Iliustruotoji istorija: narkotikai Romos imperijoje

Publikuota: 2018-02-11
Trevi fontano Romoje detalė.  Maxo Rossi/REUTERS nuotr.
Trevi fontano Romoje detalė. Maxo Rossi/REUTERS nuotr.

Senovės Romoje narkotikai buvo laisvai prieinami. Norėdami numalšinti skausmą arba pajusti meninį įkvėpimą Romos gyventojai uostė, gėrė ir valgė stiprius narkotikus, kurie buvo išgaunami iš įprastų vaistažolių.

Gamtoje yra įvairių medžiagų – keliančių euforiją, malšinančių skausmą, stimuliuojančių, raminančių, – ir senovės romėnai nevengė jų išbandyti. Pavyzdžiui, nuodingų augalų ir vaistažolių mikstūras žemdirbiai naudojo nugaros skausmams malšinti, poetai jas gurkšnojo ieškodami įkvėpimo, kareiviams jos padėdavo nugalėti baimę ir suteikdavo drąsos kaunantis su priešais.

Romėnų gyvenime buvo apstu konfliktų, bado, ligų ir ekonominių sunkumų. Prastas derlius arba tuberkuliozės protrūkis galėjo išnaikinti didžiąją kaimo dalį, o kas trečias naujagimis neišgyvendavo nė dienos. Tik pusė vaikų sulaukdavo penktojo gimtadienio.

Laimingųjų, kurie nemirdavo vaikystėje, laukdavo sunkus gyvenimas. Vyrai liejo prakaitą laukuose arba tapdavo kariais ir kaudavosi už imperiją, moterys triūsė namuose ir gimdė daug vaikų. Reikėjo priemonių, padedančių ištverti gyvenimo negandas, tad narkotikai buvo lengvas ir nebrangus sprendimas.

Valstybė pardavinėjo narkotikus

Narkotikus vartojo ne tik varguoliai ir nelaimėliai. Jie buvo geriami, valgomi ir įkvepiami tiek vergų lūšnose, tiek prabangiose senatorių vilose. Neatsisakydavo jų ir žyniai bei vaidilutės. Romėnai neskyrė vaistų ir narkotinių medžiagų, kaip tai daroma mūsų laikais. Jie vartojo narkotines medžiagas siekdami konkretaus poveikio ir negalvodami, ar kūnui tai naudinga, ar žalinga.

Anot istorikų, nebuvo žiūrima kreivai nei į narkotikų pardavėjus, nei į vartotojus. Valstybė taip pat buvo atsakinga už prekybą opijumi – reguliavo kainas, kad piliečiai išgalėtų jo įsigyti. 312 m. Romoje opijaus buvo galima įsigyti 793 valstybės kontroliuojamose pardavimo vietose. Kanapių ir kitų euforiją keliančių nuodingų augalų ryšuliai buvo įprastos pirklių prekės.

Aguonas augino darže

Rašytojas ir filosofas Plinijus Vyresnysis (23 m. po Kr. – 79 m. po Kr.) parašė nemažą augalų žinyną. Jis buvo vienas žymiausių Romos imperijos mokslininkų, tyrusių pasaulio gamtos reiškinius. Jo raštai – vienas išsamiausių šaltinių apie romėnų narkotinių augalų auginimą ir vartojimą.

Pavyzdžiui, Plinijus rašė, kad daržinės aguonos auga tarp kopūstų ir petražolių kaip įprasti romėnų daržo augalai. Jis taip pat nurodė, kaip išgauti opijų: „Iš tamsios aguonos galima išgauti migdomąją priemonę. Reikia įpjauti stiebą, kai formuojasi pumpurai <...> derlių nuimti giedrą dieną trečią valandą.“

Opijus buvo mėgstamiausia narkotinė romėnų medžiaga. Jokia kita priemonė taip veiksmingai nemalšindavo skausmo ir nemigdydavo. Įpjautos aguonos stiebu sultys tekėdavo mažais lašeliais, todėl opijus buvo vadinamas lacrimae papaveris – aguonų ašaromis.

Ovidijus (43 m. pr. Kr. – 18 m. po Kr.), vienas didžiausių imperijos poetų, puikiai žinojo, kaip veikia raminamosios ašaros: „Kai išgeriu atpalaiduojančio opijaus, pamirštu dienų negandas.“ Savo eilėraščiuose Ovidijus neslėpė, kad svaigiosios medžiagos jam buvo labai svarbu, jis jas laikė savo mūza.

Viskas buvo išbandyta

Be opijaus, romėnai mėgavosi kanapėmis, pelynais ir dėmėtosiomis maudomis. Vieni augalai augo daržuose, kiti buvo renkami gamtoje. Mikstūrų receptai būdavo perduodami iš kartos į kartą.

Romos mokslininkai neišmanė cheminių augalų savybių. Visi augalai buvo praktiškai išbandomi ir šitaip nustatoma, ar jie malšina galvos skausmą, gydo nuo nemigos ar dusulio. Jeigu augalas padėdavo, mokslininkas darydavo išvadą, kad jis turi gydomųjų galių. Euforiją keliantis poveikis buvo laikomas privalumu, o netinkamą dozavimą buvo nesunku pastebėti. Natūralioji medicina buvo pavojinga – ją pasitelkus buvo nesunku pražudyti net stipriausią kareivį.

Ir mokslininkai, ir paprasti romėnai narkotines medžiagas vartojo kūrybingai. Dažniausiai jie maišydavo mikstūras su vynu ir gerdavo, kol apsvaigdavo. Kartais degindavo vaistažoles lauže ir įkvėpdavo dūmų. Šaknis ir sėklas sumaldavo ir maišydavo su aliejais, o padarytus tepalus tepdavo ant odos, kišdavo į nosį, makštį, išangę – per šias angas narkotinės medžiagos lengvai pasisavinamos.

Plinijus Vyresnysis pasakojo: „Neliko nieko neišbandyta <...>. Romėnai išnaršė neįžengiamus kalnus, netyrinėtas dykumas ir slapčiausias pasaulio vietas, kad atrastų kiekvienos šaknies galias ir sužinotų, kaip tą šaknį vartoti <...>. Net tai, ko neėda gyvūnai, gali būti vartojama.“

Narkotinių medžiagų ir vaistų romėnai rasdavo gamtoje. Nuodingi augalai buvo populiarūs, nors galėjo būti mirtini.

GRYBAI

Nuodingi grybai suteikdavo nepaprastų potyrių ir įkvėpdavo menininkus bei poetus.

Savybės: sukelia haliucinacijų.

Šalutinis poveikis: perdozavus gali ištikti psichozė ar net mirtis.

DĖMĖTOSIOS MAUDOS

Augalo ekstraktas labai nuodingas. Dėmėtosios maudos dažnai buvo naudojamos nusikaltėliams žudyti.

Savybės: vartojamos mažomis dozėmis dėmėtosios maudos atpalaiduoja ir sukelia euforiją. Taip pat vartojamos kaip priešnuodis.

Šalutinis poveikis: net maža dozė gali būti mirtina, todėl buvo dažnai naudojama nuodyti.

ŠUNVYŠNĖS

Šią vieną iš daugelio bulvinių šeimai priklausančių rūšių romėnai naudojo vaistams daryti. Kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, Plinijus Vyresnysis, nepatarė vartoti šio augalo.

Savybės: kelia euforiją ir nuotaiką. Gali sukelti haliucinacijų.

Šalutinis poveikis: džiovina burnos gleivinę, stiprina nervingumą ir paranoją. Vartojant didelėmis dozėmis mirštama.

KANAPĖS

Romėnai kanapių atsivežė iš Rytų. Augalas buvo naudojamas skausmui malšinti ir reumatui gydyti. Žemdirbiai kovodami su gyvūnų žarnyno parazitais į pašarą įmaišydavo kanapių.

Savybės: malšina skausmą, atpalaiduoja, sukelia euforiją.

Šalutinis poveikis: gali sukelti paranoją.

PELYNAI

Romėnai šį augalą naudojo kaip vaistą nuo įvairių ligų. Norėdami užgožti kartų augalo skonį, gėrimo stiklinę ištepdavo medumi.

Savybės: veikliosios augalo medžiagos pagyvina, stiprina savikliovą. Žaliasis augalo ekstraktas nuo XIX a. naudojamas alkoholinio gėrimo absento gamybai.

Šalutinis poveikis: didelės pelynų dozės gali sukelti asmenybės sutrikimą ir pamišimą.

OPIJUS

Populiariausia ir veiksmingiausia skausmą malšinanti ir migdomoji medžiaga visoje imperijoje.

Savybės: veikia centrinę nervų sistemą ir malšina skausmą. Apsvaigę žmonės nejaučia alkio.

Šalutinis poveikis: didelės dozės yra mirtinos. Kadangi skirtinguose augaluose veikliosios medžiagos kiekis skirtingas, romėnai ne visada galėjo numatyti augalo poveikį.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Mėsėdis pasidavė: šefas Ramsay gamins veganišką picą

Radikaliais pareiškimais apie vegetarišką ir veganišką maistą ne kartą pagarsėjęs britų virtuvės šefas...

Laisvalaikis
2018.04.21
Gėrėte alkoholio? Jūsų gydytojui apie tai jau pranešta 3

Jungtinių Valstijų mokslininkai sukūrė mikroschemą, kuri implantuota į žmogaus organizmą, matuoja alkoholio...

Laisvalaikis
2018.04.17
Kasdienė taurė vyno gyvenimą gali sutrumpinti pusmečiu 5

Kasdien po taurę vyno ar bokalą alaus išgeriantys žmonės vidutiniškai gyvena puse metų trumpiau. Dar...

Laisvalaikis
2018.04.15
Ne iki galo iškeptas kepsnys? Restoranas tam turi priežastį

Jei kaskart užsisakę vidutiniškai iškeptą kepsnį, gaunate jį beveik žalią, žinokite, kad taip yra ne tik...

Laisvalaikis
2018.04.15
Smaližių teismui „KitKat“ pristato rožinį šokoladą

Didžiosios Britanijos smaližiai pirmieji pasaulyje galės paragauti rožinės spalvos šokolado.

Vadyba
2018.04.14
„Gastronomikos“ šefas Čeprackas: mes neužsidarome, mes keliamės į žiauriai fantastišką vietą

„Ne, „Gastronomika“ nebankrutuoja. Mes keliamės į kitą, žiauriai fantastišką vietą“, – sako virtuvės meistras...

Laisvalaikis
2018.04.04
Iliustruotoji istorija: Kuršių nerijos varnų medžiotojai

Bado grėsmės prispirtiems kuršininkams varnavimas XIX–XX a. tapo tikru išsigelbėjimu. Krankles gaudė ir...

Laisvalaikis
2018.04.01
Cholesterolio pavojus atšauktas: Velykų kiaušiniai valgomi 1

Dar visai neseniai kiaušinis turėjo nepajudinamą cholesterolio bombos statusą. Dabar jis reabilituotas, o...

Laisvalaikis
2018.04.01

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau