2025-03-29 17:46

Z karta restoranuose: ko jie nori

VŽ nuotr.
VŽ nuotr.
Z karta, kuri, regis, verčia aukštyn kojomis daugybę nusistovėjusių normų įvairiose gyvenimo srityse, ir todėl jai skiriama tiek daug, kartais – ir per daug dėmesio, keičia valgymo patirtį restoranuose. Maistą jie vertina ne tik kaip maistą, bet ir kaip svarbią socialinio bendravimo ir asmeninės tapatybės dalį. Jie visai kitaip vartoja. Jiems reikia visko daug greičiau, jie mažiau rūpinasi aptarnavimu, jie negeria alkoholio. O kas iš to restoranams?

Vyninės, barai, vadinamųjų baltųjų staltiesių restoranų programėlės ir šmaikštūs įrašai socialiniuose tinkluose nėra tik tendencijos. Tai realybė ir sykiu būdai, kuriais Z ir tūkstantmečio kartos (vadinamieji milenialsai) keičia maitinimo sektoriaus verslą. Z karta (12–27 m.) ir milenialsai (28–43 m.) domisi vietomis, kuriose maistas, pageidautina geras, dera su jų vertybėmis ir gyvenimo būdu – nuo koncepcijų „iš ūkio ant stalo“ iki bekontakčio patiekalų užsakymo. Jie ne tik valgo, bet ir dalijasi, vertina ir, kaip teigiama, daro nemenką įtaką.

„Pamirškite stereotipus apie augalinio pieno mėgėjus ir „TikTok“ maisto influencerius. Z ir tūkstantmečio kartos atstovų valgymo įpročiai yra labiau subtilūs ir įtakingi, nei manoma“, – tvirtinama JAV restoranų pardavimo ir valdymo svetainėje „Toast“. Siekdami išsiaiškinti, kaip jaunieji restoranų svečiai vertina savo patirtis maitinimo įstaigose, bendrovė atliko tyrimą, kurios metu apklausė 2024 m. vasarį apklausė  1.571 JAV gyvenantį restoranų svečią. 

Greitis ir kokybė 

„Toast“ apklausa rodo, kad Z karta sąmoningai renkasi maistą, kuris stiprina jų fizinę ir psichinę sveikatą, daugiausia dėmesio skirdama virškinimo ir žarnyno sveikatai. Valgiaraštyje jie ieško produktų, pagamintų iš ekologiškų, šviežių ir tvarių ingredientų. Labiau nei vyresnėms kartoms jiems svarbu paslaugų kokybė ir greitis, taigi, jie pasirengę daugiau mokėti už ypatingesnius meniu pasiūlymus bei efektyvų aptarnavimą. Todėl restoranai, atkreipia dėmesį „Toast“, pabrėždami kokybiškus ingredientus, naujoviškus meniu ir sklandų maitinimosi procesą, gali pritraukti ir išlaikyti šią jaunesnę demografinę grupę, ir tai liečia net greitojo maisto maitinimo įstaigas. 

Vartoja visai kitaip 

Tai – apie Ameriką, bet pasidairykime po savo kiemą. Arminas Darasevičius, Vilniuje veikiančio restorano „Dine“ ir vyno baro „Somm“ bendraturtis ir tituluotas someljė, paklaustas, ar Z ir tūkstantmečio kartos daro įtaką maitinimo sektoriui, net nustemba dėl tokio klausimo:

„Jaunimas? Žinoma! Jie visai kitaip vartoja. Jiems reikia visko daug greičiau, jie mažiau rūpinasi aptarnavimu, jie negeria alkoholio. Daugelis dalykų jiems nesvarbu. Jiems svarbu pavalgyti, bet nelabai svarbu – kokioje aplinkoje. Jie laisvai gali atsisėsti ant šaligatvio bortelio ir suvalgyti brangų mėsainį. Jiems tiesiog reikia live pojūčio ir tiek“. 

Paskutiniai pusryčiai: ar Lietuvai dar reikalingas svetingumo verslas? Arminas Darasevičius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Arminas Darasevičius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Kas iš to gaunasi? – pats paklausia pašnekovas. – Gaunasi, kad mūsų darbas tampa mažiau vertinamas – kalbu apie aptarnavimą, apie dėmesį žmogui ir detalėms. Vertinimas yra tiesiog toks – junk food, viskas gut, viskas man gerai, vieną dieną taip, kitą – trečiaip.“

Iš savo patirties A. Darasevičius sako pastebėjęs, kad jaunesnei kartai nėra toks svarbus žmogaus kontakto su žmogumi poreikis, bet, priduria, „kai paklausi jų, ar tikrai jie nori, kad taip būtų, jie sako „ne“. Tačiau elgesys rodo kitaip, ir tai tikrai jaučiasi“. 

Anot pašnekovo, šis reiškinys labai gerai atsispindi, pavyzdžiui, perkant kavą: žmogus, kuris ją daro, su kavinės svečiu net nebendrauja: kažką klauso per ausines arba kažką daro, o paruošęs gėrimą šūkteli: „Kapučinas!“, nes net nežino, kas jį užsisakė. Nors kavinėje esate vienintelis svečias. 

„Tai labai akivaizdus pavyzdys, pabandykite paeksperimentuoti, – šypteli A. Darasevičius. – Manau, tai yra jaunosios kartos bruožas. Ir labai dažnai atsitinka, kad savo restorano svečio dėmesį turi vos ne su žnyplėmis suimti ir įtraukti jį į veiksmą, į aptarnavimą, parodyti, kad tai daroma jam ir dėl jo. Tada jie įsitraukia, jiems tai atrodo faina. Bet dabar reikia gerokai didesnių pastangų, kad aptarnavimas jiems taptų svarbus.“

Anot pašnekovo, lygiai tą patį galima pasakyti ir apie maistą – Z kartai ir milenialsams nesvarbu detalės – kaip ir ką padarei, kokios maisto gaminimo technikos, dar kažkas. Svarbu paprastai, greitai ir viskas – let‘s go.

Baltų staltiesių saulėlydis?  

Ar baltų staltiesių restoranams gresia išnykti? Ar jaunosioms kartoms nereikia gražių, elegantiškų švenčių? Ar jiems užtenka gero suvožtinio ir nealkoholinio vyno? 

„Taip, taip, išnyks“, – linkteli pašnekovas. Anot jo, mums gal ir sunku tai suprasti, tačiau jis jaučia, kad „kuo toliau, tuo mažiau reikės klasikinio restorano ir jo atmosferos“.

„Nes mes, su nedidelėmis išimtimis, tiesiog neturime gilios klasikinio restorano patirties, tradicijų, kurias mums būtų perdavę tėvai, taip, kaip savo vaikams tėvai perduoda Vakarų šalyse. Neturime tradicijos eiti į restoraną. Neturime restoranų kultūros, kuri sovietmečiu buvo sunaikinta ir neatsigavo. Vakaruose gerokai lengviau, tradicija ten gyva, nors greičio kultas dabar tikrai visur ima viršų ir tikrai visur restoranams kelia įtampos“.

Anot pašnekovo, restoranai iš tiesų bando prisitaikyti prie jaunųjų svečių poreikių, kažką daryti kitaip, gal paprasčiau. Aišku, žmonėms gali būti ir per brangu, čia yra daug dedamųjų. Kitas dalykas, vertinama, kad Z karta ir milenialsai yra turtingesni, nei vyresnės kartos. Taigi, jie turi pinigų, bet atrodo, kad jiems tos restoranų kultūros nereikia, arba jie nežino, kad reikia.

„Bet iš tikrųjų, jie nenori. Jie nori paprastai – sėdėti ant bordiūro ir valgyti burgerį. Nesvarbu, kad valdo didžiulę kompaniją. O kitą dieną jie gali nueiti į restoraną ir paragauti kažkokių įdomių, brangių patiekalų. Ir viskas, jiems tai faina, ir jokių sentimentų čia nėra“, – kalba A. Darasevičius. 

Maistas kaip socialinė patirtis

Z kartai dėmesio anaiptol netrūksta: ji vertinama kaip socialinis reiškinys taip dažnai, kaip jokia karta, ko gero, nebuvo vertinama iki šiol. Tyrinėjantieji Z kartos ir jų valgymo įpročius akcentuoja, kad valgyti jiems nereiškia numalšinti alkį – tai socialinis įvykis. Pasak italų svetainės „sigep.it“, restoranai (tiksliau būtų sakyti – maitinimo įstaigos, nes tai apima kavines, barus, užeigas ir pan.) šiai kartai tapo trečiąja erdve, kurioje galima bendrauti su draugais, atsipalaiduoti ar švęsti. Nesvarbu, ar tai būtų greitojo maisto tinklas, kavinė, ar laisvalaikio restoranas, Z kartos atstovai ieško erdvių, kuriose lengviau užmegzti ryšius ir kuriose vyrauja nenuobodi atmosfera. Tarp šios grupės atstovų ypač populiarus bendravimą skatinantis maistas, pavyzdžiui, tapas, užkandžiai ir kreizi gėrimai.

Skoniai tampa globalūs

Išskirtinis Z kartos atstovų bruožas – jie vertina meniu įvairovę. Dėl didėjančio įvairių rasių atstovų skaičiaus kasdienėje aplinkoje jie ieško tarptautinės virtuvės patiekalų, drąsių skonių ir unikalių tekstūrų. Nesvarbu, ar tai aštrus, ar rūgštus, ar visiškai kitoks patiekalas, ši karta vertina įvairią kulinarinę patirtį, atspindinčią jų daugiakultūrinę kilmę.

Užkandžiavimo fenomenas

Įdomu tai, kad tradiciniai patiekalai tampa vis mažiau paplitę tarp Z kartos vartotojų. Vietoje jų daugelis renkasi dažną užkandžiavimą per dieną, o daugiau nei 30% užkandžiais apskritai pakeičia valgį. Dėl šio pokyčio išpopuliarėjo sveiki užkandžiai, kurie tampa vis populiaresni, nes juos galima vartoti keliaujant. Greitai paruošiamas ir nešiojamas maistas puikiai dera prie jų įtempto ir socialinio gyvenimo būdo.

Mergaitės išeina 

Pastebima, kad Z kartos merginų ir vaikinų požiūris į vakarienę labai skiriasi. Merginos dažniau lankosi restoranuose, greitojo maisto užkandinėse, jos labiau mėgsta kavines ir neįpareigojančias maitinimo vietas. Vienas svarbiausių veiksnių šiai demografinei grupei yra aptarnavimo kokybė; greitas ir draugiškas personalas daro didelę įtaką jų restorano pasirinkimui.

 

 

 

 

 

 

52795
130817
52791