DI – naujasis viešojo sektoriaus kolega: kada Lietuva turės nacionalinę infrastruktūrą?

Pasak Valstybės duomenų agentūros valdysenos grupės OSP projekto vadovo Henriko Krukausko, pažanga kuriant nacionalinę DI infrastruktūrą Lietuvoje kol kas nėra pakankama – DI dar nėra plačiai įveiklinamas, nors galėtų tapti puikiu viešojo sektoriaus kolega.

„Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas – pirmasis  pasaulyje tokio pobūdžio teisės aktas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad DI naudojimas būtų saugus, etiškas ir patikimas. Dokumente aiškiai išdėstomi pagrindiniai principai ir pabrėžiama būtinybė apsaugoti asmens ar kitus jautrius duomenis. ES siekia ne tik skaidrumo ir aiškumo įveiklinant DI, bet ir skatina Europos bei nacionalines investicijas, inovacijas šioje srityje. Taigi Europos Bendrijos narės turės siekti pažangos ir kurti lokalaus pobūdžio DI infrastruktūrą“, – pasakoja H. Krukauskas.

„ChatGPT“ ir kiti DI modeliai

Daug kam DI asocijuojasi su „ChatGPT“ – geriausiai žinoma DI platforma. Valstybės duomenų agentūros ekspertas, siekdamas išvengti galimų nesusipratimų, išskiria tris DI panaudojimo būdus. Vienas iš jų – įsigyti DI platformos (pavyzdžiui, „ChatGPT“)  licenciją ir tiesiog naudotis platforma.

Kitas kelias – populiarus privačiame sektoriuje: organizacijos pasitelkia esamus platformų sprendimus ir bando juos pritaikyti savo verslo sistemų automatizavimo procesams ar kitoms užduotims – tai kiek išmanesnis DI panaudojimas, reikalaujantis ir vidinių organizacijos kompetencijų.

Valstybės duomenų agentūroje taikomi abu minėti DI naudojimo scenarijai.

Trečiasis scenarijus – DI sprendimas nėra grindžiamas jokia esama platforma, bet kuriamas savarankiškai atvirojo kodo pagrindu. Taip siekiama skaidrumo ir  galimybės sprendimą pritaikyti specifinėms užduotims. Šis kelias kelia ir nemenkų iššūkių, susijusių ne tik su kompetencijos, infrastruktūros poreikiu, bet ir su duomenų sauga, etika.

„Galime susidurti su situacija, kai platformos pagrindu sukurtų sprendimų nebus galima naudoti. Tarkime, sveikatos priežiūros įstaiga sukuria pokalbių robotą, kuris maksimaliai stengiasi atsakyti į pacientams kylančius klausimus. Tačiau gali nutikti taip, kad asmuo pateiks savo sveikatos duomenų ir jie „nukeliaus“ į platformą, o to neleidžia Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas. Panašių iššūkių gali kilti ir dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR). Nacionaliniu lygmeniu kol kas neturime sprendimo, kaip įgyvendinti ES reikalavimus“, – sako H. Krukauskas.

Proveržio tikimasi netrukus

Valstybės duomenų agentūros ekspertas mano, kad proveržį gali nulemti LitAI – dirbtinio intelekto kompetencijų ir technologijų centro – įsteigimas, apie kurį viešai pranešta šių metų spalį. LitAI centras taps organiška ekosistemos EuroHPC  dalimi ir bus pasirengęs padėti ne tik Lietuvos, bet ir Europos DI startuoliams, mokslininkams, taip pat skatins tarpvalstybines inovacijas. Šio ambicingo projekto konsorciume, be akademinės bendruomenės ir verslo atstovų, dalyvauja ir Valstybės duomenų agentūra – pagrindinė partnerė, atsakinga už duomenų išteklių valdymą, prieigos ir saugumo užtikrinimą bei paslaugų teikimą.

H. Krukauskas mano, kad šis projektas gali nulemti didelę pažangą. Sukūrus lietuvišką DI infrastruktūrą, kurią būtų galima naudoti lokaliems DI modeliams įgalinti, viešosios įstaigos galėtų naudoti DI saugiai, o verslui atsirastų daugiau galimybių kurti inovatyvius, Lietuvoje pritaikomus sprendimus.

Kol akivaizdaus proveržio dar laukiama, Valstybės duomenų agentūra pabrėžia savo kompetencijas. „Daug metų dirbame su duomenimis ir juos valdydami bei apdorodami naudojame naujausias technologijas, įskaitant DI. Mūsų tikslas – efektyvesni sprendimai viešajam sektoriui. Visuomet padedame viešojo sektoriaus organizacijoms, susidūrusioms su iššūkiais duomenų apdorojimo, valdymo ir analizės srityje“, – sako H. Krukauskas.

Jis pateikia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pavyzdį: VPT siekė išanalizuoti maitinimo paslaugų teikimo mokyklose sutartis – kaip žinia, tai jautri ir neretai diskusijų kelianti tema. Visų šių sutarčių (PDF ar kitų formatų tekstinių dokumentų) apimtis – 30 terabaitų. Prieš pradedant analizuoti sutarčių duomenis juos dar reikėjo „išgauti“ iš dokumentų. Valstybės duomenų agentūra, pasitelkusi DI, apdorojo milžinišką iš VPT gautų sutarčių su maitinimo paslaugų teikėjais duomenų kiekį, taip pat šiuos duomenis nuasmenino, suklasifikavo ir, kiek tai įmanoma, standartizavo.

Netrukus viešojoje erdvėje turėtų pasirodyti švieslentė, kurioje VPT galės aiškiai matyti maitinimo paslaugų mokyklose pirkimų struktūrą, su ja galės susipažinti plačioji visuomenė ir tai užtikrins skaidrumą. „Per trumpesnį nei mėnesio laikotarpį iš įvairaus formato sutarčių bus „išgauti“ duomenys ir bus žinoma, kiek kurioje mokykloje kainuoja vienokie ar kitokie blynai ar kotletai“, – šypsosi H. Krukauskas.

Su  labai įvairiomis užduotimis susiduria ir kitos valstybės institucijos. Ekspertas pabrėžia – kai kyla sunkumų dėl kompetencijų stokos, Valstybės duomenų agentūra gali tapti puikia partnere. „Užduotis atliekame kokybiškai, greitai ir dideliu mastu“, – pažymi agentūros specialistas.

Reglamentavimas Lietuvoje – nuo 2026 m. vidurio

Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas į Lietuvos teisę turės būti perkeltas jau kitų metų vasarą. Valstybės duomenų agentūra dalyvaus šiame procese kaip svarbi partnerė.

„Labai tikimės netrukus sulaukti bendros, realybėje pritaikomos valstybinės DI įgalinimo programos. Įsteigus vieną kompetencijų centrą, sukūrus reikiamą infrastruktūrą ir įsibėgėjus procesams, laimės visi – ir valstybės institucijos, ir privatus sektorius, kuris galės drąsiau kurti savo DI sprendimus“, – tikisi Valstybės duomenų agentūros valdysenos grupės OSP projekto vadovas H. Krukauskas.