Iš Everesto viršukalnės – su savo „aukso“ maišeliu
Nepalo kariuomenės duomenimis, nuo 2019 m., kai pradėta įgyvendinti Everesto švarinimo kampanija, iki 2023-ųjų surinkta per 110 tonų atliekų. Kariškiai švaros kampaniją vykdo sykiu su tarptautiniu prekės ženklu „Unilever“.
Kariškiams teks ne tik surinkti dešimtis tonų šiukšlių, bet ir pargabenti nuo kalno penkis žuvusius alpinistus – mirtis juos ištiko bandant įveikti aukščiausią pasaulio viršukalnę. Patvirtinta, kad 2023 m. Evereste žuvo 12 alpinistų, dar penki oficialiai laikomi dingusiais.
Pasak CNN, šiuo metu dauguma bandančiųjų įkopti į aukščiausią pasaulio ir Himalajų viršukalnę, siekiančią 8.849 m, tai daro per Nepalą. Pernai šalies vyriausybė išdavė rekordiškai daug – 478 leidimus kopti į Everestą. Tačiau į kalną kyla kur kas daugiau asmenų, mat su grupėmis sykiu keliauja šerpai, gidai, kiti pagalbininkai, o tai Everestui kelia dvi didžiules problemas – žmonių ir šiukšlių pertekliaus.
Atgal – su savo maišeliu
Viena didžiausių aplinkosaugos problemų Himalajuose – žmonių išmatos. Skelbiama, jog 2024 m. kopimo sezonas bus pirmasis, kai visi alpinistai privalės naudoti vyriausybės nurodymu dalijamus maišelius išmatoms, kuriuose iš aukštesnių kalnų stovyklų teks parsinešti savo kakučius.
„Žmonių išmatų problema Evereste labai didelė“, – CNN sakė Diwas Pokhrelas, Everesto viršukalnių asociacijos pirmasis viceprezidentas. Anot jo, kiekvienas žmogus per dieną išskiria 250 gramų ekskrementų ir dvi savaites praleidžia aukštesnėse stovyklose, kad pasiektų viršūnę.
Be to, 2024 m. pirmą kartą visiems Everesto alpinistams bus išduoti sekimo lustai, padėsiantys vykdyti paieškos ir gelbėjimo misijas.
Pasak Rakesho Gurungo, Nepalo turizmo departamento direktoriaus, žinomos kompanijos jau naudojosi šiomis mikroschemomis, dabar jos bus privalomos visiems alpinistams. R. Gurungas „Time“ pasakojo, kad alpinistai mokės apie 10 USD už ekspedicijos agentūros suteiktą nykščio dydžio elektroninį prietaisą, kuris bus įsiūtas į striukę, o alpinistui grįžus, išimtas ir išsaugotas kitam asmeniui.
Sekimo lustai naudoja GPS sistemą, anot R. Gurungo, mikroschemos buvo pagamintos „vienoje Europos šalyje“, tačiau jis nepatikslino, kur ir kas jas gamino.
Su įranga, maistu, papildomu deguonimi, šerpų gidais ir kitais dalykais kopimas į Everestą kainuoja iki 35.000 USD.
Vis dar neaišku
Tačiau, atkreipia dėmesį „outsideonline.com“, pastarasis mėnuo alpinistų gidams, vadovaujantiems ekspedicijoms Everesto kalne, buvo nelengvas. Įstatymai, kuriais vadovaujasi alpinistai Nepalo pusėje, keitėsi kelis kartus, todėl „gidai buvo sutrikę, susirūpinę ir prilipę prie interneto, laukdami būsimų naujovių“.
„Tai – Nepalas, ir niekas nežino, kaip naujos taisyklės bus aiškinamos, įgyvendinamos ir galiausiai vykdomos“, – portalas cituoja austrų gidą Lukasą Furtenbachą, „Furtenbach Adventures“ savininką, vadovaujantį ekspedicijoms į Everestą.
Sumaištis kilo vasarį, kai Khumbu Pasang Lhamu kaimo savivaldybė – valdymo institucija, kuri, be kita ko, prižiūri Nepalo Everesto bazinės stovyklos (EBC) taisykles, pareiškė, kad 2024-aisiais ir vėlesniais metais alpinistai savo išmatas nuo viršūnės ir žemyn į bazinę stovyklą turės gabenti minėtuosiuose plastikiniuose maišuose.
Vėliau pareigūnai paskelbė dar griežtesnes gaires – jomis reglamentuojamas kvadratinių ir kupolinių palapinių dydis, ribojamas sraigtasparnių naudojimas įrangai į stovyklą gabenti, neleidžiama lankytojams ir keliautojams miegoti stovykloje, be kita ko, reikalaujama, kad kiekvienas alpinistas nuo kalno nusineštų ne mažiau kaip 8 kg šiukšlių.
