Prie karo laivo „Prezidentas Smetona“ atradimo prisidėjo ir estai

Publikuota: 2017-07-11

Antradienį Klaipėdos universitete (KU) sutikti ir pasveikinti mokslininkai ir ekspedicijos dalyviai, praėjusią savaitę Baltijos jūroje radę ir identifikavę pirmąjį Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“. Komanda džiaugėsi atradimu bei neslėpė, jog prie jo prisidėjo ir kolegos iš Estijos.

Laivą radusią komandą sveikinusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pastebėjo, jog šis atradimas yra gražaus ir prasmingo bendradarbiavimo tarp skirtingų krypčių ekspertų pasekmė bei pažymėjo, jog jį būtina kuo plačiau pristatyti.

„Visi turime jausti pareigą pristatyti ir pateikti šiuos atradimus taip, kad tai taptų ne tik svarbiu įrašu Klaipėdos universiteto gyvenime, bet ir įrašu Lietuvos istorijoje, valstybės pažinimo ženklu. Nes tai, kad jūs atradote istoriją, yra dar vienas žingsnis kuriant naują istoriją“, – kalbėjo ministrė.

VŽ rašė, jog laivas „Prezidentas Smetona“ Baltijos jūros dugne, už 5 mylių nuo Estijos krantų, aptiktas liepos 2 d. Jį rado į mokslinę ekspediciją burlaiviu „Brabander“ birželio pabaigoje leidęsi Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų kariškiai. Projektą „Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“ inicijavo ir vykdė KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Beveik 10.000 Eur finansavimas ekspedicijai skirtas iš Lietuvos atkūrimo šimtmečio valstybinės minėjimo programos.

Audra šįkart nesukliudė

Antradienį surengtame sutikime dalindamasis įspūdžiais Vladas Žulkus, KU profesorius ir ekspedicijos vadovas, priminė, jog ši mokslinė ekspedicija buvo suplanuota dar praėjusių metų rudenį, tačiau tada ją teko atidėti, nes išplaukti neleido prastos oro sąlygos.

„Šį kartą oras irgi nelepino. Streso buvo nemažai, nes išplaukėme į nemažą audrą, kas trukdė dirbti. Estų Neptūnas nelabai norėjo mus priimti, gero oro per dvi savaites buvo nedaug, todėl laiko trūko. Vis dėlto tai, ką buvome užsibrėžę, mes padarėme“, – kalbėjo p. Žulkus.

Beje, ekspedicijoje dalyvavo ir „Prezidento Smetonos“ kapitono Adomo Daugirdo anūkas Johnas Nekus iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Estijos vandenyse tyrimus vykdžiusios mokslinės ekspedicijos tikslas buvo rasti ne tik karo laivą „Prezidentas Smetona“, bet ir didžiulį prekybinį laivą „Panevėžys“, nuskendusį 1939 m., bei du mažesnius – „Utena“ ir „Kretinga“. Juos taip pat pavyko rasti.

Ponas Žulkus pasakojo, jog laivo „Prezidentas Smetona“ buvo ieškoma remiantis naujausiais estų mokslininkų duomenimis. Paieškų metu naudota Vello Masso, Estijos jūrų muziejaus tyrinėtojo, sonaru daryta laivo nuotrauka.

Mokslininkas neneigia ir fakto, jog nuskendusių karinių laivų koordinates pirmieji atrado estai: „Jie padarė didelį darbą, tačiau jis nebuvo užbaigtas iki galo. Jie bandė juos identifikuoti, bet tai nebuvo padaryta. Mūsų siekis buvo identifikuoti ir galutinai įsitikinti, kad tai išties yra „Prezidentas Smetona“, nes šioje vietoje buvo ir daugiau nuskendusių laivų. Atpažinti laivą mums pavyko 100% ir tai nebuvo labai sudėtinga, nes jis išlikęs pakankamai gerai. 70-72 m. gylyje laivas guli ant kylio, tad gana gerai matosi visi jo anstatai, proporcijos ir kai kurios charakteringos detalės, kurios būdingos tokio tipo kariniams laivams.“

Iškelti nesvarstoma

Anot p. Žulkaus, rasto laivo priekis yra stipriai nulūžęs, iš to galima prielaida, jog laivas 1945 m. buvo torpeduotas ir nuskendo.

Valdas Rakutis, Lietuvos kariuomenės vado patarėjas, karo istorikas, sako, jog iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo, jog laivas nuskendo užplaukęs ant minos.

„Dabar aiškėja versija, jog jis buvo torpeduotas. Tad jo nuskendimas tampa įdomiu karo istorijos įvykiu. Vienas dalykas yra užplaukti ant minos, o kitas dalykas būti torpeduotam kito laivo. Išsiaiškinome, jog „Prezidentą Smetoną“ torpedavęs vokiečių povandenis laivas radijo bangomis informavo apie numuštą laivą, o po devyniolikos dienų pats nuskendo. Laivo įrašų neliko, bet galbūt yra radiogramos, kurias bandysime atrasti ir patvirtinti torpedavimo versiją“, – pažymėjo p. Rakutis.

Ekspedicijos dalyviai sako, jog galimybė nuskendusį „Prezidentą Smetoną“ iškelti ir eksponuoti nėra labai reali.

„Techniškai iškelti būtų galima, tačiau iškėlus reiktų konservuoti, eksponuoti, tai kainuotų nemažai, tad klausimas, ar esame pasiruošę tai daryti. Turbūt šiandien per anksti apie tai galvoti ir kalbėti“, – sakė p. Žulkus.

Jam pritarė ir p. Rakutis: „Reiktų gerai pagalvoti, ar verta, nes laivo priekis smarkiai subjaurotas. Tas laivas mums, ypač Lietuvos kariniam jūros laivynui, kuris neturi daug tradicijų, yra labai svarbus kaip simbolis. Tačiau šiuolaikinės muziejininkystės priemonės leidžia jį eksponuoti ir kitais būdais, nebūtina iškelti.“

Vietai sieks istorinio paveldo statuso

Tačiau bus siekiama, kad laivo radybos vieta Estijos vandenyse būtų paskelbta saugoma istorinio paveldo vieta.

„Sutarėme su Estijos kultūros paveldo departamentu, kad pateikus prašymus vietos, kur yra laivų liekanos, bus paskelbtos kultūros paveldo objektais ir jų apsauga bus labiau garantuota. Nėra tikslas uždrausti ten nardyti, bet tai kontroliuoti, jog iš laivų nebūtų paimami kokie suvenyrai“, - kalbėjo p. Žulkus.

Jis taip pat neatmetė galimybės, kad bus planuojama dar viena ekspedicija laivui apžiūrėti, kurios tikslas būtų padaryti kokybiškų laivo nuotraukų po vandeniu. Šįkart su karinių jūrų pajėgų aparatais, kuriuos naudojo ekspedicijos dalyviai, to padaryti nepavyko.

„Prezidentas Smetona“ buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos karo laivas, kurį 1927 m. Lietuvos Vyriausybė nusipirko iš Vokietijos. Iš pradžių laivas tarnavo kaip prezidentinė jachta, o nuo 1935 m. buvo pirmasis Lietuvos karinio laivyno laivas. Po sovietų okupacijos 1940 m. laivas perėjo sovietų žinion, kelis kartus keistas ir jo pavadinimas: paskutinis „Korall“. Laivas Suomių įlankoje nuskendo 1945 m. sausio 11 d., o jo dingimo aplinkybes iki šiol gaubia paslaptis. Vienų šaltinių teigimu, jis nuskendo užplaukęs ant seklumos, kitų – į jį pataikė mina.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Ambersail 2“ lenktynėse aplink pasaulį planuoja tapti kovos su plastiko tarša vėliava

Lietuvos jachta „Ambersail 2“ dviejų metų trukmės lenktynėse aplink pasaulį „The Ocean Race“ planuoja tapti...

Vilnius kurs miesto muziejų

Vilniaus miesto taryba pritarė viešosios įstaigos „Vilniaus miesto muziejus“, kuriai bus patikėta kurti...

Laisvalaikis
2020.01.22
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Lietuvos žiūrovai pirmenybę teikė ne „Džokeriui“, o Tadui Vidmantui

Lietuvos kino centro (LKC) paskelbti 2019 m. kino teatrų lankomumo duomenys rodo, jog pernai už bilietus...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Tarptautinių turistų srauto augimas pasaulyje 2019 metais sulėtėjo

Tarptautinių turistų srautas pasaulyje 2019 metais padidėjo 4% ir prieaugis buvo mažiausias nuo 2016 metų,...

Paslaugos
2020.01.21
Vilniaus gimtadieniui – 1.500 apšviestų pastatų

Sausio 24–26 d. vyks Vilniaus šviesų festivalis. Skelbiama, jog užsienio ir Lietuvos menininkų sukurtos 27...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Planuojantiems vasaros atostogas – naujos skrydžių kryptys iš Lietuvos 1

Žiema – geras metas planuoti šiltojo sezono veiklas. Lietuvos oro uostai šią vasarą kviečia išbandyti naujas...

Paslaugos
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Sveiki įpročiai gali pridėti 10 metų gyvenimo 1

Mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, jog sveiki įpročiai gali ne šiaip pailginti gyvenimą, bet pridėti...

Laisvalaikis
2020.01.19
Karo drama „1917“ pelnė prodiuserių gildijos pagrindinį apdovanojimą

Holivudo prodiuseriai šeštadienį savo pagrindinį metų prizą skyrė karinei dramai apie Pirmąjį pasaulinį karą...

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Kodėl restoranuose visiems reikia cepelinų Premium

Tiek konsultantai, tiek patys verslininkai pataria išsiskirti iš kitų ir daryti tai, ko konkurentai nedaro.

Gazelė
2020.01.19
Šarm el Šeichas ir Eilatas įveda plastikų ribojimus, Hurgada – atsisako

Vis daugiau Raudonosios jūros kurortų įveda draudimą naudoti plastikinius maišelius ir vienkartinius indus.

Paslaugos
2020.01.19
Verslininkas A. Jankauskas – apie meno rinkos rekordus Premium

Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) eksponuojamas verslininko, kolekcininko Andriaus Jankausko į...

Laisvalaikis
2020.01.19
Neringa pradeda tvarkyti Urbo kalną

Neringoje, Nidos gyvenvietėje, prasidėjo Urbo kalno kraštovaizdžio formavimo ir infrastruktūros darbai. Per 8...

Laisvalaikis
2020.01.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau