Ir vėl tas Liškevičius!

Aiškinant teksto pavadinimą galima prisiminti, jog šią vasarą Šeimos maršo organizatoriai užsipuolė menininką ir kreipėsi į prokuratūrą dėl videoperformanso, kurį jis sukūrė prieš 21-erius metus. O ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl valstybės simbolių išniekinimo. 

Menotyrininkė Agnė Narušytė, taip pat šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, VŽ kita proga paklausta, ką gi tai reiškia, sakė, jog tai „reiškia atimti laisvę. Ir tai jokiu būdu nėra demokratijos proveržis. Priešingai, tai – bandymas ją pridusinti, visus kitaip manančius pastatyti į vietą. Nacionalpopulistiniai judėjimai visur, ne tik Lietuvoje, stengiasi legitimuoti save ir susukti visiems galvas, pritraukti daugiau šalininkų, pasitelkdami nacionalinius simbolius“. 

Naujausias diskusijų keliantis D. Liškevičiaus ready-made darbas, per asmeninę jo patirtį brėžia paraleles tarp svarbių Lietuvai įvykių prieš 20 metų ir dabar. Pasak paties menininko, – šis jo darbas yra nuoroda į 2002 m. Rotušės aikštėje vykusį susitikimą su tuometiniu JAV prezidentu G. W. Bushu, kuris į Vilnių atvyko po NATO viršūnių susitikimo Prahoje, – Lietuva ten buvo pakviesta tapti šalimi nare. 

Gretindamas „tada“ ir „dabar“ menininkas kelia daugybės žmonių galviose kirbančius klausimus: „O kas, jeigu tai, kas vyksta Ukrainoje, jau vyktų ir pas mus? Neatmetama, kad tai gali ir įvykti? O gal mes jau kovojame su Rusija Trečiąjį pasaulinį karą?!“.

Kūrinio dalis yra ir Dainiaus Liškevičiaus tekstas: 

Eksterjeras. Rotušės laiptai. Apvirtęs gulintis lengvasis automobilis... Reiktų tikriausiai grįžti į 2001 m., kažkur kovo-balandžio mėnesį, kai Lietuvoje turėjo įvykti NATO Parlamentinės asamblėjos sesija, o Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre – įsikurti ofisai. Ta proga buvo surengta paroda „NATO sienos“, kurią organizavo ŠMC (kuratoriai Kęstutis Kuizinas ir Evaldas Stankevičius). Į parodą buvo pakviesti menininkai ant 19-os ŠMC sienų sukurti meno kūrinius svarbia Lietuvai politinio žingsnio tema. Pakvietė ir mane. Ant dviejų viena priešais kitą stovinčių sienų perpiešiau iš vaikų knygelės labirinte esančius animacinius herojus – amerikietiškus ir rusiškus, jie buvo sukeisti vietomis ir sukūrė dvi komiškas situacijas, rusiškas vilkas „Na palauk“ gaudė peliuką Džerį, o amerikietiškas katinas Tomas – zuikį. Tuo metu į situaciją pažiūrėjau ironiškai, dvi supergalios, dvi supervalstybės... Piešiniai ant sienų buvo visą laiką vykstant NATO Parlamentinei asamblėjai.

Pasibaigus asamblėjai, 2002 m. Vilniaus Rotušėje ir jos prieigose turėjo įvykti renginys, susijęs su Lietuvos stojimu į NATO. Saugumo užtikrinimo tikslais metaliniais atitvarais buvo apjuosta Rotušės aikštės teritorija, nes turėjo atvykti tuometinis JAV prezidentas G. W. Bush, susitikti su Lietuvos prezidentu V. Adamkumi ir pasakyti kalbą vilniečiams. Lietuvoje jis planavo apsilankyti iškart po NATO viršūnių susitikimo Prahoje, kur trys Baltijos valstybės ir dar keturios kandidatės iš Rytų Europos tikėjosi pakvietimo į Aljansą. Tuo metu važinėjau prancūzišku automobiliu Citro?n BX, jis kartais spyriodavosi ir tądien sustojo Rotušės aikštėje šalia knygyno ir niekaip nebenorėjo užsikurti. Tai buvo jau ne pirmas kartas, tad taip nutikus turėjau tradiciją eiti į kavinę suvalgyti „Kijevo“ kotletą, kiek nurimti ir apmąstyti naujus savo dienos planus. Nepamenu kaip, bet tąkart Citro?n‘ą pertempiau prie ŠMC centrinio įėjimo ir palikau riogsoti gatvėje kelias dienas, o gal net ir visą savaitę prieš pat minėtą renginį...

Pamenu, tądien snūduriavau namuose, kai paskambino iš policijos ir liepė atvykti prie ŠMC ir nuvaryti automobilį, nes trukdo saugumui garantuoti. Atvykęs tuoj bandžiau jį užkurti, kas paprastai ir įvykdavo, bet tą kartą mašina neužsikūrė, nekreipdama dėmesio nei į mano bandymus, nei į prašymus, nei į policininko raginimus. Po keliolikos minučių nesėkmingo bandymo pasakiau, kad ji nesikuria. Pareigūnas greitai kilstelėjo ranką ir sustabdė pravažiuojantį taksi, liepdamas nutempti mano automobilį, kurio galas jau beveik gulėjo ant žemės. Taksistas dar bandė sakyti, kad paslauga kainuos dešimt litų, bet policininko žvilgsnis akimirksniu sutvarkė šį reikalą ir taksistui teko atlikti misiją neprieštaraujant. Trūktelėjo, mašina užsikūrė ir aš su „pabudusiu“ BX parvažiavau namo. 

Iki šiol prisimenu mitinge nuskambėjusią Amerikos prezidento frazę: „Tie, kurie pasirinktų Lietuvą savo priešu, taptų ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“.

Nežinau, ar egzistuoja paraleliniai pasauliai ir kas juose vyksta, bet mūsų sąmonė tikrai generuoja paraleles... O kas, jeigu tai, kas vyksta Ukrainoje, jau vyktų ir pas mus? Neatmetama, kad tai gali ir įvykti? O gal mes jau kovojame su Rusija Trečiąjį pasaulinį karą?!

Dainius Liškevičius, 2022 m. rugsėjo 13 d.

• Dainius Liškevičius (g. 1970) yra vienas aktyviausių Lietuvos „lūžio kartos“ menininkų, stipriai prisidėjusių prie dailės raiškos atsinaujinimo po nepriklausomybės atkūrimo.
• Savo kūryboje jis tolygiai plėtoja instaliacijos, fotografijos, performanso ir kitas sritis, toliau trindamas žanrų ribas ir ieškodamas naujų formų šiuolaikiniame mene.
• D. Liškevičiaus kūrybai būdingas socialinis angažuotumas, kontekstualumas, ironija, visuomenės kritika.