2022-09-11 20:03

Atidėliotojams: kaip iš musės nepadaryti dramblio

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Daugeliui pažįstama situacija, kai atidėjus vieną kitą smulkų darbelį, trumpas jų sąrašas ilgainiui išsipučia į tokį, kuris tampa vienu dideliu sąžinės priekaištu. Mokslininkai aiškinasi, kodėl atidėliojame, nors suprantame ne tik tai, kad vengiame atlikti darbą, bet ir tai, kad atidėlioti yra neprotinga. Ir vis tiek tai darome.

Jei kada nors atidėliojote svarbią užduotį, pavyzdžiui, abėcėlės tvarka tvarkydami prieskonių spintelę, žinote, kad būtų neteisinga save vadinti tinginiu. Juk abėcėlės sudarymas reikalauja susikaupimo ir pastangų, o gal net nuvalėte kiekvieną buteliuką, prieš padėdami jį atgal. Ir ne, ne, jūs neplepate su draugais ir nežiūrite „Netflix“. Jūs tvarkotės – tuo džiaugtųsi jūsų tėvai! Tai nėra tinginystė ar blogas laiko planavimas. Tai yra atidėliojimas, šmaikštauja JAV dienraštis „The New York Times“ (NYT). 

Tarp tokių „mažų darbelių“ rikiuojasi neatsakyti e.laiškai kolegai, su kuriuo nenorite bendrauti, nepatikslinti duomenys „exelio“ lentelėje, nesumokėtos gautos sąskaitos ir t. t. Ir kai galų gale paaiškėja, kad vieną iš šių darbų atlikti prireikė ne daugiau nei penkių minučių, klausiame savęs, kodėl, po galais, nepadarėme to iš karto.

52795
130817
52791