Adventas suartina ne bulves su silke, o žmones

Publikuota: 2016-12-04
„Statistikos duomenys rodo, kad tėvai su vaikais per dieną vidutiniškai praleidžia tik septynias minutes turiningo laiko, tad mes turėtume daugiau mąstyti ne tik apie tai, ką valgysime, bet ir su kuo“, – sako mitybos specialistė p. Vaida Kurpienė (dešinėje), su ja sutinka etnologė Nijolė Marcinkevičienė.
Juditos grigelytės (VŽ) / „15MIN“ nuotr.
„Statistikos duomenys rodo, kad tėvai su vaikais per dieną vidutiniškai praleidžia tik septynias minutes turiningo laiko, tad mes turėtume daugiau mąstyti ne tik apie tai, ką valgysime, bet ir su kuo“, – sako mitybos specialistė p. Vaida Kurpienė (dešinėje), su ja sutinka etnologė Nijolė Marcinkevičienė. Juditos grigelytės (VŽ) / „15MIN“ nuotr.
„Verslo žinios“

Mėnuo iki šv. Kalėdų, tradiciškai vadinamas adventu, – ramybės ir rimties metas. Toks jis buvo mūsų seneliams, galbūt ir tėvams. VŽ šįkart apie advento tradicijas ir šiuolaikinį požiūrį į pasninką kalbame su etnologe Nijole Marcinkevičiene ir mitybos specialiste Vaida Kurpiene.

„Adventas yra tarsi iškilmingieji vartai į gražiausius ir puošniausius dvasinio meno rūmus...“ – rašė poetas Juozas Mickevičius. Laikai pasikeitė. O metas nuo lapkričio pabaigos iki gruodžio 25-osios daugumai mūsų nei ką sako, nei reiškia. Kita proga VŽ kalbintas verslininkas Alvydas Naujėkas, UAB „Vėjų spektrai“ direktorius, paklaustas, ar per adventą laikosi pasninko, nusišypso: „Nesilaikau ir nesilaikysiu. Nesu tikintis, o tai – krikščioniški reikalai.“

Kad ir kaip žiūrėsi, jis teisus.

Įbauginti aukštybių

Pirmosios asketinės praktikos prieš didžiausią krikščionių šventę, Kalėdas, buvo laikomasi dar IV a. Pasak istorinių šaltinių, V a. buvo įprasta 40 dienų iki Kristaus gimimo griežtai pasninkauti ir melstis. O visuotinį keturių savaičių advento laikotarpį, iškilus būtinybei suvienodinti liturgiją įvairiose šalyse, XIII a. nustatė Romos bažnyčia.

Lietuviai, sako etnologė, ilgą laiką rėmėsi senuoju, 1915 m., Kanonų teisės kodeksu, vėliau perėjo prie 1983-ųjų atnaujinto. Pastarasis nėra toks griežtas.

Kalbant konkrečiai apie pasninką, pagal 1983-ųjų bažnytinę teisę susilaikyti, t. y. sausai pasninkauti, reikia tik Pelenų trečiadienį ir Didįjį penktadienį. Tačiau tikintieji, sekdami senu papročiu, stengiasi nevalgyti mėsos visais metų penktadieniais.

Taigi, pagal bažnytinę teisę, per adventą nedera valgyti visų šiltakraujų gyvūnų ir paukščių, tačiau kaip priedą gaminti nemėsiškiems valgiams leidžiama naudoti kai kurias jų kūno dalis, kaip antai taukus ar kraują. Šaltakraujai gyvūnai, pavyzdžiui, įvairios žuvys, vėžiai ir pan., mėsa nevadinami, todėl juos valgyti galima.

Anot p. Nijolės, rašydama vieną iš etnografinių knygų, ji susidūrė su daugybe vyresnių žmonių, kurie tebesilaiko Bažnyčios kanonų, taikytų iki 1915-ųjų.

„Įtikėta, kad per adventą laikantis draudimų, išgyvenant tam tikrus nepatogumus ar net kančią, solidarizuojamasi su Šventąja šeimyna ir tokiu būdu galima tikėtis sulaukti atpildo iš dangaus“, – aiškina pašnekovė.

Pasninkas vietoj vaistų

Anot p. Nijolės, pagyvenę žmonės, ypač iš kaimo, turi aiškią filosofiją, kuria grindžia advento pasninką.

„Žmonės sako, kad advento mityba keičia jų elgesį, dvasinę būseną, esą jie tampa atlaidesni, sumažėja nerimas, gerėja miego kokybė“, – dėsto p. Nijolė. Anot etnologės, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, vargingiems gyventojams pasninkas sudarė sąlygas taupyti maistą darbymečiui ar juodai dienai. Kiti tęsė iš tėvų perimtas tradicijas, prie to smarkiai prisidėjo ir Bažnyčia.

Išskirtinė advento būsena, kalba etnologė, kad ir netiesiogiai, aiškinama pasninkinės mitybos tradicija, kuri žmogų laikinai sutaiko su gyvąja gamta, t. y. jis nevalgo visus metus jį maitinančių gyvulių mėsos (nužudytas gyvulys), pieno (jis skirtas gyvulio prieaugliui), kiaušinių (iš jų išsiristų paukščiukai) ir taip jiems skelbia taiką.

Liaudiškieji advento draudimai ir mitybos papročiai rodo, kad jis buvo gerokai lengvesnis nei gavėnia (pasninko laikotarpis prieš Velykas). Advento pasninko sąlyginį lengvumą lėmė ne tik Bažnyčios mokymas ar legendos, bet ir metų laikas.

„Gruodį – pilni aruodai grūdų, rūsiuose gausu daržovių, kluonuose dar nesibaigė pašaras gyvuliams, taigi pasninkauti buvo galima daug sočiau ir paprasčiau“, – sako p. Nijolė.

Pasninko laikotarpiu žmonės nevalgydavo gyvulinių riebalų, mėsos, pieno produktų, kiaušinių, nevartodavo alkoholio. Išvardytus produktus keitė maltos kanapės, aguonos, linų sėmenys.

„Aguonas sutrina ir prabalcina viralų. Man rodės, kad mano miegas nog tų aguonų saldesnis. Vakari pasrebi ir būdavo sau pasakau atsigulus. Tėvulia pasnyko laikaus, ateik pas mani per langvų sapnų. Ir susapnuoju savo amžiną atilsį tėvulį ir tų dzienų tep langva an dūšios“, – sakė Ona Bartkevičienė (g. 1916 m. Vartalakio k. Varėnos r.), viena iš p. Nijolės etnografinės ekspedicijos metu kalbintų moterų.

Ta pati mergelė, kita suknelė

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad metams bėgant maistas tapo ne prastesnis, o daug įvairesnis. O didesnis pasirinkimas parduotuvių lentynose ir turgavietėse žmones įpareigoja atidžiau rinktis maisto produktus.

Pasak p. Vaidos, šiuolaikinis žmogus, užuot sukęs galvą ieškodamas sudėtingų sveikuoliškų receptų, įkvėpimo galėtų semtis iš senolių ir maitintis pagal sezoniškumą.

Pasninkaujantiems pašnekovė siūlo valgyti tą patį, ką žmonės valgė prieš dešimtmečius: keptus burokėlius, ridikus, ropes, kopūstus, griežčius.

Anot mitybos specialistės, pasaulyje nėra tokios sveikatos organizacijos, kuri nesiūlytų į kasdienį mitybos racioną įtraukti ankštinių produktų, – pupelių, avinžirnių, lęšių, pupuolių, žirnių.

Reikėtų privengti baltų miltų, mat natūraliai malti ir išsijoti kvietiniai miltai – gelsvos spalvos. Baltą spalvą miltams suteikia specialūs balikliai.

Advento pietums, anot p. Vaidos, puikiai tinka su lupenomis virtos bulvės, rauginti kopūstai, gardinti šaukštu šalto spaudimo saulėgrąžų arba linų sėmenų aliejaus, ir gabalėlis silkės. Kuri, palyginti su lašiša, turi daugiau omega-3 (polinesočiosios riebalų rūgštys) ir kainuoja gerokai pigiau.

Omega-3 riebalų rūgštys mažina cholesterolį, stiprina imunitetą, teigiamai veikia nervų sistemą, gerina atmintį. Jei nemėgstate silkės, rinkitės tuną, skumbrę, upėtakį.

Nestumti laiko

Kuris iš mūsų nėra sau prisižadėjęs, kad po Naujųjų metų pradės sveikai maitintis ir sportuoti? Ponia Vaida įsitikinusi, kad adventas yra puikus metas imtis mitybos pokyčių.

Sveikos mitybos specialistė rekomenduoja per šventes išlaikyti saiką ir neieškoti pasiteisinimų, kaip antai, pradėsiu tą ir aną daryti po Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų.

„Žmonės pirmąją naujų metų dieną dažniausiai juokais save guodžia, kad tiksliai neįvardijo, nuo kokių metų pradės keisti savuosius mitybos įpročius ir gyvena, kaip gyvenę“, – šypsosi VŽ „Savaitgalio“ viešnia. Jos manymu, pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės vilkina laiką ir grįžta prie senų valgymo įpročių, – mąstymas, kad viską reikia daryti tobulai.

Specialistė pabrėžia, kad tokie kraštutinumai ir pareiškimai, pvz., visą savaitę nevartoti cukraus ar nevalgyti mėsos, rodo, kad žmogus nesupranta, kodėl tai daro.

„Jei manote, kad kokybišku maistu save baudžiate, o ne apdovanojate, – smarkiai klystate“, – tvirtina p. Vaida.

Anot pašnekovės, klaidinga manyti, kad per dieną, savaitę, mėnesį galima kardinaliai pakeisti valgymo įpročius. Tam reikia mažiausiai vienų metų ir vidinės motyvacijos. Pasak mitybos specialistės, neužtenka tik atsisakyti kai kurių produktų ar juos valgyti mažesniais kiekiais. Siekiantiems geresnės gyvenimo kokybės lygiai taip pat svarbu gerai išsimiegoti ir vengti stresų.

Svarbiausia – ne maistas

Kad ir kiek kalbėtume apie valgį, adventas yra ne apie tai.

Pašnekovės įsitikinimu, viena svarbiausių advento tradicijų yra leisti ilgus žiemos vakarus kartu su šeima.

Šiame skubančiame pasaulyje, kur vaikai su tėvais nekalba ištisus mėnesius, o giminaičiai dažniausiai susitinka per laidotuves, atsigręžti į senąsias ir amžinąsias vertybes yra be galo svarbu.

„Statistikos duomenys rodo, kad tėvai su vaikais per dieną vidutiniškai praleidžia tik septynias minutes turiningo laiko, tad mes turėtume daugiau mąstyti ne tik apie tai, ką valgysime, bet ir su kuo“, – šypteli p. Vaida.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Michelin“ restoranų rojus – Azija 1

„Michelin“ žvaigždutė prie restorano pavadinimo gurmanams sufleruoja kokybę ir išskirtines patirtis.

Laisvalaikis
2018.12.09
„Stiklių“ restorane – revoliucija

Gera žinia tiems, kurie nekantrauja išbandyti, kuo nustebins vilniškio „Relais & Ch?teaux Stikliai Hotel“...

Laisvalaikis
2018.12.07
Lietuvos virėjai iš pasaulio čempionato parsivežė bronzą 1

Liuksemburge vykusiame pasaulio kulinarijos čempionate „Culinary World Cup 2018“ Lietuvos nacionalinė šefų...

Laisvalaikis
2018.12.03
Vyno verslas mokys skaičiuoti suvartojamo alkoholio kiekį 3

Pernai lapkritį Lietuvos someljė mokykla (LSM) tapo tarptautinės nepolitinės, atsakingą verslą vienijančios...

Laisvalaikis
2018.12.02
Investicinio vyno kaina auga dešimtimis procentų

Daugiau kaip pusę milijono dolerių – tiek spalio 13 d. anonimu norėjęs likti Azijos vyno kolekcininkas...

Laisvalaikis
2018.11.25
Šalia paminklo tautos patriarchui atidaro restoraną su „Basanavičiaus sale“

Sostinės Senamiestyje, šalia paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, penktadienio vakarą duris...

Laisvalaikis
2018.11.23
Gastronomijos scenos naujokai laimėjo dar vieną konkursą

Savaitės pradžioje Vilniuje vykusiame viename įdomiausių Lietuvoje ir, ko gero, vieninteliame pasaulyje...

Laisvalaikis
2018.11.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau