Renginiai savaitgalį: Jūros šventė, kinas po žvaigždėmis, nemokamas muziejų sekmadienis

Liepos 29–31 d. Klaipėdoje vyksta Jūros šventė, šiemet nusikelsianti ir į pirmadienį, rugpjūčio 29 d., kai bus oficialiai minimas Klaipėdos 770-asis gimtadienis. 

Iki rugpjūčio 1 d. vakaro užpildytame šventiniame kalendoriuje numatyta arti 100 įvairaus žanro renginių, visi jie nemokami ir atviri visuomenei. 

Penktadienio vakarą Jūros šventės pradžią paskelbs tradicinė šventinė eisena. Šiemet Lietuvos Karinėms jūrų pajėgoms minint atkūrimo 30-ąsias metines, joje dalyvaus 14 šalių laivų įgulos, penki Karinių jūrų pajėgų orkestrai – Lietuvos, Latvijos, Škotijos, JAV ir Danijos. 

Vienas reikšmingiausių Klaipėdos 770-ojo gimtadienio renginių, liepos 30-ąją, šeštadienį, vyksiantis tarptautinis forumas „Istoriniai miestai. Praeities siluetų ilgesys – refleksijos ir ateities modeliai“. Visuomenei atvira konferencija prasidės 10 val. ryte ir truks iki 14 val. Pagrindinis konferencijos pranešėjas Grzegorz Piątek – lenkų architektas, istorikas, parodų kuratorius. 

Jūros šventės programa skelbiama čia, 770-ojo gimtadienio – čia. 

Liepos 29 d. 22.30 val. Vilniuje, Valdovų rūmų kieme, – festivalio „Kinas po žvaigždėmis“ seansas. 

Vakaro programoje – įtampos meistro Alfredo Hitchcocko psichologinis detektyvinis trileris „Svaigulys“ (1958). 2012 m. žurnalo „Sight and Sound“ paskelbtoje apklausoje, kurioje dalyvavo 846 kino ekspertai būtent hipnotizuojantis A. Hitchcocko šedevras „Svaigulys“ („Vertigo“) buvo išrinktas geriausiu visų laikų filmu.

Paskutinis skambutis: liepos 31 d. Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje (Maironio g. 16), baigiama eksponuoti Marinos Abramovič retrospektyvi paroda „Būties atmintis“. 

Programos KEKS sudarytojai vadina ją viena iš penkių geriausių šios vasaros parodų Kaune. 

Parodoje eksponuojama videoinstaliacija iš rinktinių performansų dokumentacijų ir filmų, kurie, pasak pačios menininkės, „turėtų susijungti į vientisą operą“. Retrospektyvą organizavusi galerija „Meno parkas“, kuratoriai Arvydas Žalpys ir Waclawas bei Dorota Kuczmos (Lenkija) pasirinko rodyti tik performansus – jokių objektų, nors M. Abramovič sukūrė ir jų. Parodoje pristatoma jos kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų: dokumentinė medžiaga, menininkės kūrybinė biografija, interviu, garsusis jos Manifestas bei unikalus kūrybos metodas.

Menotyrininkės Agnės Narušytes tekstą apie Mariną Abramovic galima paskaityti čia.  

Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16) atidaryta II, III, V, VI, VII 10–18 val.; IV 11–19 val. 

Sekmadienį, liepos 31 d., Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai lankytojus tradiciškai priims nemokamai.

Skelbiama, jog pirmąjį šių metų pusmetį tokia galimybe pasinaudojo 135.486 žmonės: pirmąjį ketvirtį Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai sulaukė 66.900 lankytojų, antrąjį ketvirtį – 68.586. 

VŽ atkreipia dėmesį, kad nemokamų muziejų sekmadienis gali negalioti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje ir jo padaliniuose Kaune, kur vyksta „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ programos parodos. 

Liepos 29 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaroma paroda „Kartais Vėra taip atrodo. Veronikos Šleivytės (1906–1998) fotografijos“. 

Fotoaparatu Veronika Šleivytė tyrinėjo ir pasaulį, ir save. Vis kitas rakursas, kita šviesa, kita kompozicija – ir tas pats žmogus, tas pats erdvės fragmentas tampa nauju kūriniu. Todėl kadrų susikaupia nemažai. Pirmą kartą jų eksponuojama tiek daug – daugiau nei 250 originalų ir šiai parodai atspausdintų iki šiol nematytų negatyvų iš menininkės archyvo.

Veronika Šleivytė gimė Antašavoje, Kupiškio rajone, užaugo netoli esančiame Viktariškių kaime, gyveno ir dirbo Kaune, ten ir mirė. Fotografijos dokumentuoja jos gyvenimą šiose dviejose Lietuvos vietose, virsmą iš Rusijos imperijos pakraščio bežemių valstiečių dukters į menininkę, Lietuvos moterų dailininkių draugijos pirmininkę nepriklausomybę atgavusios šalies laikinojoje sostinėje, o paskui – į gėles tapančią sovietinę dailininkę keistuolę. 

Fotografija V. Šleivytei buvo komunikacijos priemonė. Atspausdinusi nuotraukas kaip atvirlaiškius ji ką nors užrašydavo nugarėlėje ir siųsdavo artimiesiems. „Kartais Vėra taip atrodo“ – vienas tokių įrašų. Jis liudija autorės savistabą ir primena apie būsenų laikinumą, laisvę nepastovumui ir tai, kad fotografijos yra tik regimybės, kurioms viskas suvaidinta. Parodos kuratorės – Milda Dainovskytė ir Agnė Narušytė, architektas Vladas Suncovas, dizainerė Eglė Ruibytė. 

Paroda veiks iki spalio 16 d. 

Nuo liepos 29 d. Vilniaus galerija (AV17) kviečia į dvi Mindaugo Navako parodas – „Daugiau porceliano“ galerijoje (AV17) ir „5 objektai“ Bernardinų sode.

Bernardinų sode pristatoma paroda „5 objektai“ yra įkvėpta paties menininko sudaryto „Vilniaus sąsiuvinio“ (1981–1985) – fotomontažo technika sukurtų eskizų serija, kurioje pateikiami dinamiškų skulptūrų ir monotoniškos architektūros junginiai. Judriame miesto parke pastatytos naujos Mindaugo Navako plieninės struktūros sutrikdo įprastą pasivaikščiojimą ir skatina iš naujo įvertinti miesto erdves bei vertybių kaitą, atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus ir jį supančios gamtos santykį. 

Parodos „Daugiau porceliano“ galerijoje (AV17), Totorių g. 5, ir „5 objektai“ Bernardinų sode veiks iki rugpjūčio 25 d.

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje – Istorijų namuose, atidaryta menininko, tyrėjo Luko Mykolaičio fotografijų paroda „Lėta kryptis“. 

Pasak muziejininkų, ši paroda – tarsi šiuolaikinis atsakas į prieš šimtmetį fotografo Antano Ingelevičiaus (1892–1947) suformuluotus erdvinius klausimus, užgimusius Kaune. Naudodamas įvairias dokumentacijos technikas, L. Mykolaitis tyrinėja miestą, santykį tarp istorinės bei asmeninės erdvės, permąsto paveldo, atminties, informacijos kaupimo ir perdavimo sąvokas, kuria asmenines archyvinės medžiagos kolekcijas, taip pat priklauso menininkų(-ių) kolektyvui ir yra VšĮ „Paveldo institutas“ įkūrėjas.

VŽ primena, jog dėmesio itin verta paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ Istorijų namuose veiks iki rugsėjo 25 d. 

Rugpjūčio 1–7 d. Klaipėdos piliavietėje ir senajame elinge rengiamas II Klaipėdos festivalis. 

Rugpjūčio 1-ąją festvalį pradės Klaipėdos miesto 770-ajai sukakčiai skirta oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“.

Pasak istorikų, Klaipėdos įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Danė įteka į Kuršių marias. Simboliška ir gražu, kad oratoriją apie Klaipėdos miesto įkūrimą sukūrė būtent broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno gvardijonas br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM, kruopščiai tyrinėję išlikusius istorinius dokumentus. 

Visa festivalio programa skelbiama čia.