Šimtmečiui – istorinių vėliavų parodos

Minint valstybingumo šimtmetį, Lietuvoje suplazdės istorinės vėliavos – nuo rekonstruotos XV a. vėliavos iki tarpukario Lietuvos karo laive „Prezidentas Smetona“ plevėsavusios trispalvės.

Dviejų metrų ilgio ir trijų metrų pločio trispalvė su aukso spalvos Vyčio kryžiumi raudoname skyde iki rudens bus eksponuojama Lietuvos jūrų muziejuje. Šimtmečio proga Lietuvai vėliavą paskolino JAV gyvenantis lietuvis Henris Gaidis, jis pažinojo paskutinį Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitoną Povilą Labanauską. Manoma, kad ši vėliava gali būti vienintelė tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sovietų užgrobtas laivas „Prezidentas Smetona“ užplaukė ant minos ir nuskendo Baltijos jūroje. Pernai vasarą jo liekanos buvo rastos Suomijos įlankoje.

Vėliavos Karo muziejuje

Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, vasario 10 d. atidaroma paroda „Atgimusi po sunaikinimo“ supažindins su Lietuvos karinėmis vėliavomis. Parodos kuratorė Justina Nenortaitė VŽ pasakojo, jog ekspoziciją sudaro tarpukario karinės ir rekonstruotos LDK laikotarpio, Lietuvos partizanų ir šių dienų kariuomenės vėliavos, iš viso per 200 eksponatų. Ekspoziciją papildo vaizdo ir garso medžiaga, interaktyvios veiklos ir edukacijos platformos.

Pasak p. Nenortaitės, seniausios Karo muziejuje saugomos vėliavos yra iš tarpukario laikotarpio. Seniausia ir vienintelė išlikusi vėliava iš LDK laikų saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Istorikai skelbia, kad pirmą kartą lietuvių vėliava istoriniuose šaltiniuose paminėta XIV a. pabaigoje: Vygando Marburgiečio kronikoje rašant apie 1337 m. kryžiuočių kautynes su lietuviais prie Bajerburgo pilies (Veliuona). Tačiau ten nėra nurodyta, kaip ji atrodė.

XV a. Jano Dlugošo kronikose minima, kad 1410 m. į Žalgirio mūšį Vytautas atsivedė 40 lietuvių pulkų, visi jie turėjo raudonas vėliavas. 30 lietuvių pulkų – raudonas vėliavas su baltu raiteliu ant bėro, juodo ar obuolmušo žirgo, 10 pulkų – su Gediminaičių stulpais.

Paroda „Atgimusi po sunaikinimo“ parengta bendradarbiaujant su Lenkijos ir Švedijos muziejais, Lietuvos centriniu valstybės archyvu, kitais partneriais.

Rašyti komentarą