VDFF: vietoj kino špinatų – pagrindinis patiekalas

Šiemet festivalis savo koncepciją pristato šūkiu „Atviros trajektorijos“. Vilma Levickaitė, viena iš festivalio programos sudarytojų, sako, jog šis šūkis vienija filmus, „kurių herojų gyvenimų keliai – arba gyvenimų trajektorijos – kažkuo netipiniai, įdomūs, autentiški“.

Pasak festivalio rengėjų, netipiškumą, autentiškumą iliustruoja septyni pagrindinės programos filmai, atspindintys bendrą festivalio temą, o sykiu ir labai skirtingi: unikaliais jų kūrėjų kontekstais, originaliomis kūrybinėmis koncepcijomis, autorine kino kalba ir nesupainiojamomis filmų herojų istorijomis.

Nuo japonų olimpiečių...

Neabejotinai su niekuo kitu nesupainiosi Japonijos moterų tinklinio legendinės rinktinės istorijos, kurią pasakoja prancūzų režisieriaus Julieno Faraut filmas „Raganos iš Rytų“ (2021): medvilnės fabriko darbuotojos nuėjo herojišką kelią nuo sporto būrelio po darbo iki olimpinės šlovės. Filme persipina archyviniai ir dabarties kadrai, animacija, sportas ir politika.

Kitame pagrindinės programos filme „Tranzistorių seserys“ (2020) britų režisierė Lisa Rovner garsiosios menininkės Laurie Anderson užkadriniu balsu pasakoja apie elektroninės muzikos pionieres Delią Derbyshire, Daphne Oram, Bebe Barron, Pauliną Oliveros ir lietuvių kilmės Clarą Rockmore. „Archyviniai filmo kadrai veda per XX a. muzikos bei technikos istoriją ir sudėtingos moterų emancipacijos Vakarų kultūroje kovos lauką“, – anonsuoja festivalio rengėjai.

Spalvingų personažų trajektoriją tęsia amerikiečių brolių Billio ir Turnerio Rossų filmas „Kruvina nosis, tuščios kišenės“ (2020) – vieno uždaromo Las Vegaso baro paskutinės nakties istoriją broliai pasakoja ypač stilingai ir autentiškai. Šioje savitoje vienos nakties kronikoje tiršta muzikos, šokių ir iki skausmo atvirų pokalbių: apie gyvenimą, meilę, alkoholį ir tai, kas labiausiai vienija iš pažiūros skirtingus baro personažus, – apie būtį persmelkiančią vienatvę.

Pagrindinėje festivalio programoje – 7 filmai. Be jų, VDFF pristatys dvi lietuvių premjeras: Jurgio Matulevičiaus ir Pauliaus Aničo „Auksinį flakoną“ (2021) bei Gerdos Paliušytės „Nevermore“ (2020).

...iki kosmoso ir virtualybės

Kai prisigyvenome iki tiek, kad kone kas savaitę išgirsti apie kosminių laivų pakilimus ir sugrįžimus, net keista būtų, jei dokumentinio kino kūrėjai apeitų šią trajektoriją. Taip pat ir rodytojai. Todėl VDFF pristato dvi specialiąsias programas – teminę rinktinę „Žemės stebėtojai“, parodysiančią mūsų planetą iš kosminės perspektyvos. Visuose trijuose šios programos filmuose vedamos paralelės tarp technologinės pažangos, mitologijos, politikos ir asmeninių žmonių gyvenimo istorijų.

Vienas jų, amerikiečių ir portugalų kino režisierius ir videomenininkas Fernas Silva filme „Kylanti uola“ (2021) tyrinėja natūralius žmogaus ir kosmoso ryšius.

„Hipnotizuojanti vaizdo esė, kurioje persipina popkultūra, šiuolaikinio meno praktikos, mokslinė fantastika ir Havajų salų istorija bei etnografija, kviečia diskusijai apie postkolonialistinį būvį, ekologiją ir pasaulio pažinimą apskritai“, – pristato filmą rengėjai.

Čiliečio Patricio Guzmano filmo „Nostalgija šviesai“ (2010) herojai – astronomai ir Pinocheto režimo politinių kalinių žmonos – Atakamos dykumoje savaip ieško to, kas jiems brangiausia. Vieni – atsakymo, iš kur mes atsiradome, kitos – kur dingo jų mylimųjų palaikai. Filmas buvo pripažintas geriausiu 2010 m. dokumentiniu filmu.

Williamo Karelo „Tamsioji Mėnulio pusė“ (2002) įtaigiu klasikinės BBC dokumentikos stiliumi pasakoja apie pirmąjį amerikiečių išsilaipinimą Mėnulyje. Ir „įtikina“, kad sėkmingos NASA misijos į Mėnulį istorija tėra gerai surežisuotas ir kino studijoje nufilmuotas legendinio režisieriaus Stanley Kubricko filmas. Faktus, archyvinius kadrus ir visiškus pramanus meistriškai suplakantis mokumentikos pavyzdys ironiškai demonstruoja, kaip lengva kurti vieną didžiausių šios epochos pavojų – dezinformaciją.

Naujų pasaulio ir realybės suvokimo trajektorijų pasiūlys virtualios realybės (VR) filmų programa, parodysianti tokio kino kūrybos galimybes.

Iš arčiau

VDFF retrospektyva šiemet skiriama Peteriui Mettleriui – muzikantui, choreografui, fotografui, režisieriui, kanadiečių ir šveicarų menininkui, nepaisiusiam meno disciplinų ribų.

„P. Mettleris – sunkiai kategorizuojamas. Jo kūryba – slėpiningi kelionių filmai, tyrinėjantys regimąjį ir neregimąjį pasaulius. Jungdamas vaizdus iš kelionių, pokalbius su sutiktais žmonėmis bei savo paties mintis, jis atvirai leidžiasi į neapčiuopiamas temas – laiką, gamtos reiškinius, būties prasmę. Dokumentikos pasaulyje jis yra įsitvirtinęs kaip vienas įdomiausių autorių, jis kuria ir vaidybinius filmus, performansus, fotografijos projektus, yra didžėjus“, – sako Eglė Macėnaitė, viena festivalio programos sudarytojų.

P. Mettlerio filmai pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų, o jo kūrybos retrospektyvos rengiamos visame pasaulyje. VDFF žiūrovai Vilniuje pamatys dešimt jo kūrinių, klaipėdiečiai – vieną.

Vilniuje VDFF vyks rugsėjo 23 – spalio 3 d., Kaune – spalio 1 d., Klaipėdoje – spalio 8–10 d. VDFF filmus kvies žiūrėti ir virtualiai, festivalio programa skelbiama čia ir čia.