Prabangi vakarienė: Burgundijos brangenybės
Išgirdę Burgundijos pavadinimą vyno žinovai pirmiausia pagalvoja apie „Chardonnay“ ir „Pinot Noir“ vynus, būtent ten jie gaminami geriausi, brangiausi pasaulyje. Tikslinant geografiškai – Burgundijos regione, Kot d’Oro departamente, Cote de Nuit (čia auginamos ’Pinot Noir’ vynuogės) ir Cote de Beaune (geriausios ’Chardonnay’ augimvietės) komunose.
Beje, 2015 m. Kot d’Oro (Cote d‘Or, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia Auksinį krantą) vynuogynai kartu su istoriniais Bono (Beaune) ir Dižono miestų centrais buvo įtraukti į UNESCO ypatingo kultūrinio paveldo statusą turinčių objektų sąrašą.
Bulvių vagos dydžio
Grįžtant prie vakarienės, kuri vyko Vilniaus restorane „Gastronomika“ dar prieš paaiškėjant, jog virtuvės meistro Liutauro Čepracko įkurta ir vadovaujama įstaiga Lietuvos 30-ies geriausių restoranų sąraše užėmė pirmą vietą, galima prisiminti, jog grand cru – tai prancūziškas terminas, pažodžiui verčiamas kaip „didinga augimvietė“ ir nusakantis pačius geriausius vynuogynus arba ypatingą vyną gaminančius ūkius.
Vakarienės vynai tokie ir buvo – ypatingi, padaryti Burgundijos sunkiasvore vadinamoje vyninėje „Domaine Jacques Prieur“. Vyninė valdo vynuogynus beveik trečdalyje visų regiono grand cru apeliacijų: Montrachet, Chevalier-Montrachet, Corton-Charlemagne, Corton-Bressandes, Echezeaux, Clos Vougeot, Musigny, Chambertin, Chambertin Clos de Beze, „kolekciją“ papildo keturiolika premier cru apeliacijų Puligny-Montrachet, Les Combettes, Meursault Perrieres, Meursaul vietovėse.
Kot d‘Ore, Merso (Meursault) miestuke, 1868 m. įkurtos „Domaine Jacques Prieur“ vynuogynai tose auksinėse vietose užima 21 ha. 11 iš jų užsodinti ‚Pinot Noir‘, 10 – ‚Chardonnay‘ vynuogėmis – dviem pagrindinėmis regiono veislėmis iš trijų. Taip ar kitaip skaičiuosi, 21 ha reiškia, kad tie vynuogynai gali būti ir kelių bulvių vagų dydžio.
Tokio mažumo priežastys istorinės. Nuo 1789-ųjų, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, Burgundijos vynuogynai buvo pradėti skaidyti pagal paveldėjimo įstatymą – kiekvienas į tiek dalių, kiek yra jo paveldėtojų, ir taip iki mūsų dienų. Todėl dabar 15% iš 21 ha Priorų šeimai priklausančių vynuogynų valdo 15 pusbrolių.
Vidutinė hektaro kaina – 4,35 mln. Eu
Pasak Arūno Starkaus, vyno eksperto ir Vyno klubo vadovo, tai tipiška Burgundijos situacija: suskaldė turtą, nes visi turėjo dalytis po lygiai, o vėliau prarado sprendimo teisę, nes nuo 2008 m. į ūkį atėjo partneris – Labruyere šeima, kuri po truputį supirkinėja Priorams priklausančias akcijas. Vėlgi tipiška situacija: ūkio įkūrėjų likusi (ar ilgainiui liks) tik pavardė, o tikrieji savininkai – kita šeima.
Vilniuje viešėjęs Nicolas Mielly, „Domaine Jacques Prieur“eksporto vadovas, pasakojo, jog Kote d‘Ore rasti parduodamą grand cru vynuogyno gabalą prilygsta stebuklui. Jeigu stebuklas atsitinka, už ha prašoma apie 30 mln. Eur. Prancūzijos agentūros duomenimis, Burgundijos grand cru vynuogynai šalyje brangiausi, vidutinė hektaro kaina – 4,35 mln. Eur.
Pats sau vynas
Yra žmonių, kurie nemėgsta pasakoti perskaitytų knygų turinio, žiūrėtų kino filmų fabulų ar kalbėti apie ragautų patiekalų skonį. Kaip ir klausytis kito pasakojimo apie juos, – verčiau visa tai patirti pačiam. Tačiau keli „Grand cru vakarienės“ deriniai reikalauja „specialaus žiuri paminėjimo“. Pirmiausia net ne deriniai, o vynas „Jacques Prieur Montrachet Grand Cru 2008“, – galingas, sodrus, sluoksnis po sluoksnio atveriantis skonius ir aromatus, išsunkęs viską, ką galima išsunkti iš žemės, labai ilgo, išraiškingo poskonio. Vienas iš puikiausių vynų, kokio esu ragavusi ir kuriam maisto palydos net nereikia. Jis – pats sau.
„Grand cru vakarienė“ su Burgundijos vynais buvo surengta dukart – „Gastronomikoje“ ir Palangos viešbučio „Palanga“ restorane. Pirmajai derinius su vynais kūrė minėtasis virtuvės meistras Liutauras Čeprackas, antrajai – Raimundas Dambrauskas ir Ernestas Viršilas.
Vilniuje vieną iš prašmatnių patiekalų, menkės confit su citrusų esencija ir žaliomis pupomis, lydėjo du vynai – minėtasis „Montrachet“ ir „Jacques Prieur Meursault Santenots 1er Cru 2013“.
Prie patiekalo kur kas geriau tiko antrasis – žemesnės kategorijos, jaunesnis, paprastesnis, tačiau vis tiek turtingas citrusų ir žalių obuolių aromatais, labai minerališkas, net kiek surstelėjęs. Rekomenduojama rūsyje palaikyti iki 2018 m. Ko gero, ir jam tinka p. Nicolas mesta replika: „Jei geri 5-erių metų brandinimo „Montrachet“, nužudai vaiką“.
Vienodai mažai, vienodai puikius
Klausiu p. Starkaus, su kokių Burgundijos ūkių vynais galima lyginti daromus „Jacques Prieur“.
„Įsivaizduokime taip: Burgundijoje yra kelios „topinės“ vyninės – „Leroy“, „Domaine Romanee Conti“, „Dugat-Py“, „Leflaive“, „Armand Rousseau“ kurioje daromas brangiausias burgundiškas raudonasis ir baltasis. Kainomis jos kelis kartus lenkia plejadą šeimoms priklausančių vyninių, tarp kurių – „Jacques Prieur“, „Comte Georges de Vogüé“, „Liger Belair“, „Coche-Dury“, „Cathiard“, „Roumier“,„Ramonet“.
Pastarosios vynuogių dažniausiai nesupirkinėja, daro iš to, ką turi, vadinasi, – labai mažai, ir visos – vienodai puikius vynus. Bendrinės Burgundijos apeliacijos „Bourgogne AOC“ vynų savo portfelyje jie net neturi.
Trečiasis segmentas – negociantai, pirkliai, didelės įmonės. Jie turi šiek tiek nuosavybės, tačiau pagrindinis jų verslas – pirkti vynuoges. Dabar pirkliai ne tik superka žaliavą iš mažųjų, tačiau ir patys daro vyną – jų daryklose pagaminama apie pusę visų regiono vynų.
Vynas ir pirkliai
Kalbėdamas apie Burgundijos vyną be vyno pirklių sąvokos neapsieisi. Prancūzų terminas „negociant“ verčiamas kaip „pirklys didmenininkas, tiekėjas“. Negociantai Prancūzijoje – tarpininkų įmonės, iš individualių gamintojų superkančios jau pagamintą vyną arba vynuogių sunką, baigia gaminti tą vyną savo vyninėse, išpilsto į butelius ir platina su savo etikete.
Vyno pirklių sąvoka kildinama iš XIX a. ir paplito visame vyno pasaulyje, nuo Kalifornijos iki Australijos. Į pirklių vyną gana ilgai buvo žiūrima kaip į prastesnį nei individualių gamintojų, kurie viską – nuo vynuogynų priežiūros iki vyno išpilstymo į butelius – daro patys. Todėl daugumoje vyną gaminančių regionų buvo priimti negociantų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Tarp jų – ir garantuojantys pirkėjui, jog pirkdamas vyno butelį, kurio etiketėje parašyta „mise en bouteilles au chateau“, būtent tokio – išpilstyto konkrečiame ūkyje – jis ir nusipirks.
Burgundijoje, kur, kaip minėta, vyrauja maži gamintojai (vidutinis ūkis tesiekia 3 ha), vyno pirklių sistema ypač pasiteisino, tačiau iki šių dienų gerokai pakito.
Vartotojams, ypač tiems, kurie vyną mieliau perka ne didžiuosiuose prekybos centruose, o specializuotose parduotuvėse, specialistai pataria – perkant ne individualaus, žinomo gamintojo vyno būtų neprotinga neatsižvelgti į geriausių Burgundijos pirklių sąrašą, kuriame „Louis Jadot“, „Joseph Drouhin“, „Louis Latour“, „Bouchard Pere et Fils“, „Leflaive“ pavadinimai – tokie patys, kaip ir ant jų platinamo (taip pat ir gaminamo) vyno butelių.
VERSLO TRIBŪNA
Milijardinės investicijos į energetikos ateitį bijo vieno didžiausių priešų – nenumatomumo. Apie teisinį numatomumą (angl. predictability) ir jo svarbą Europos bei Lietuvos energetikos sektoriuose „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma. Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių. OWEXX reklamos kampanijoje išryškinama, koks svarbus sportininkams yra pasiekimų įvertinimas ir nuolatinis palaikymas – juk kartu galime pasiekti daugiau.
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Jau rugsėjo 20-ąją į Neringą, Juodkrantę, grįžta jubiliejinis, dešimtasis festivalis „Sveika, Neringa“. Viena svarbiausių jo dalių – akcija „Tvarkomės prie jūros“, kuri kasmet suburia šimtus savanorių rūpintis Pilkosiomis kopomis, vadinamomis Kuršių nerijos perlu. Šiemet prie šios misijos jungiasi ir didžiausia šalies bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ – įmonė tapo festivalio rėmėja ir sako, kad tokios iniciatyvos labai svarbios, nes jos sutelkia bendruomenę, skatina savanorystę ir leidžia tvarumo pažadus paversti realiais darbais.
Kalbėdamas apie antrojo segmento gamintojus p. Starkus atspirties tašku ima 8 ha teužimantį „Montrachet“ vynuogyną, „kiečiausią pasaulyje“, kur ‚Chardonnay‘ vynuoges augina 20 ūkių, tarp jų – ir „Prior“.
Anot eksperto, išskirtinis vynuogynas juos įpareigoja daryti vyną gerai, ir čia maksimaliai kokybei gauti panaudojami visi galimi įrankiai – ekologija, biodinamika, derliaus mažinimas ir pan.
Ponas Nicolas sako, jog visi vyndariai iš „Montrachet“ vynuogyno išspaudžia 25–40 hektolitrų, kitus dalykus daro irgi vienodai.
Kokybė ir koncentracija
Ponas Starkus apie ekologinę vyndarystę sako, jog Burgundijoje vyksta diskusijos, kas geriau – arti vynuogynus pasikinkius arklį ar traktoriuku. „Jeigu pavasarį važiuotum per Burgundiją, horizonte tarp vynuogynų matytum gal 10 arklių. Bet kažkas paskaičiavo, kad arklio kanoposspaudžia žemę labiau negu nedidelio traktoriuko padangos, ir jie pradėjo pirkti techniką, manydami, kad ariant lengvesniu įrenginiu dirva bus puresnė, joje išliks daugiau mikroorganizmų. Jiems svarbus kokybės pagerėjimas kad ir vienu procentu“, – aiškina p. Starkus.
Svarstome, kokios sudedamosios turi susieiti į vieną vietą, kad vyną vadintume ypatingu. Ponas Starkus sako, jog pirmiausia jis turi būti ypatingos kokybės, ypatingos koncentracijos.
Būtent tokį koncentruotą „Montrachet“ vyną, ir tik jį vieną, nuo XVII amžiaus savo užrašuose mini keliautojai po Burgundiją, nors niekas tuomet nesigilino, nei kaip jis pagamintas, nei kas yra jo vyndarys. Žmonės įsidėmi skonio intensyvumą.
Kita ypatingo vyno sudedamoji – retumas. Ponas Starkus skaičiuoja: garsusis „Petrus“ ūkis Bordo regione per metus padaro 30000 butelių, visi „Montrache“ vyndariai kartu sudėjus – apie 20 000.
„Petrus“ yra vienas iš didžiųjų Bordo ūkių, „Montrachet“ – vienintelis, o ne vienas „iš“, – šypsosi p. Starkus. – Taigi retumas, arba apeliacijos mažumas, nori nenori kelia kainą. Nes tokį vyną visi geriausiai žino ir visiems jo reikia. Pagaliau – vyno ragavimas tampa statusu, galios demonstravimu, o tai vėlgi kelia jo kainą“, – aiškina p. Starkus.
Anot jo, tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios Burgundijos, Bordo, Šampanės vynai ir Italijos „supertoskaniečiai“ yra pagrindiniai investicinių portfelių sudarytojų taikiniai.
Rodiklis – prekių ženklas
Rytų bei vidurio Prancūziją „užklojantis“ Burgundijos regionas didelis – nuo Božolė (Beaujolais) pietuose iki Šabli (Chablis) subregiono šiaurėje. Neišrankiems vyno vartotojams Burgundija žinoma dėl Božolė vyno. Tačiau pavadinimai, priešingai nei Bordo regione, Bugundijoje vyno kokybės dar negarantuoja.
Renkantis gėrimą iš Burgundijos svarbu žinoti gamintoją, prekių ženklą, mat regiono vynai kokybės požiūriu – labai vingiuoti. Taip, čia gaminami geriausi pasaulyje ‚Chardonnay‘, ‚Pinot Noir‘, ‚Gammay‘ vynuogių veislių vynai, tačiau tai nereiškia, jog, tarkime, Šabli subregione užsukęs į pirmą pasitaikiusį ūkį įsigysi puikiausio pasaulyje „Chardonnay“.
Jeigu lygintume su Bordo – jo subregione Medoke (Medoc) tokia tikimybė nepalyginti didesnė.
Vyno autoritetas Tomas Stevensonas savo „Vyno enciklopedijoje“ rašo, jog Burgundijoje gausu ir tokio vyno, kurio „pavadinimai remiasi tik žymių Burgundijos pavadinimų reputacija, o gamintojai tuo piktnaudžiauja parduodami žemos kokybės vyną aukšta kaina“.
Negi regione negalima nusipirkti vyno už, tarkime, 10 eurų?
Pasak p. Starkaus, dabar tipiškas „Chabli“ iš Burgundijos Šabli subregiono kainuos 20 Eur, prieš 5 metus – 15 Eur. Kartu pabrangsta ir tipiški baziniai „Bourgogne Blanc“ ir „Bourgogne Rouge“ vynai – jie artėja prie 20 Eur, taigi vynas už 10 eurų Burgundijoje nei seniau, nei dabar nėra realus pirkinys. Ponas Nicolas pasakojo, jog stingant ‚‚Chardonnay‘ vynuogių jas imta auginti Božolė subregione, čia daromą vyną įstatymas taip pat leidžia vadinti „Bourgogne“, todėl didžiųjų pirklių „Bourgogne Blanc“ neretai būna padarytas iš ‚Chardonnay“, užaugintų Božolė, jos plotas didelis ir vietos čia kol kas visiems pakanka.
