Užuot laukus pensijos – privati baleto mokykla

Tiksliau – baleto mokyklą. Vadinti tai verslu drįsta ne visi. Šokio pedagogika žymiausių Lietuvos primabalerinų ir primarijų neatbaidė. Sėkmingai besivystančių ir tarpusavyje konkuruojančių baleto mokyklų įkūrėjai lyg susitarę tikina, kad ši veikla jiems – ne vien būdas užsidirbti, bet ir atsakinga švietimo sistemos dalis.

Pinigai – ne svarbiausia

Nerijaus Juškos baleto ir šokių mokykloje dirba apie 20 dėstytojų, kasmet sulaukiama vis daugiau norinčių šokti, mažiausių šokėjų amžius nuo ketverių metų krito iki trejų. Maža to, Vilniaus centre ir Kaune nuomojamų patalpų negana – planuojama plėstis į kitus miestus.

Pasak primarijaus, VšĮ Nerijaus Juškos mokyklos įkūrėjo, kurti mokyklą gali ir nori ne kiekvienas – tai itin atsakingas darbas, kuriam, be abejonės, padeda ir žinomas vardas.

Sėkmingą veiklą plėtojantis p. Juška tikina reklamai lėšų neskyręs. „Vienintelė reklama – vaikščiojantis aš“, – sako p. Nerijus. Anot jo, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje ruošiami profesionalai, o į jo mokyklą ateina visi, norintys šokti, todėl svarbu pamatyti ryškius talentus ir nebijoti jų atiduoti kitiems.

Pasak pašnekovo, pinigai šioje srityje nėra svarbiausias dalykas. Jis džiaugiasi, jog žmonės pagaliau supranta, kad šokti gali ne tik profesionalai. Pamokas, kainuojančias apie 35 Eur per mėnesį, lanko ir suaugusieji, norintys pakoreguoti figūrą, laikyseną ar eiseną. „Juk niekas nevers iškelti kojos virš galvos“, – juokiasi p. Nerijus. Tačiau, priduria jis, atsiranda nemažai tėvų, norinčių, kad vaikai įgyvendintų jų neišsipildžiusias svajones.

„Aš pats esu perėjęs visas įmanomas baleto stadijas, nuo muštro iki baleto primarijaus ir baleto mokyklos savininko, tad turiu pakankamai kompetencijos pastebėti, kuriems vaikams tikrai neduota šokti. Jei vaikas gabus – mes patys pasiūlome jam eiti į M. K. Čiurlionio menų mokyklą“, – aiškina p. Nerijus.

Jis priduria, kad vyrams baletas vis dar atrodo moteriškas užsiėmimas: berniukų grupės nesurenkamos, o suaugusiųjų buvo atėjęs vienas, ir tas pats užsienietis. Kitiems, sako p. Nerijus, regisi, kad baletas – tai lengva. „Jei atrodo, kad scenoje esame pūkeliai, tai aukščiausias mūsų juodo darbo rezultatas“, – šypteli p. Juška.

Šokio verslu nevadina

Prieš ketverius metus karjerą LNOBT baigusi primabalerina Eglė Špokaitė-Mačikėnienė dabar gyvena Amerikoje ir iš už Atlanto su Kristina Sliesoraitiene vadovauja privačiai Eglės Špokaitės baleto mokyklai. LNOBT dirbantiems artistams pritaikytas šokio pedagogikos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusi primabalerina paskutinius 3–4 karjeros teatre metus jau dirbo baleto dėstytoja Vilniaus kolegijoje ir M. K. Čiurlionio meno mokyklos Baleto skyriuje, čia ir susiformavo privačios baleto mokyklos vizija. Jai išsipildyti padėjo netikėtai, tačiau laiku ir vietoje sulauktas pasiūlymas bendradarbiauti su K. Sliesoraitiene, tad baigusi balerinos karjerą p. Eglė iškart ėmėsi darbo.

Eglės Špokaitės baleto mokyklą lanko apie 600 mokinių, joje dirba apie 15 specialistų. Primabalerinos teigimu, tokia mokykla Lietuvoje buvo reikalinga: paklausa mokytis baleto kokybiškai pasirodė didesnė, nei buvo tikėtasi, mokyklą lanko ir būsimi profesionalai, ir tie, kurie prie šokio tenori atsargiai prisiliesti.

Keletą metų prisidėjusi prie patirties ir informacijos mainų tarp Lietuvos ir Amerikos baleto įstaigų, šiemet p. Eglė pradeda kurti naują mokyklą San Diege. Tarp mokyklos planų – tarptautiniai projektai, vasaros seminarai, trenerių mainai tarp San Diego ir Lietuvos baleto mokyklų.

Uždarbis, pasak pašnekovės, yra tik primityviausias tikslas. Tikram mokytojui, talentingam pedagogui svarbiausia – gabūs mokiniai. Žinoma, užsiauginti tarptautinėje scenoje matomų mokinių užima laiko, tačiau jie yra mokyklos veiklos rodiklis.

Pasak p. Eglės, žinomas vardas tikrai padeda pritraukti žmonių, tačiau išsilaikyti vien dėl jo būtų neįmanoma. Svarbiausia – kokybė. Baleto mokyklos verslu ji nevadina, nebent turėdama galvoje, kad tai yra pragyvenimo šaltinis. „Mokykloje yra daug moralinių ir psichologinių darbo su vaikais ypatybių, tad verslo taisyklės čia ne visada galioja – tai ne parduotuvė ir ne gamybos įmonė, o sudėtingas, jautrus mechanizmas. Mokyti vaikus kokybiškai ir būti sėkmingam finansiškai yra labai atsakingas žaidimas“, – vertina p. Špokaitė-Mačikėnienė.

Kalbėdama apie kitas baleto mokyklas ji atvira – konkurencija nemaža. „Dirbame keliomis kryptimis, viena jų – gilus ir rimtas baleto mokslas. Čia varžytis tenka su M. K. Čiurlionio menų mokykla, o tai sunku: ten mokslas nemokamas, o salės įrengtos puikiai“, – tęsia p. Eglė. Kita kryptimi ji vadina vaikų poilsio ir papildomos veiklos užimtumo sritį ir sako, kad daugelio konkurentų darbai ją stebina ir žavi. „Todėl jaučiu, kad yra, kur dirbti, norint eiti savu, dažnai idealistiniu, keliu“, – sako primabalerina.

Dėstyti – į Niujorką

„Mano atsiveikinimas su scena įvyko gana paprastai, bet labai nuoširdžiai. Užėjau į sceną prieš spektaklį, švietė tik kelios lemputės, nebuvo nė gyvos dvasios. Užmerkiau akis, įkvėpiau šio teatro kvapo su visais prisiminimais, pastovėjau viena, atsisveikinau. Negalėjau taip paprastai palikti to, ką išmokau ir ką žinojau. Tai buvo vienintelis mano kūrinys, vardu Baletas, ir aš pasilikau jame“, – atvirauja primalerina Jolanta Valeikaitė.

Baigusi karjerą LNOBT artistė išvyko į Vokietiją. 1998 m. įkūrė baleto mokyklą Bonoje, dirbo joje vos trejus metus. Dabar ji dėsto Niujorke, „Ellison Ballet Professional Training Program“ baleto mokykloje.

„Mano privati mokykla buvo nedidelė, arti namų ir man patiko ten dirbti. Netikėti pokyčiai asmeniniame gyvenime leido išvykti į JAV. Niekas ten manęs nelaukė ir reikėjo įrodyti, ką galiu. Greitai pradėjau dėstyti net keliose mokyklose“, – pasakoja p. Valeikaitė. Anot jos, vadovauti mokyklai reiškia nuolatinę įtampą, todėl ji pasirinko tai, kas jai labiau patinka, – kurti ir dėstyti.

Primabalerina daugiau nei kelis dešimtmečius nebegyvena Lietuvoje ir negauna iš čia jokių išmokų, tačiau sako, kad visos Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, skiria didelį dėmesį kultūrai ir remia talentus. JAV menu, anot p. Valeikaitės, rūpinasi tik privatininkai.

Į gretą stoja nauja studija

Šią savaitę savo baleto studiją Vilniaus dizaino kolegijos patalpose paskelbė atidaranti ir primabalerina Olga Konošenko. Tiesa, reiktų patikslinti – p. Konošenko LNOBT scenoje sukūrė daug pagrindinių vaidmenų ir sėkmingai šoka joje toliau. „Klasikinio baleto žavesys užburia, emocinis jo poveikis yra beribis. Aš pati turiu dukrą ir manau, kad vaikai turi užsiimti tuo, kas ugdytų jų sielą ir skatintų būti kilnesnius. Baletas – puiki priemonė siekti šių tikslų“, – kalba p. Konošenko, teatralų šeimoje užaugusi antros kartos balerina. M. K. Čiurlionio baleto mokyklos laikų lengvais ji nevadina. „Laimė, turėjau puikią mokytoją Jolantą Vymerytę. Ji suteikė man ir mano bendramokslėms senosios klasikinės baleto mokyklos pagrindus, discipliną, meistriškumą. Dabar pati noriu pasidalyti savo patirtimi, mokyti kitus“, – sako primabalerina.