Someljė čempionas: pergalė suteikia laisvės

Antrą vietą laimėjo Narimantas Miežys, šiomis dienomis atsidarysiančios vynotekos „Somm“ someljė.

Trečiąją – Agnesė Meiersonė, Rygos restorano „Ferma“ someljė. Trečiasis Lietuvos atstovas, Artūras Vasilionokas iš bendrovės „Prike LT“, į finalą nepateko, tačiau iš 12 dalyvių užėmė 6-ą vietą.

Čempionate, tradiciškai rengiamame praėjusį čempionatą laimėjusios šalies sostinėje, varžėsi 12 dalyvių – lietuviai, latviai, estai, lenkai.

Lengvais keliais

30-metis Martynas Pravilonis, šių metų Lietuvos ir Baltijos šalių someljė čempionas, dalyvaus kitais metais Austrijoje vyksiančiame Europos čempionate. Kas dabar žino, kur jį nuves tolesni keliai, – iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad iki dabartinės pergalės p. Martynas kopė lengvai: 2016 m. Lietuvos someljė čempionate, dalyvaudamas jame vos antrą kartą, pralenkė daugkartinį šalies čempioną, savo mokytoją Narimantą Miežį.

„Toks ir buvo mano tikslas“, – juokavo tuomet p. Martynas. Paskiau prisipažino iš tiesų nesitikėjęs, kad šitaip puikiai pavyks iš antro karto. Tiesa, p. Martynas nėra čempionatų naujokas – jis dalyvavo Baltijos ir Latvijos someljė varžybose ir abukart pateko į finalą.

Čempiono darbotvarkė

„Keliuosi apie 8 valandą, mankštinuosi, mokausi, skaitau savo studijoms Londono mokykloje „Wine and Spirit Education Trust“ (WSET), esu antrame jų kurse. Tuomet pavalgau, pažaidžiu su vaikais ir važiuoju į darbą, jis prasideda 12 val. Dirbu iki pirmos nakties, namo dažniausiai grįžtu apie antrą“, – dėsto pašnekovas, paprašytas papasakoti apie čempiono darbo dieną. Teorijos studijoms jis stengiasi skirti 15 valandų per savaitę, bet, sako, išeina kur kas daugiau, – nuolat skaityti apie produktus ir jų gamintojus tenka darbe: p. Martynas vadovauja „Kempinski Hotel Cathedral Square“ viešbutyje veikiančiam „Atelier Wine Boutique & Tasting Bar“, jis yra ir viešbučio restorano „Telegrafas“ pagrindinis someljė.

„Sudarau parduotuvės asortimentą, rūpinuosi informacine sklaida, pardavimais, mokau personalą, dėstau Someljė mokykloje“, – vardija pašnekovas. Anot jo, pirmieji trys darbo mėnesiai „Kempinski“ (ligi tol jis dirbo Vyno klube) buvo labai intensyvūs – „Michelin“ vakarienės, butiko atidarymas, daug renginių, taigi teko ir su padėklu pasivaikščioti, ir vyno nemenkai išpilstyti, tačiau ši praktika jam labai pravertė čempionate.

Paklaustas apie „Vana Tallinn Grand Prix“, p. Martynas sako, kad čempionato profesionalumo kartelė šiemet buvo pakelta labai aukštai, ne vienas jį prilygino Europos renginiui. Teorinės pusfinalio užduotys buvo labai sunkios, p. Martynas jas įveikė geriausiai ir, jo įsitikinimu, būtent tai „perkėlė“ jį į finalą.

„Finale geriausiai atlikau praktines užduotis, nuo Narimanto atsilikau pora taškų, ir man tai yra didžiulis laimėjimas“, – sako pašnekovas. Jo galva, į čempiono krėslą jį atvedė labai stiprus pasirodymas degustuojant gėrimus aklai ir siūlant maisto ir vyno derinius.

Lietuviai užaugo

„Manau, kad mes susikrovėme nemenką bagažą – žinių, įgūdžių“, – sako p. Martynas, pasiteiravus, kas atsitiko, kad po 10 metų lietuviai pagaliau laimėjo Baltijos šalių čempionatą ir iš karto – dvi pirmąsias vietas.

Arminas Darasevičius, čempionatui teisėjavęs Lietuvos someljė asociacijos prezidentas, svarsto, jog iš dalies pergalę lėmė tai, kad Estijoje ir Latvijoje pasikeitė someljė kartos, – ten čempionatuose dabar dalyvauja daug jaunų žmonių, o mes kaip tik šiuo metu esame gana subrendę, turime žinių, praktikos ir patirties dalyvauti varžybose.

„Mano galva, mes puikiai išnaudojame šią progą ir tampame lyderiais. Žinoma, negali pasakyti, kad estai ar latviai apleido varžybas, nieko panašaus, jie labai smarkiai joms ruošiasi, estus treniruoja tarptautiniai treneriai. Tačiau dabar atėjo mūsų laikas, tikiuosi, kad tokiame lygmenyje išsilaikysime mažiausiai trejus metus“, – kalba p. Arminas. „Be abejo, būtų gerokai sunkiau varžytis, jei dalyvautų latvis Raymondas Thomsonas, jis pasaulyje dabar septintas (čempionato žiuri pirmininkavęs p. Thomsonas yra Rygos restorano „Vincents“ someljė). Kita vertus, negali nuvertinti dabartinių dalyvių, pagaliau ir mes pastaruoju metu dėjome išties daug pastangų – Narimantas, Artūras, aš, dar keli žmonės kartą per savaitę treniravomės pas Arminą restorane „Dine“, – pasakoja p. Martynas. Anot jo, laimėti čempionatą visada yra ir sėkmės dalykas, tačiau nuolatinis įdirbis – be galo svarbus. Jo paties pagrindinis variklis, prisipažįsta p. Martynas, yra žmona – ji parenka užduotis, klausinėja, be jos šių rezultatų nebūtų.

Profesionalų lyga

Į profesionalų lygą patekusių someljė gyvenimas panašus į sportininkų. Tai ir garbė, spindesys, pergalės džiaugsmas ir pralaimėjimo kartėlis. O už jų – kasdienis juodas darbas. Paklaustas, kas jį patį stumia varžytis, p. Martynas sako, kad dalyvavimas čempionatuose yra geras postūmis nuolat mokytis ir kilti.

„Kai ką nors pasieki, pastangos atsiperka, tai labai gera motyvacija: gauni atgalinį ryšį, tampi dar labiau motyvuotas, matai, kad rezultatai suteikia ką nors apčiuopiamo. Pagaliau, kad ir kaip būtų, šiame versle žinomumas ir tam tikras kompetencijos lygmuo yra labai svarbūs. Atėję į parduotuvę klientai nori išgirsti tavo patarimą, ir darbdavys daug labiau pasitiki tavo žiniomis. Žino, kad išmanai, ką darai, ir tai leidžia daug laisviau dirbti, daryti sprendimus, kurie iš šalies kartais gali atrodyti labai rizikingi. Tarkim, įtraukti į asortimentą tokių vynų, kurių Lietuvoje iki šiol nėra buvę“, – kalba p. Martynas. Jis jau įtraukė – vyno iš Burgundijos, Montrachet gran cru apeliacijos. Šis užsakymas nuskambėjo net Burgundijoje: nieko panašaus Lietuva iki šiol neužsakydavo.

„Man patinka tai, ką darau. Patinka dirbti su žmonėmis, skleisti žinias apie vyną, pardavinėti jį“, – pavasarį sakė p. Martynas. Dabar prie šio sakinio jis priduria: „Kai imi labiau pasitikėti savimi, ir žmonės tavimi labiau pasitiki. Man tai labai svarbu.“