2022-03-02 17:40

Nuo sporto arenų ir kultūros iki mokslo ir kosmoso: Putino Rusija patiria atšaukimų bangą

Valerijus Gergijevas, Anna Netrebko, Maskvos Didžiojo teatro baletas. „Scanpix“ nuotr.
Valerijus Gergijevas, Anna Netrebko, Maskvos Didžiojo teatro baletas. „Scanpix“ nuotr.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, užsienio švietimo, kultūros, meno ir mokslo organizacijos viena po kitos atsisako bendradarbiauti su putiniška Maskva ir dalyvauti renginiuose Rusijos Federacijoje. Masačusetso technologijos institutas (MIT) nustojo bendradarbiauti su „Skoltech“, Valerijus Gergijevas buvo atleistas iš Miuncheno filharmonijos orkestro, o FIFA ir UEFA Rusijos komandas ir klubus pašalino iš varžybų.

Pirmiausia apie savą kiemą: Lietuvos nacionalinė filharmonija, solidarizuodamasi su kariaujančia Ukraina, atsisakė bendradarbiauti su Rusijos atlikėjais. 

„Reaguojant į vasario 24 d. kultūros ministro išreikštą poziciją stabdyti visų Rusijos atlikėjų pasirodymą Lietuvos scenose, kovo 9 d. Lietuvos kamerinio orkestro (LKO) koncerte solo negrieš smuikininkas Sergejus Krylovas, o kovo 12 d. LNSO koncerte nedalyvaus anksčiau skelbtasis Rusijos smuikininkas Maksimas Fedotovas. Filharmonijoje negrieš ir pianisto Kasparo Uinsko kvietimu balandį turėjęs koncertuoti violončelininkas Aleksandras Kniazevas“, – pranešė Filharmonija. 

Šiomis dienomis sprendžiamas ir Sergejaus Krylovo, Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovo, klausimas.

„Tamsiausią Europai valandą mes reikalaujame Sergejaus Krylovo užimti labai aiškią ir griežtą poziciją, pasirinkti, kurioje jis pusėje“, – sakė Rūta Prusevičienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė. 

Sutarties su S. Krylovu likimas turėtų paaiškėti šiomis dienomis. 

Į Maskvą nevažiuos, kino neberodys

Savo koncertus Maskvoje vienas po kito atšaukia užsienio atlikėjai. Pavyzdžiui, koncertų agentūra „SAV Entertainment“ paskelbė atšaukianti britų roko grupės „Franz Ferdinand“ koncertą liepą. 

Amerikiečių grupė „The Killers“ ir roko muzikantas Iggy Popas liepą nedalyvaus Maskvos festivalyje „Park Live“. Atšauktas amerikiečių pankroko grupės „Green Day“ koncertas, turėjęs įvykti Maskvos futbolo stadione „Otkritije arena“ gegužės 29 d.

Praėjusią savaitę skelbta, jog „Eurovizijos 2022“ rengėjai iš konkurso pašalino Rusiją.

VŽ rašė, kad didžiosios kino industrijos kompanijos „Warner Bros“, „Disney“ ir „Sony“ paskelbė stabdančios filmų išleidimą Rusijos kino teatruose. Veiksmų imasi ir „Netflix, „Twitter“, „Facebook“.

Tai reiškia, skelbia BBC, kad pagrindiniai šių kompanijų filmai – „Betmenas“, „Raudonoji panda“, „Morbius“ – Rusijos kino ekranų nepasieks, kaip buvo planuota.  

Tarptautinis Kanų kino festivalis, vyksiantis gegužės 17–28 d., nepriims oficialių atstovų iš Rusijos. 

„Festivalio organizacinis komitetas nusprendė nepriimti oficialių delegacijų ar su Rusijos valdžia susijusių atstovų. Kol puolimas nesibaigs, tai tenkins Ukrainos žmonių interesus“, – rašoma festivalio pranešime. 

VŽ taip pat skelbia bei nuolat pildo Lietuvos bei pasaulio kompanijų sąrašą, nusprendusių nutraukti sąsajas su Rusijos verslu.

Embargo proputiniškiems atlikėjams 

Tuo metu užsienio koncertų organizacijos skelbia nutraukiančios sutartis su prorusiškam režimui artimais Rusijos muzikantais. Niujorko „Metropolitan Opera“, didžiausia Šiaurės Amerikos klasikinės muzikos organizacija, atšaukė tokių atlikėjų koncertus.

„Nebegalime bendrauti su menininkais ar institucijomis, kurios remia Putiną arba yra jo remiamos, – vaizdo įraše sakė „Met“ generalinis direktorius Peteris Gelbas. – Tol, kol nebus nutraukti kovos veiksmai ir žudynės, atkurta tvarka ir atlikta restitucija“. 

Londono „Covent Garden“ dėl tos pačios priežasties atšaukė Maskvos Didžiojo teatro artistų gastroles. Atšauktas ir Sankt Peterburgo bei Maskvos baletų bendras spektaklis „Gulbių ežeras“ Dubline. Londono „Coliseum“ atsisakė Rusijos baleto žvaigždžių gala koncerto, kuriame turėjo dalyvauti Maskvos Didžiojo ir Sankt Peterburgo Marijos teatro artistai. 

VŽ rašė, jog Miuncheno rotušė paskelbė nutraukianti sutartį su garsiuoju dirigentu, artimu V. Putino bičiuliu Valerijumi Gergijevu, jis buvo Miuncheno filharmonijos orkestro vyriausiasis dirigentas. 

Pasak miesto mero Dieterio Reiterio, sprendimas nutraukti sutartį su Gergijevu buvo priimtas muzikantui nereagavus į mero prašymą „aiškiai ir nedviprasmiškai atsiriboti“ nuo Rusijos „operacijos“ Ukrainoje. Praėjusią savaitę Niujorko „Carnegie Hall“ atšaukė V. Gergijevo ir pianisto Deniso Matsujevo pasirodymą „dėl pastarųjų įvykių pasaulyje“.

Valerijus Gergijevas. Dmitry Lovetsky (AP / „Scanpix“) nuotr.
Valerijus Gergijevas. Dmitry Lovetsky (AP / „Scanpix“) nuotr. 

„Financial Times“ (FT) prideda, jog V. Gergijevas buvo priverstas pasitraukti iš Edinburgo (Škotija) tarptautinio festivalio ir atsisakyti pasirodymo Milano „La Scaloje“.

„Gergijevas, nepaisant atšaukimų, invazijos nekomentavo“, – pastebi FT. 

VŽ rašė, jog sutartį su V. Gergijevu ir operos žvaigžde soliste Anna Netrebko nutraukia Bavarijos valstybinė opera, solistės koncertus atšaukė Hamburgo Elbės filharmonija. A. Netrebko, kuri yra ir V. Putino prezidentinėje kampanijoje.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
Operos žvaigždė Anna Netrebko. SKATA / „Scanpix“ nuotr.
Operos žvaigždė Anna Netrebko. SKATA / „Scanpix“ nuotr. 

A. Netrebko tviteryje parašė, kad „prieštarauja šiam karui“, bet ji „nėra politinis asmuo“. Solistė kritikavo idėją naudoti kultūrą kaip politinį įrankį: „Versti menininkus ar bet kurį visuomenės veikėją viešai reikšti savo politinę nuomonę ir pasmerkti savo tėvynę nėra teisinga.“

Atsakydamas į tai populiarus vokiečių satyrikas Janas Bohmermannas tame pačiame tinkle parašė: „Nieko nėra apolitiško, niekada, ir juolab ne menas.“

„Buvimas muzikantu neišlaisvina tavęs nuo pilietiškumo, nuo atsakomybės“, – savo „Instagram“ paskyroje komentavo rusų ir vokiečių pianistas Igoris Levitas, pridėdamas grotažymę #StandWithUkraine.

Nei Venecijos, nei „Louis Vuitton“

Rusijos paviljonas šiemet nedalyvaus balandžio 20 d. prasidėsiančioje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, anot BBC, tokį sprendimą priėmė Rusijos pusė.

Apie savo veiklos stabdymą skelbia ir Rusijos muziejai, nesutinkantys su savo šalies agresija Ukrainoje. Antai pernai gruodį atidarytas kultūros centras GES-2 dėl įvykių Ukrainoje atšaukė visas parodas ir projektus. 

Maskvoje veikiantis Šiuolaikinio meno muziejus „Garage“ („Garage Museum of Contemporary Art“), įkurtas Dašos Žukovos ir Romano Abramovičiaus, sustabdė parodas iki „to laiko, kai Ukrainoje nustos vystytis žmogiškoji ir politinė tragedija“. 

„Dabarties įvykių akivaizdoje negalime puoselėti iliuzijos, kad viskas normalu“, – sakoma muziejaus pranešime.

Karingieji prancūzų kritikai paragino uždaryti Paryžiuje veikiančio „Louis Vuitton“ fondo didžiąją prancūzų ir rusų paveikslų, kuriuos surinko turtingi XIX a. rusų pramonininkai broliai Morozovai, parodą. Kai kurie jų paragino kūrinius konfiskuoti.

Atvežti šią parodą į Prancūziją, kurioje apsilankė daugiau nei 1 mln. lankytojų, milijardieriui Bernardui Arnault, kuriam priklauso prabangos prekių grupė LVMH, anot FT, „buvo politinis žygdarbis“. 

Beje, pernai rugsėjį atidarytą parodą Emmanuelis Macronas ir Vladimiras Putinas įvertino kaip šalių draugystės ženklą. Anot FT, koncernas LVMH atsisakė komentuoti dabartinę padėtį. 

Nutraukiami švietimo mainai

Užsienio mokslo ir švietimo organizacijos irgi atsisako bendradarbiauti su Rusijos kolegomis, skelbia BBC. 

Antai Masačusetso technologijos institutas nutraukė bendradarbiavimą su Skolkovo mokslo ir technologijų institutu „dėl Rusijos specialiosios karinės operacijos Ukrainoje“.

Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) paskelbė siaurinanti akademinių mainų programas su Rusija. 

„Paraiškos dėl stipendijų Rusijai nebebus priimamos, visos konkursinės atrankos į DAAD stipendijas Rusijai bus atšauktos. Net ir tie Vokietijos stipendininkai, kurie įveikė kvalifikacinį konkursą, negaus finansinės paramos savo buvimo ir studijų Rusijoje trukmei“, – aiškino prof. Joibrato Mukherjee, DAAD prezidentas. 

Anot DAAD, dabar taikomos priemonės artimiausiu metu gali būti koreguojamos „konsultuojantis su Vokietijos vyriausybe ir po diskusijų su Vokietijos rektorių konferencija (HRK) bei Vokietijos universitetais“.

Trūkinėja ir mokslininkų saitai. Christianas Oehleris, Vokietijos atstovas Europos Parlamente, paragino ES nutraukti santykius su Rusija mokslo srityje. Žurnalas „Science|Business“ rašė, kad praėjusį penktadienį, antrą dieną po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, gautame Vokietijos vyriausybės pareiškime raginama nutraukti šalies bendradarbiavimą su Rusija mokslo, tyrimų, profesinio mokymo ir mokymo srityse.

Tuo pat metu Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova pareiškė, kad rusų studentai „dėl padėties Ukrainoje yra šalinami iš Prancūzijos, Čekijos, Belgijos ir kitų Europos šalių universitetų“. BBC nepavyko rasti šios informacijos patvirtinimo. Rusijos švietimo ir mokslo ministerija pažadėjo, kad visi, susidūrę su tokiomis problemomis, galės nemokamai tęsti studijas didžiausiuose Rusijos universitetuose. 

Sportui – neregėtos sankcijos

Karas Ukrainoje Rusijos sportui jau padarė neregėtos žalos. Pirmiausia tai paveikė futbolą, primena BBC. 

FIFA ir UEFA paskelbė, kad visos Rusijos komandos neribotam laikui bus pašalintos iš bet kokių tarptautinių varžybų – tai galioja tiek klubams, tiek visoms komandoms. Negana to, FIFA turėjo persvarstyti savo poziciją – iš pradžių federacija planavo, kad rusams bus leista dalyvauti turnyruose su neutralia vėliava. 

Vladimiras Putinas ir Stanislavas Čerčesovas, Rusijos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris. Aleksejaus Nikolskio (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Vladimiras Putinas ir Stanislavas Čerčesovas, Rusijos nacionalinės futbolo rinktinės vyriausiasis treneris. Aleksejaus Nikolskio (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Gegužę Sankt Peterburge turėjęs vykti Čempionų lygos finalas buvo perkeltas į Paryžių.

Šių metų pavasarį Rusijos futbolo komanda turėjo dalyvauti atkrintamosiose varžybose į pasaulio čempionatą Katare, vyksiantį 2022 metų rudenį. Dar prieš priimant sprendimą dėl draudimo, potencialios rusų varžovės – Lenkija, Švedija ir Čekija – pareiškė, kad „jokiu būdu nedalyvaus rungtynėse“. Anglijos futbolo asociacija taip pat atsisakė žaisti su bet kokio lygio Rusijos komandomis. 

Draudimas jau palietė Maskvos „Spartak“, kuris kovo viduryje Europos lygoje turėjo žaisti su Leipcigu.

Atsakydama į visa tai, Rusijos futbolo sąjunga (RFU) pareiškė, kad sprendimas „yra akivaizdaus diskriminacinio pobūdžio ir kenkia didžiuliam skaičiui sportininkų, trenerių, klubų ir rinktinių darbuotojų, o svarbiausia – milijonams Rusijos ir užsienio sirgalių“.

Vasario 28-ąją Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) rekomendavo sporto federacijoms neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose „dėl varžybų apsaugos“ ir „dalyvių saugumo“. 

Tie atletai, kurių negalima pašalinti, „turėtų būti suvokiami tik kaip neutralūs sportininkai ar neutralios komandos“, kurioms neleidžiama naudoti nacionalinę simboliką – spalvas, vėliavas, himnus. 

Į TOK rekomendacijas jau įsiklausė:

  • Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) uždraudė Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose, įskaitant pasaulio čempionatus.
  • Rusijos ledo ritulio rinktinė nebuvo priimta nei į suaugusiųjų, nei į jaunimo pasaulio čempionatą.
  • Omskui ir Novosibirskui atimta teisė rengti ledo ritulio pasaulio jaunimo čempionatą. 
  • Pasaulio tinklinio čempionatas, turėjęs vykti 10-yje Rusijos miestų, bus perkeltas iš Rusijos.
  • „Formulė 1“ nerengs Rusijos „Grand Prix“ Sočyje.
  • Didžiausios bokso organizacijos WBO, IBF, WBC ir WBA neorganizuos turnyrų ir kovų Rusijoje.
  • Atšauktas pasaulio slidinėjimo taurės finalas, kovą turėjęs vykti Tiumenėje. Rusijos slidininkai negalės atvykti į kitose šalyse rengiamas varžybas.
  • Pasaulinė šachmatų olimpiada perkelta iš Rusijos. 
  • Iš Permės atimta teisė rengti 2022 m. kerlingo pasaulio taurę. 
  • Rusijos krepšinio ir tinklinio klubams uždrausta dalyvauti Europos turnyruose.

Anot BBC, Rusijos sporto atstovai su šiomis priemonėmis nesutinka. 

„TOK rekomendacijos ir tarptautinių federacijų sprendimai, mūsų požiūriu, yra neadekvatūs ir politizuoti“, – sakė sporto ministras Olegas Maticynas. Jis neslėpė, kad Rusija išgyvena „vieną sunkiausių, jei ne patį sunkiausią laikotarpį“ bendraujant su pasaulio sporto bendruomene.

Traukiasi treneriai ir žaidėjai

Į Rusijos veiksmus Ukrainoje sureagavo ir Rusijos komandose dirbantys užsieniečiai. Ukrainos futbolo treneris, buvęs Ukrainos rinktinės žaidėjas Andrijus Voroninas nutraukė sutartį su Maskvos „Dinamo“, oficialiai – „šalių susitarimu“.

Maskvos „Lokomotyvo“ komandą paliko vyriausiasis treneris vokietis Markusas Gizdolas. Ukrainietis vartininkas Jaroslavas Godzyuras paliko „Uralą“. 

Garsiausias Rusijoje žaidžiantis Ukrainos futbolininkas Jaroslavas Rakitskis į „Zenit“ rungtynes ??su „Rubin“ neatvyko. Aikštėje nepasirodė ir buvęs Ukrainos rinktinės žaidėjas Anatolijus Tymoščiukas. Sergejus Semakas, vyriausiasis „Zenit“ treneris, paaiškino, kad Tymoščiuko nebuvo dėl ligos, o Rakitskis „prašė papildomų poros dienų, kad išspręstų savo problemas“.

Užsienio vadybininkai, treneriai ir žaidėjai, „Sports.ru“ žiniomis, masiškai išvyksta ir iš Rusijos krepšinio klubų.

Kosmoso platybėse

Kaip Žemėje, taip ir danguje. Europos kosmoso agentūra praneša, jog bendra su Rusija misija į Marsą „šiais metais greičiausiai nebus pradėta“.  

„ExoMars“ misija su robotizuotu roveriu turėjo prasidėti rudenį, tačiau „dėl sankcijų ir platesnio konteksto tai labai mažai tikėtina“, – sakė ESA. Dėl tolesnio projekto likimo galutinai dar nenuspręsta. 

Karas palietė ir tarptautinį apsipirkimą. Internetiniai mažmenininkai „Net-a-Porter“, „Mr Porter“, „Yoox“ ir „The Outnet“ paskelbė Rusijos vartotojams, jog „dėl dabartinės padėties negali apdoroti naujų užsakymų šalyje. Visi užsakymai sulaikyti iki kito pranešimo. “

52795
130817
52791