Penkios svarbiausios šios vasaros parodos Kaune

W. Kentridge'as. „Tai, ko nepamename“

Viena iš svarbiausių parodų KEKS projekto rengėjai vadina menininko iš Pietų Afrikos Williamo Kentridge'o „Tai, ko nepamename“, ji veikia Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Pasak Virginijos Vitkienės, parodos kuratorės ir KEKS projekto vadovės, W. Kentridge‘as „dažnai apibūdinamas kaip skaudžiai atviras humanistas, o jo kūryba įvardijama kaip kurianti dalyvavimo įvykiuose atmosferą. Kentridge‘o protėviai buvo litvakai. Lietuvoje menininkas lankosi pirmąjį kartą. Jam tai proga pažinti savo šaknis, o mums – galimybė išvysti vieno iš įtakingiausių šiuolaikinių menininkų kūrinius.“

Parodoje susiliečia skirtingos technikos ir skirtingi žanrai, o dominuojančios spalvos tos pačios – juoda ir balta. 

„Tai, ko neatsimename, nes tai buvo nuslėpta, nes mūsų galvos buvo užimtos lengvesnių, labiau guodžiančių minčių, nes neradome jėgų ieškoti savo istorijų sąryšio“, – sako W. Kentridge‘as. 

Menininko teigimu, jo šeima išgyveno Holokaustą tik todėl, kad pabėgo iš Lietuvos.

W. Kentridge'o darbai eksponuojami M. K. Čiurlionio ekspozicijų salėje, „kur karaliai delnuose kelia saulę“, kavinėje, vidiniame muziejaus kieme, koridoriuje. Įspūdingai jie atsiveria kylant stikliniu liftu į antrą aukštą, kuriame – vienas svarbiausių menininko kūrinių – „Laiko atmetimas“. 

Pasak V. Vitkienės, kartu su reliatyvizmo teorijos teoretikais W. Kentridge'as kvestionuoja laiko sąvoką, sakydamas, kad nėra nei gimimo, nei mirties, nes laiką sugalvojo pats žmogus. 

Instaliacija „Dramblys“ tarsi atkartoja kvėpuojantį mechanizmą. Menininkas sako, jog tai yra laiko simbolis ir rekomenduoja žiūrovui šioje erdvėje praleisti bent 28 minutes.

Paskutinis parodos atradimas ir akcentas yra muziejaus auditorijos salėje, kuri apskirtai nepritaikyta parodoms. Instaliaciją „Tu, kuris niekada neatvykai“ menininkas sukūrė Kaunui, besirengiančiam žengti į kultūros sostinės metus. Joje vaizduojamos Kauno žydų kapinės bei Pietų Afrikos peizažas.

Parodos kuratorė – Virginija Vitkienė. 

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55) veikia – II, III, V, VI, VII 10–18 val.; IV 11–19 val. Paroda veiks iki lapkričio 30 d. 

Marina Abramovič. „Būties atmintis“

Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje veikia performanso menininkės Marinos Abramovič retrospektyvi paroda „Būties atmintis“ – videoinstaliacija iš rinktinių performansų dokumentacijų ir filmų, kurie, pasak autorės, „turėtų susijungti į vientisą operą“.

Retrospektyvą organizavusi galerija „Meno parkas“, kuratoriai Arvydas Žalpys ir Waclawas bei Dorota Kuczmos (Lenkija) pasirinko rodyti tik performansus – jokių objektų, nors M. Abramovič sukūrė ir jų. Parodoje pristatoma jos kūryba nuo 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų: dokumentinė medžiaga, menininkės kūrybinė biografija, interviu, garsusis jos Manifestas bei unikalus kūrybos metodas.

Paroda užima du galerijos aukštus. Rūsyje dominuoja kartu su mylimuoju Ulay sukurti performansai. Kaip VŽ rašė menotyrininkė Agnė Narušytė, „žiūrėdami filmuotus kadrus galime įsivaizduoti esą jos publika, čia ir dabar matanti, kaip ji geria vyną, plaka save, ant pilvo išsiraižo penkiakampę žvaigždę, atsigula ant ledinio kryžiaus. Galime ir savęs paklausti, ar pultume traukti ledo iš po menininkės kūno, kad ji mūsų akyse nemirtų. O gal pagarbiai liktume savo vietoje laukti pabaigos?“

M. Abramovič parodos proga lietuvių kalba išleistas iki šiol išsamiausiai jos kūrybą pristatantis katalogas „Valytoja“ („The Cleaner“).

Parodos kuratoriai – Arvydas Žalpys, Waclaw Kuczma, Dorota Kuczma.

Parodos lankymo nereiktų atidėlioti – ji veiks iki liepos 31 dienos.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerija (K. Donelaičio g. 16) atidaryta II, III, V, VI, VII 10–18 val.; IV 11–19 val. 

„Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“

Kaunas ir Vilnius, Vilnius ir Kaunas. Didžiausi Lietuvos miestai. Konkuruojantys, nesutariantys, bet ir būtini vienas kitam. Kaip ir kodėl jie (ne)sugyvena? Vilniaus ir Kauno gyvenimą apaugusi puikybė ir prietarai paslepia tiesą – šiems miestams reikia vienas kito, kitaip jie pasmerkti „karikatūrinei egzistencijai“. Taip prieš 100 metų savo dienoraštyje užrašė Mykolas Romeris.

Apie tai pasakoja MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus tuo pačiu metu Vilniuje ir Kaune veikianti paroda – ji atveria pamatinę dviejų miestų priklausomybę, kaip jie formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos atsirado šiuolaikinė Lietuva.

Pasak kultūros istoriko Tomo Vaisetos, parodos koncepcijos autoriaus, iš pradžių buvo manyta, kad paroda bus apie Kauno ir Vilniaus konkuravimą, žodžiavimąsi, stereotipus, kuriuos bus galima analizuoti antropologiškai. Bet neriant giliau į parodos medžiagą vis labiau pradėjo ryškėti kitas parodos paveikslas – tai pasakojimas apie miestų santykį, kuris yra daug įvairesnis nei tik išorinis varžymasis. 

Parodos koncepcijos autorius Tomas Vaiseta. Parodos kuratoriai – Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė. 

Iki rugpjūčio 28 d. paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ veikia Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27.) – II–III 11–17 val., IV–V 12–20 val., VI–VII 12–18 val. 

Kauno centrinis paštas. „1972. Pramušti sieną“

1975 m. gegužės 15 d. kalendoriaus lapelyje parašyta: sukanka 100 metų, kai gimė Marija Ivanauskaitė Lastauskienė-Lazdynų Pelėda, lietuvių rašytoja. Mirė 1957 metais. Greta – užrašas ranka: 1972–V–15 ketvirtą valandą ryto mirė mūsų Romas. Šis kalendoriaus lapelis – vienas iš Kauno centriniame pašte veikiančios parodos „1972. Pramušti sieną“ eksponatų. 

Paroda skirta paminėti Romo Kalantos susideginimo 50-ąsias metines. Tačiau pasakoja ne tik apie R. Kalantą, joje – ir kitos su kova už laisvę susijusios temos.

Įvairiose pašto erdvėse, taip pat ir tarnybinėse patalpose, eksponuojama paroda mus nukelia į 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorių, hipių, modernių Kauno ir Vilniaus dailininkų būrelius. 

Apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje pasakoja paveikslai, fotografijos, kino filmai, dokumentika, to laikotarpio jaunimo mada, kiti artefaktai. Viena salių skirta tik muzikai. 

Vienas iš daugiausiai emocijų keliančių eksponatų – Romo Kalantos drabužiai, teisingiau, jų likučiai, atsivežti iš Kauno IX forto memorialinio muziejaus. Rasa Žukienė, parodos kuratorė, yra sakiusi, kad jai pačiai tai – jautriausia, kas yra šioje parodoje: 

„Didžiausią emocinį įspūdį paliko, kai Kauno IX forto muziejuje, ieškant eksponatų, pamačiau R. Kalantos rūbų likučius – tai, kas liko po susideginimo. Tai sauja džinsų medžiagos, marškinių medžiagos – skuteliai. Tikrai jaudinantis eksponatas. Jaudina ir tai, kad jie yra išlaikyti 50 metų. Tai liudija, kad mūsų visuomenei ši tema yra svarbi ir daugybė žmonių suvokė, kad juos reikia išsaugoti.“

Anot parodos rengėjų, Romo Kalantos istoriją ir laikmečio gyvenimo bespalvystę parodoje lydi daugybė temų, turinčių bendrus raktažodžius. Pagrindinis jų – nepaklusnumas buvusiai sistemai. 1972-ieji ypatingi ir tuo, kad po R. Kalantos susideginimo kūrybos žmonės pajuto dar stipresnius santvarkos varžtus, nors jau nuo 1970-ųjų, kalbant apie meną, buvo juntamas laisvėjimas. 

Parodos kuratorė – Rasa Žukienė. 

Parodą „1972. Pramušti sieną“ Kauno centriniame pašte (Laisvės al. 102) galima apžiūrėti – II, III, V, VI, VII 10–18 val., IV 11–19 val., ji veiks iki rugpjūčio 31 d.

Jenny Kagan. Paroda „Iš tamsos“

Į vasaros ir rudens parodų kalendorių KEKS rekomenduoja įtraukti ir būsimą Istorijų festivalio parodą „Iš tamsos“, ji veiks nuo rugpjūčio 4 d. 

Joje menininkė Jenny Kagan (JK) atgaivina tėvų pasakojimus apie jų išgyvenimus Kaune holokausto metu. Parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtrauks žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje. 

„Jie susipažino 1943 m. gete. Jai buvo tik 18 metų. Tai istorija apie priespaudą ir persekiojimą, nesuvokiamą netektį ir siaubą, bet visų pirma tai – meilės bei išlikimo istorija, – parodos anonse cituojama menininkė. – Nors aplinkiniai žuvo, jie pabėgo iš geto ir, padedami lietuvių gelbėtojų, išgyveno karą slapstydamiesi. Esate kviečiami leistis į kelionę, kurios tamsoje plūduriuoja veidai, pravėrus lagaminą atsiveria stebuklingi pasauliai, o užslėptos pakampės kviečia vidun, kur skleidžiasi istorijos.“ 

Kuratorė – Justina Petrulionytė-Sabonienė. 

Paroda „Iš tamsos“. Gimnazijos g. 4 (pastatas šalia Istorinės LR Prezidentūros, įėjimas per Vilniaus g. sodelį arba per Šv. Gertrūdos g. automobilių stovėjimo aikštelę) veiks nuo rugpjūčio 4 d. iki spalio 30 d., durys atidarytos III, V–VII 11–18 val., IV 11–19 val.  

Visa KEKS programa čia.