VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Rugsėjo 16, 17 d. 18.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), – sezono atidarymo premjera, G. Verdi „Rigoletas“. 

Naują sezoną pradėsiantis klasikinis, prabangus ir grandiozinis „Rigoletas“ – tai  LNOBT ir Maskato karališkojo operos teatro bendras pastatymas. Pasaulinė jo premjera šiemet sausį įvyko Omano sultonato sostinėje Maskate.

Pagal garsaus italų režisieriaus Franco Zeffirelli (1923–2019) eskizus ir nuorodas pastatytoje operoje pagrindinį vaidmenį Vilniuje atliks du kviestiniai baritonai: rumunų kilmės amerikietis Sebastianas Catana ir graikas Dimitris Tiliakos iš Rodo salos. Kviestinių užsienio solistų LNOBT „Rigoleto“ premjeroje bus ir daugiau. Mantujos hercogo partiją atliks italų tenoras Giulio Pelligra, Džildos – sopranas iš Ispanijos Leonor Bonilla Caballos, Madalenos – mecosopranas iš Maltos salos Marvic Monreal.

Svečius bus įdomu palyginti su tuos pačius vaidmenis parengusiais lietuvių atlikėjais Edgaru Montvidu (Mantujos hercogas), Monika Pleškyte (Džilda), Ieva Prudnikovaite (Madalena).

Režisierius – Stefano Trespidi, pastatymo muzikos vadovas – teatro vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila, premjerą dirguos Martynas Staškus. 

Premjeriniai „Rigoleto“ spektakliai – rugsėjo 16, 17, 20, 21, 22 ir 23 dienomis. 

16 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje, sezoną pradės Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO). 

Su orkestro vadovo Modesto Pitrėno diriguojamu LNSO grieš violončelės virtuozas iš Vengrijos Istvanas Vardai, atliksiantis savo tėvynainio kompozitoriaus A. Mihaly Koncertą violončelei ir orkestrui. Koncerte skambės ir E. Balsio poema „Jūros atspindžiai“, valsų siuita iš R. Strausso operos „Rožės kavalierius“ bei M. Ravelio „Bolero“.

Rugsėjo 16 d. 18 val. Vilniuje, Jono Meko vizualiųjų menų centre, atidaroma režisieriaus Audriaus Stonio fotografijų paroda. 

Ši paroda vadinama savita fotografine refleksija, kurioje juntama autorinio  dokumentinio kino patirtis ir filosofinis kasdienybės apmąstymas. Ar skiriasi kinematografinis ir fotografinis žvilgsnis? Autoriaus mintys atskleidžia jo santykį su fotografuojama tikrove ir žvilgsnių pokalbį abipus kameros.

Rugsėjo 17 d. 18, 20 ir 21 val. Vilniuje, „Menų spaustuvėje, festivalio „Jauna muzika“ koncertai. 

Šeštadienio vakarą „Menų spaustuvėje“ koncertus surengs naujosios vokalinės muzikos merginų kolektyvas „Melos“ (Lietuva) ir garso menininkas Anton Lukoszevieze (Jungtinė Karalystė–Lietuva), kompozitorius ir garso menininkas Marius Salynas,  elektroninės muzikos kompozitorius bei atlikėjas Palle Dahlstedt (Švedija). 

Festivalis „Jauna Muzika“ pristato menininkus, dirbančius su garsu ir muzika kaip eksperimentinio meno forma, jo programa skelbiama čia. 

Rugsėjo 17 d. 20 val. Vilniuje, muzikos klube „Tamsta“, – lietuviškojo roko dinozaurai „Poliarizuoti stiklai“. 

Praėjusio amžiaus grupės dar gyvos ir nepakeitusios sudėties. Ir, kaip prieš trisdešimt metų, priverčia šokti jauną ir vyresnį. Geru humoru ir ritmingomis dainomis „Poliarizuoti Stiklai“ publiką papirko dar 1986-aisiais. Koncerte skambės dainos iš naujo albumo ir legendiniais vadinami kūriniai.

Iki rugsėjo 18 d. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, vyksta ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ ir tarptautinė konferencija „Kino paveldas be sienų“. 

Pasak festivalio rengėjų, unikalus jo programos akcentas – nebylusis japonų kinas ir filmo komentatorius benshi. „Pirmojoje bangoje“ dalyvaus vienas nedaugelių iki šiol dirbančių profesionalių benshi pasakotojų – Ichiro Kataoka, jo pasakojimai lydės vienus svarbiausių iš nebyliųjų Japonijos filmų, įtrauktų į festivalio programą. 

Ji skelbiama čia. 

Kaune, Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16), atidaryta vieną svarbiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ parodų – Yoko Ono „Laisvės pažinimo sodas“. 

Parodoje – konceptualaus meno kūriniai, instaliacijos, objektai, eksperimentiniai filmai, performansai, garso ir tekstiniai kūriniai. 

Viena pagrindinių Yoko Ono kūrybos medžiagų – idėjos. Jos gali būti rimtos ar žaismingos, utopinės ir poetiškos, išreiškiamos žodžiais ar veiksmais, realizuojamos objektų, instaliacijų pavidalais ar tiesiog žiūrovų vaizduotėje. 

Vilniuje, VRM kultūros, pramogų ir sporto rūmuose (Žirmūnų g. 1E), atidaryta tarptautinė šiuolaikinio meno paroda „Nejauka / The Uncanny“. 

Joje pristatomi penkiolika Lietuvoje ir užsienyje kuriančių menininkų – jaunosios kartos, kylančių ir jau pripažintų. Eksponuojami įvairių disciplinų darbai – tapyba, skulptūros, instaliacijos, vaizdo ir garso kūriniai. 

VŽ atkreipia dėmesį į parodos vyksmo vietą – sovietmečiu buvusius Vidaus reikalų ministerijos kultūros, pramogų ir sporto rūmai, kuriuose jungiasi išskirtinis dekoras, brutalus modernistinis asketiškumas, elitinė paskirtis ir marginalizacijos efektai. 

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d., ketvirtadieniais–penktadieniais 16–19 val., šeštadieniais–sekmadieniais 12–17 val.

Vilniuje, MO muziejuje, atidaryta paroda „Opartiniai atspindžiai“. 

Pasak jos rengėjų, „Opartiniai atspindžiai“ paneigia nuostatą, kad sovietmečiu Lietuvos menininkai gyveno atskirti nuo pasaulinių meno reiškinių, o įvairūs kultūriniai procesai mus pasiekdavo gerokai vėliau. Parodoje pristatomi lietuvių dailininkų sukurti oparto darbai leido kūrėjams ne tik atitolti nuo ekspresyvios Lietuvos dailės tradicijos ir ieškoti naujų formų, bet ir kurti unikalią šios krypties interpretaciją, padedančią bent trumpam pamiršti nelengvą realybę.

„Lietuvos dailininkai kūrė laisvas, nuo realybės atitrūkti leidusias abstrakcijas, taip pat opartinius motyvus naudojo kaip elementus, suteikiančius neužtikrintumo, nestabilumo įspūdį“, – sako parodos kuratorė Deima Žuklytė-Gasperaitienė. – Iliuziniai opartiniai miražai buvo kūrybinės laisvės išraiška, padedanti bent trumpam pamiršti gyvenimą Sovietų Sąjungoje.“

Daugiau informacijos apie parodą „Opartiniai atspindžiai“ – čia. 

Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), veikia Algio Griškevičiaus kūrybos paroda „Prieblandos zonoje“, joje – per pastaruosius 5-erius metus sukurti paveikslai ir įspūdingų apimčių skulptūrinis objektas.

A. Griškevičius gimė 1954 m. Vilniuje, čia mokėsi, studijavo tapybą. Dešimtį metų dirbo Jaunimo teatro vyriausiuoju dailininku-dekoratoriumi, kol išėjo iš teatro tam, kad galėtų visą laiką skirti kūrybai, tai ir daro iki šiol. Menininkas turi savo kūrybinę rutiną: žiemomis jis tapo paveikslus ir kuria objektus iš medžio, o vasaromis fotografuoja. Nuo 1986 m. pradėjęs savo darbus rodyti parodose, menininkas skaičiuoja 73-ią personalinę (neskaičiuojant grupinių) parodą Lietuvoje ir užsienyje.

A. Griškevičiaus paveikslai – tai pasivaikščiojimas ant lyno, supinto iš priešpriešų ir ištiesto per sustabdyto laiko akimirką prieblandos zonoje. Prieblandos zona yra visada paslaptinga erdvė tarp šviesos ir tamsos, realybės ir fantazijos. Tai – daugelio Algio Griškevičiaus kūrinių erdvė. 

Paroda vyks iki rugsėjo 28 d., galerijos darbo laikas: II–V: 11–19 val., VI: 11–16 val. 

Alytuje, Audiovizualiųjų menų centre (buvusioje sinagogoje), veikia paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“ iš garsaus Niujorko kineziterapeuto Samuelio Taco pasaulyje analogų neturinčios, privačios litvakų kolekcijos.

Tarp parodos eksponatų – ir dviejų XX a. meno grandų, garsiosios Paryžiaus mokyklos (L'École de Paris) antrosios dailininkų kartos atstovų – Chaimo Soutine (1893–1943) ir Amedeo Modigliani (1884–1920) darbai. Taip pat – Soutine'o tapybos įtakas patyrusių ar su juo tiesiogiai bendravusių litvakų – Jacques Chapiro, Pinchus Kremegne, Michelo Kikoine, Neemijos Arbit Blato, Maxo Bando, Lazao Segalo, kitų kūrėjų darbai. 

Audiovizualiųjų menų centre (Kauno g. 9, Alytus) paroda vyks iki gruodžio 5 d. Darbo laikas: II–V: 9–18 val., VI: 10–16 val.