Prasideda Venecijos šiuolaikinio meno bienalė

Šių metų Lietuvos prisistatymo Venecijos bienalėje rūpestis (ir prodiusavimas) krito ant Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus komandos pečių. Paviljono komisaras – LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Parodos kuratoriai – Valentinas Klimašauskas ir Joao Laia. Instaliacijos kraštovaizdį ir architektūrą sukūrė Petras Išora-Lozuraitis ir Ona Lozuraitytė-Išorė („Išora x Lozutaitytė Studio“). Lietuvos nacionalinis paviljonas Sant’Antonino bažnyčioje veiks iki spalio 31 dienos. 

Instaliacija „Uždegimas“ pernai rudenį buvo pristatyta LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Po nacionalinės premjeros instaliacija išvežta į Veneciją. Pasaulio publikai pristatomas „Uždegimas“ papildytas M. T. Rožanskaitės tapybos kūriniais ir specialiai pritaikytas unikaliai Sant’Antonino bažnyčios erdvei, kuri yra kur kas aukštesnė už Vilniaus arsenalo erdves ir saugoma griežtų paveldosauginių taisyklių. 

VII a. Badoerų šeimos pastatyta, XII ir XVII a. rekonstruota bažnyčia šiuo metu restauruojama ir labai retai priima pasaulietines veiklas – nacionalinis paviljonas joje atidaromas pirmą kartą.

Pasak LNDM, dar nesulaukus oficialaus paviljono atidarymo, šiandienos visuomenei jautrias temas analizuojantis „Uždegimas“ sulaukė Lietuvos ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Interviu su menininkais ir recenzijas publikavo įtakingi kultūros leidiniai „Artform“, „Art Review“, „Kunstforum International“ ir kiti. 

Skirtingų kartų žvilgsniu

Venecijoje atidaromas „Uždegimas“ supina skirtingų kartų menines praktikas ir patirtis, tyrinėja šiandienos ekonominių ir socialinių priežasčių sukeltus (post)žmogiškų, socialinių ir planetos kūnų uždegimus. M. T. Rožanskaitės tapybą ir „Pakui Hardware“ skulptūrinę instaliaciją jungia medicinos ir sveikatos, gamtos, kosmoso temos ir pramoninio peizažo motyvai, pristato LNDM komanda.

„Pakui Hardware“ įkvėpė Maryos Rupos ir Rajaus Patelio knyga „Liepsnojantys. Gilioji medicina ir neteisybės anatomija“ (angl. „Inflamed: Deep Medicine and the Anatomy of Injustice“), kurioje uždegimo sąvoka metaforiškai kalba apie sisteminę skriaudą, daromą žmonijai ir planetai.

„Uždegimas leidžia suvokti tai, kas nematoma plika akimi – žmogaus ir planetos kūnuose įrašytą istoriją, sistemas, kurios yra tikrosios negalavimų priežastys, užgniaužtą vidinį liepsnojimą. Tačiau atpažintas uždegimas gali tapti atspirties tašku kelyje į sveikimą, jei tik pradėtume rimčiau svarstyti visų dalykų – tiek gyvų, tiek inertiškų – tarpusavio ryšį. Instaliacija kviečia žiūrovą patirti šiek tiek karščiuojančią ir svaigstančią psichinę ir kūnišką būseną, kad būtų suvoktas sudėtingas gyvenimo tinklas. Tinklas, apimantis daugybę subjektų ir sričių – nuo medicinos iki hibridinės gamtos, nuo nervų sistemos iki trūkinėjančių technologinio skenavimo garsų“, – LNDM pranešime cituojami N. Černiauskaitė ir U. Gelguda.

„Pakui Hardwar“ stiklo ir aliuminio skulptūros primena išdidintas nervų sistemas su pulsuojančiais uždegimo taškais. Gyvasties jiems suteikia paviršius skenuojantis spindulys, atkartojantis medicinines procedūras. T. M. Rožanskaitės tapybos kūriniai išskleidžia neįvardytų ligų, sterilių operacinių, medicinos kabinetų, mechaninių objektų ir kosminio kūno lėtinio uždegimo spinduliuojamą įtampą. 

„Šiuolaikinių menininkų „Pakui Hardware“ skulptūrinė instaliacija su modernizmo atstovės M. T. Rožanskaitės tapybos darbais kalba apie planetą kaip apie karščiuojantį kūną. Bendradarbiaujant su architektais „Išora x Lozuraitytė Studio“, šviesos dailininku Eugenijumi Sabaliausku ir kitais profesionalais, skirtingų kartų menininkų kūriniai buvo sujungti į daugiasluoksnę aplinką, kuri yra ir mūsų laikų žemėlapis, ir kosmologinė aplinka, ir galbūt vilties ir sveikimo stotelė“, – sako kuratoriai V. Klimašauskas ir J. Laia.

Silikoninės membranos, medicininės ir hibridinės instaliacijos peizažo medžiagos parodos elementus sujungia į įspūdingą, architektų sukurtą technoorganizmą. Jis išryškina pasiligojusių kūnų ir uždegiminės aplinkos sąsajas ir siūlo ieškoti metabolinės pusiausvyros, kuri „atvėsintų“ liepsnojančius žmogaus ir planetos kūnus. 

Palydimieji leidiniai ir renginiai

Parodą lydi LNDM ir „Mousse Publishing“ išleistas katalogas, jį sudarė „Pakui Hardware“, V. Klimašauskas, J. Laia ir Egla Mikalajūnė. Kataloge publikuojami A. Gelūno, Estelle Hoy, „Išora x Lozuraitytė Studio“, V. Klimašausko, Ingos Lace ir J. Laios tekstai. 

Balandžio 20 d., šeštadienį, Lietuvos nacionaliniame paviljone bus pristatyta ką tik „MTR art foundation“ išleista knyga „Marija Teresė Rožanskaitė: X-Rays of Art and Life“. Knygą sudarė dr. Laima Kreivytė ir Mykolas Piekuras. 

Abu leidinius bus galima įsigyti apsilankius Lietuvos nacionaliniame paviljone Venecijoje, o vėliau – ir LNDM el. parduotuvėje. 

Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje veikia šiuo adresu: Chiesa di Sant’Antonin, Castello 3300.

Dar kartą apie tą patį

VŽ trumpai primena: nuo 1895 m. rengiama Venecijos bienalė, vadinama svarbiausia šiuolaikinio meno paroda Europoje, gal ir pasaulyje, vyksta kas dvejus metus. 

Ją sudaro trys dalys. Pagrindinė, kviestinio kuratoriaus/-ės kuruojama paroda veikia senųjų laivų statyklų rajone, vadinamajame Arsenale, ir pagrindiniame „Giardini della Biennale“ paviljone Giardini, t. y., Soduose. 

Toliau – nacionaliniai paviljonai, kurių didžioji dalis yra Giardini, čia juos turi 29 valstybės. Savo istorinio pastato neturinčių šalių, tarp jų – ir Lietuvos, paviljonai kiekvieną bienalę kuriasi kokioje nors vietoje mieste, paprastai išnuomotoje.

Ne mažiau svarbi bienalės dalis yra skulptūros viešose erdvėse, parodos muziejuose, rūmuose, bažnyčiose, kur gali pamatyti garsiausių (ir brangiausių) šiuolaikinių menininkų darbų. Dar – performansai, vakarėliai, pristatymai.

Dienos bilietas nuo 2022 m. pabrango 5 Eur ir kainuoja 30 Eur (be jokių nuolaidų, o jų yra), su juo po kartą galima patekti į Giardini ir Arsenalą.