Brangiausiai parduoti paveikslai, arba Kodėl lėtėja meno rinka

Menas tapo per brangus

Andy Warholio šilkografijos darbas „Shot Sage Blue Marilyn“ „Christie's“ salone Niujorke, 2022 m. gegužės 8 d. Tedo Shaffrey (AP / „Scanpix“) darbas.

Visame pasaulyje brangiausiai parduotų meno kūrinių sąrašas nuolat kinta. Tačiau pirmąją poziciją aplenkti bus sunku – iki šiol brangiausiai parduotas meno kūrinys yra Leonardo da Vinci „Salvator Mundi“, kurį 2017 m. už 450,3 mln. USD įsigijo dabartinis Saudo Arabijos kultūros ministras. Bus sunku ne tik dėl įspūdingos už šį darbą paklotos sumos, bet ir dėl sustingusios meno rinkos.

Sulėtėjimas, nuosmukis, stagnacija. Nesvarbu, kaip pavadinsi, bet tarptautinė meno rinka išgyvena tai, ką daugelis šioje srityje dirbančių žmonių laiko reikšmingu, netgi lemiamu momentu. Remiantis Londono aukcionų analitikų kompanijos „Pi-eX“ duomenimis, šių metų gegužę Niujorke „Sotheby’s“, „Christie’s“ ir „Phillips“ aukcionuose už moderniojo ir šiuolaikinio meno kūrinius surinkta 1,27 mlrd. USD. Šis skaičius, vienas iš nedaugelio viešai prieinamų rodiklių, leidžiančių įvertinti šio nepermatomo ir slaptingo verslo būklę, buvo 8% mažesnis nei praėjusių metų gegužės pardavimų suma.

Alberto Giacometti „Grande tete mince“ aukcionų namuose „Sotheby's“. Niujorkas, 2025 m. gegužės 5 d. Kylie Cooper („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Brangiausiam šio sezono kūriniui – šveicarų skulptoriaus, tapytojo Alberto Giacometti (1901–1966) 1955 m. sukurtam bronziniam biustui „Grande tete mince (Grande tete de Diego)“, kurio pradinė kaina „Sotheby’s“ aukcione siekė 70 mln. USD, nepavyko pritraukti pirkėjo. Andy Warholo kūrinys „Big Electric Chair“ (1967), įvertintas 30 mln. USD, buvo pašalintas iš „Christie’s“ aukciono prieš pat jo pradžią, siekiant išvengti panašaus likimo.