Cepelinų indeksas krenta žemyn

Cepelinai (arba didžkukuliai) pavadinti grafo Ferdinando von Zeppelino, specifinės formos dirižablio išradėjo, vardu, nėra sveikiausias maistas, tačiau populiarumu Lietuvos maitinimo įstaigose su jais nedauk kas gali varžytis. Todėl Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) nariai, ieškodami kliento perkamumo galiai įvardinti tinkamo produkto, pasirinko šį lietuviškos virtuvės simbolį. Taip radosi Cepelino indeksas (CI), kurio pokyčiai šiuo metu nerodo nieko gero.

CI – tai didžkukulių porcijų kiekis, kurį žmonės gali nusipirkti iš algos. Vidutinei algai ir kainoms augant, šis indeksas parodo, kaip keičiasi žmonių perkamoji galia.

Cepelino indeksas ir jo prognozės su dabartiniu ir padidintu PVM. LVRA lentelė.

Pasak Evaldos Šiškauskienės, LVRA prezidentės, „žiūrint iš kelerių metų perspektyvos – viskas lyg ir gerai. Restoranų verslas po truputį atsigauna po COVID-19 epidemijos, tačiau energijos kainų krizė šiemet grasina sektoriui pražūtim. Maža to, valdžia ketina nuo kitų metų viešojo maitinimo sektoriui nebetaikyti dvejus metus galiojusios 9% PVM lengvatos, kuri bent iš dalies kompensuoja sparčiai brangstančią energiją, darbo jėgą ir žaliavas“.

LVRA prognozuoja, jog atsisakius PVM lengvatos, kitąmet cepelinų kaina didės mažiausiai 20%.

Savikaina auga

Maitinimo sektoriuje dirbantys verslininkai neslepia: dėl brangstančių maisto produktų ir energijos sąnaudų kainos maitinimo įstaigose kils. Antai virtuvės meistras Liutauras Čeprackas, restoranų „Gastronomika“, „Meat“ Vilniuje ir Nidoje, savininkas, Kulinarijos akademijos steigėjas ir „Lietuvos gastronomijos forumo“ iniciatorius, paklaustas, ar rengiasi didinti patiekalų kainas, VŽ sakė: „Visko gali būti. Bet yra viena nedidelė problema – žmonės labai jautrūs kainų kėlimui. Aišku, mes galime nueiti į kompromisą – su savimi ir su kokybe, kai perki pigesnius produktus. Bet tai ne išeitis“.

Žaliavų savikainos ir kainos vartotojui kitimas per dvejus paskutinius metus. LVRA lentelė.

E. Šiškauskienė skaičiuoja, jog kad jei kitąmet bus atsisakyta PVM lengvatos, patiekalų kainos ir gerokai brangtų. O dar bent metams pratęsus 9% PVM lengvatos galiojimą, tai bent iš dalies amortizuotų mažėjančią vidutinio vartotojo perkamąją galią.

„Suprantu, kad Cepelino indeksą daug kas vertins ironiškai ir mes nepretenduojame į akademinį tyrimą, tačiau už šių skaičių slypi reali grėsmė maitinimo įstaigoms netekti lankytojų ir bankrutuoti“, – sako E. Šiškauskinė.

LVRA duomenimis, 22 iš 27 ES šalių maitinimo sektoriui yra taikomas sumažintas PVM, kai kuriose šalyse – nuolatos. Anot LVRA vadovės, Europos šalių duomenys rodo, kad lengvatinis PVM tarifas viešojo maitinimo paslaugoms yra veiksmingiausia priemonė padėti nuo COVID-19 krizės labiausiai nukentėjusiam sektoriui.

„Creditinfo“ duomenimis, Lietuvoje šiuo metu veikia 7.025 restoranai ir kavinės. Juose dirba daugiau nei 37.000 žmonių. Nors palyginti su pernai didėjo ir restoranų, ir juose dirbančių darbuotojų skaičius, o pajamos kilo nuo 1,7 mlrd. iki 2,1 mlrd. Eur, restoranų verslas vis dar neatsigauna po pandemijos ir jos metu prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kurie sudaro 55 mln. Eur.

Šiuo metu 41% viešojo maitinimo įmonių vis dar priklauso aukštai ir aukščiausiai vėluojančių mokėti rizikos grupėms. 27% priklauso ir aukštai, ir aukščiausiai bankrotų klasėms. Šiemet bankrutavo 66 maitinimo įstaigos.

LVRA duomenimis, pagal vartotojų kainų pokyčius, maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos parduotuvėse kilo 30%, o restoranuose – 15 %. Viešojo maitinimo sektoriui per dvejus metus komunaliniai mokesčiai didėjo 125%, žaliavos – 51% , darbo užmokestis – 25%, kai atlyginimai restoranuose sudaro 33% patiekalo savikainos.

Komentarai