VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Sausio 11 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas koncertu „Stabat Mater“. 

Koncertas pavadintas „Stabat Mater“ („Sopulingoji motina“) pagal vieną paskutinių Vidmanto Bartulio kūrinių tuo pačiu pavadinimu. Jo „Stabat Mater“ chorui ir orkestrui pirmą kartą buvo atlikta 2019 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus arkikatedroje, pusmetis iki kompozitoriaus mirties.

Be šio, koncerte skambės visas rinkinys puikiausių kūrinių: A. Navako „Et ubi estis nunc?“ sopranui, chorui ir orkestrui, M. Krukausko „The Prayer“ chorui ir elektronikai, G. Samsono „Libera animas omnium“ chorui, orkestrui ir elektronikai, A. Martinaičio „Atmink, Viešpatie“ chorui ir elektronikai, F. Latėno kantata „Agnus Dei“ chorui ir vargonams, esto A. Pärto ir latvio P. Vasko instrumentiniai kūriniai, vadinami XX amžiaus klasika. 

Koncertą simboliškai pradės nuo pat 1991 m. jau tradiciniu šios datos kūriniu tapusios Alfredo Schnittke’s „Sutartinės“ kameriniam orkestrui. Vokietijoje gyvenęs kompozitorius, sužinojęs apie tragiškus įvykius Lietuvoje, bibliotekoje susirado lietuviškų sutartinių rinktinę, išsirinko tas, kurios labiausiai tiko jo sumanymui, ir per naktį sukūrė šedevrą, skirtą Lietuvos žmonėms. 

Kūrinius atliks valstybinis choras „Vilnius“, Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Monta Martinsone (sopranas), Džeraldas Bidva (smuikas), Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai). Diriguos Robertas Šervenikas. 

Savaitgalį Vilniuje vyks tradiciniai minėjimo renginiai, jų metu keisis viešojo transporto judėjimas, bus eismo ribojimų.

Sausio 11 d., šeštadienį, nuo 12 iki 13.30 val. – XXXIII tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti. 

Nuo Antakalnio kapinių Karių kapų gatvėje iki Vilniaus televizijos bokšto bus bėgama Kuosų, Jūratės, L. Sapiegos, Antakalnio gatvėmis, per Žirmūnų tiltą, Šeimyniškių gatve, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto gatve, Laisvės prospektu, L. Asanavičiūtės, A. P. Kavoliuko ir Sausio 13-osios gatvėmis. Numatyti eismo ribojimai, viešojo transporto eismo pokyčiai – ČIA.  

Sausio 12 d., sekmadienį:

• 11 val. – iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje.
• 16.30 val. – atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Vilniaus televizijos bokšto.
• 17 val. – atminimo laužų uždegimo ceremonija prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato.
• 18–18.30 val. – atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
• 18.40 val. – Sąjūdžio valanda Nepriklausomybės aikštėje.
• 19 val. – tradicinis parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
• 20 val. – koncertas Laisvės gynėjų dienai Šv. Jonų bažnyčioje, kompozitorės D. Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera.

Sausio 13 d., pirmadienį:

• 8 val. – pilietinė akcija „Pergalės šviesa“, pastatų languose uždegant žvakutes.
• 9 val. – gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje.
• 10 val. – Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija Seimo Kovo 11-osios Akto salėje (su kvietimais).
• 12 val. – Nepriklausomybės aikštėje vyks iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
• 13.30 val. – žuvusiųjų pagerbimo ceremonija Antakalnio kapinėse.
• 17.30 val. – Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Renginių metu bus eismo ribojimų:

• Sausio 11 d. (šeštadienį) 8–15 val. bus draudžiamas transporto eismas, įskaitant ir automobilių statymą, Sausio 13-osios gatvėje. Nuo 11.30 iki 13.30 val. transporto eismas bus ribojamas visoje bėgimo trasoje.
• Sausio 12 d. (sekmadienį) 17–21 val. ir sausio 13 d. (pirmadienį) 10.30–13 val. bus draudžiamas transporto priemonių eismas Gedimino prospekto dalyje nuo A. Goštauto iki Gynėjų gatvės ir Gynėjų gatvės dalyje nuo A. Tumėno gatvės iki Gedimino prospekto.

Sausio 11–13 d. visuomeninis transliuotojas organizuoja ekskursijas po LRT užkulisius. 

Jose dalyvaujantieji vaikščiodami po LRT užkulisius pamatys unikalią radijo ir televizijos technikos ekspoziciją, moderniausias radijo ir televizijos studijas Baltijos šalyse, senąją Gustavo virtuvėlę, dekoracijų sandėlius, grimo kambarius. Svarbiausias ekskursijų akcentas – Sausio 13-osios šaudymus menančios sienos ir istorijos, atskleidžiančios, kaip LRT pastatą ir laisvą žodį prieš 34-erius metus nuo Sovietų kariuomenės tankų, šarvuočių ir ginkluotų kariškių gynė civiliai gyventojai. 

Ekskursijas ves Sausio 13-ąją LRT pastate dirbusi LRT televizijos žurnalistė ir „Panoramos“ vedėja Eglė Bučelytė, LRT radijo laidų vedėja Jolanta Jurkūnienė, LRT.lt archyvų redaktorius ir žurnalistas Tomas Vaitelė, portalo LRT.lt žurnalistė Aida Murauskaitė.

Vietų skaičius ribotas, išankstinė registracija būtina.

Sausio 11 d. Vilniuje, Menų spaustuvėje, prasideda 14-asis tarptautinis festivalis „Kitoks“ vaikams ir jaunimui. 

Jo programoje – unikalūs spektakliai, tiek kūdikius, tiek paauglius supažindinantys su netradiciniais šiuolaikiniais scenos menais bei kūrėjų iš Vokietijos Suomijos, Katalonijos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Prancūzijos bei Lietuvos darbais, skatinančiais augimą, vaizduotę, bendravimą. 

Programa – ČIA. 

Sausio 12 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) – Giedriaus Kuprevičiaus poetinė oratorija „Amžinoji šviesa“ pagal Antano Jasmanto (filosofo Antano Maceinos) eiles.

„Ši oratorija atkreipė mūsų dėmesį, nes muzikos kūrinių, skirtų Sausio 13-ajai atminti, apskritai neturime daug. G. Kuprevičiaus „Amžinoji šviesa“ prieš 14 metų pirmą kartą nuskambėjo Kauno sporto halėje, kurios atmosfera visai kitokia nei LNOBT. O aš mėginau įsivaizduoti, kaip šis kūrinys galėtų suskambėti mūsų teatre, mūsų salėje: galbūt rimčiau, solidžiau, akademiškiau. Bet finalas išliks šviesus, žadinantis bendruomeniškumo dvasią, kurią dabar visiems itin svarbu pajusti“, – sako Ričardas Šumila, LNOBT vyriausiasis dirigentas. 

Sausio 12-osios koncertą LNOBT režisuoja Gediminas Šeduikis. 

Kaune pagrindiniai Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai vyks sausio 12 dieną. 

Šiemet 14 laisvės aukurų – Titui Masiuliui, Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maciulevičiui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui ir Vytautui Vaitkui – nuo 17 iki 21 valandos degs ties Kauno miesto savivaldybe (Laisvės al. 96). 

Vytauto Didžiojo karo muziejus kviečia nemokamai aplankyti ekspoziciją, registruotis į nemokamas ekskursijas po Karo technikos ekspozicijos padalinį. Vienybės aikštėje 16.30 val. – R. Daugėlaitės kariljono muzikos koncertas „Skambėk, kaip skamba laisvė“.

Sausio 13 d. 12 val.  Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetai iškilmingai pagerbs Laisvės kovotojus.

Laisvės gynėjų dienos programa Kaune, laikai ir vietos – ČIA. 

Sausio 15 d. prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis. 

Be seansų, kurie iki sausio 21 d. vyks kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, bei namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ ir „LRT Epika“, festivalis pristato atvirus renginius, skirtus audiovizualinės industrijos atstovams. Programa ir informacija – ČIA. 

Į Nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galeriją (Liepų g. 33, Klaipėda) sugrįžta pažintinės pietų pertraukos ekskursijos. 

Kiekvieną trečiadienį 12 val. lankytojams, įsigijusiems galerijos bilietą, nemokamai suteikiama gido paslauga. 45 min. trukmės ekskursijų metu lankytojai daugiau sužinos apie laikinąsias galerijos parodas, perpras šiuolaikinio meno koncepcijas („Gėlės, vaisiai ir dygliai“, „Kazės Zimblytės abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“), susipažins su senųjų grafikos meistrų darbais („Priartintas peizažas. XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“). 

Sausio 15 d. 12 val. vyks ekskursija po parodą „Kazės Zimblytės abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“ (kuratorė Nijolė Nevčesauskienė). Galerijoje pristatoma Lietuvos abstrakcionizmo pradininkės kūryba, kurioje dominuoja koliažai ir asambliažai, mažiau žinomos kuklesnio formato kompozicijos. 

VŽ primena: Panevėžio menų centre „Stasys Museum“ veikia garsaus austrų tapytojo, performansų kūrėjo, avangardinio judėjimo Vienos akcionizmas įkūrėjo ir žymiausio atstovo Hermanno Nitscho (1938–2022) paroda „Gesamtkunstwerk“ („Totalinis meno kūrinys“). 

N-18 pažymėta ekspozicija kviečia pažvelgti į netradicinį H. Nitscho meno pasaulį – pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamoje parodoje pristatoma plati menininko kūrybos kolekcija, paskolinta Graco meno kolekcininkų ir Vienoje veikiančio Nitscho fondo. 

Parodoje skleidžiasi technikų įvairovė, skirtingos medijos ir Vienos akcionizmo meistro filosofinės citatos, atspindinčios kone 60 metų trukusią jo kūrybą – gesamtkunstwerk manifestaciją, kelią link jo dramos O. M. teatro ir pirmąjį pilną 6 dienų trukmės performansą. 

Ekspozicijoje dalyvauja ir Jonas Mekas, ilgametis Nitscho draugas. Atskiroje muziejaus erdvėje – ilgame siaurame balkone, rodomas jo filmas „Scenos iš Hermanno Nitscho gyvenimo“ žymi abiejų menininkų per daugiau nei 50 metų nueitą draugystės kelią, jų ieškojimus, kelionių patirtis, šventes, dalyvavimą Nitscho akcijose.

Paroda pristato H. Nitscho kūrybą nuo 7-jo dešimtmečio pradžios, kai palikęs figuratyvinę tapybą, jis pradėjo kurti veiksmo tapybą (action painting): taškymas dažais, o vėliau ir gyvūnų krauju, vynu, pienu, vaisių sultimis ir t. t. H. Nitscho kūriniai eksponuojami ketvirtajame „Stasys Museum“ aukšte, šalia nuolatinės Stasio Eidrigevičiaus parodos „Icon-O-Stasys“. 

Paroda veiks iki 2025 m. kovo 30 dienos. 

Dar vienas priminimas: LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) veikia paroda „Juslės ir jausmai“, joje eksponuojami 500 metų trukę meniniai bandymai įamžinti jusles ir jausmus.   

„Viena svarbiausių užduočių, kurią išsikėlė LNDM Vilniaus paveikslų galerijos komanda, yra priartinti senąją dailę prie šiuolaikinio žmogaus, parodyti, kad skirtis tarp anuomet dailininkus jaudinusių temų ir šių dienų aktualijų nėra jau tokia didelė, o neretai ir apskritai neegzistuoja. Tad vis garsiau kalbant apie psichinę sveikatą, emocijų „legalizavimą“ ir „funkcijas“, regis, iš paskutiniųjų į racionalumo rėmus įsikibusioje kasdienybėje atsigręžiame į senąsias drobes, iš kurių mums šypsosi įkaušęs italas, slapta bučiuojasi mylimieji ar rauda iš nevilties rankas grąžanti mergina. Ne tik tema pati savaime, bet ir autoriaus gebėjimas įtikinamai perteikti veikėjų jauseną, užfiksuoti vos akimirką trunkančią išraišką, atodūsį, yra tai, kas priverčia einantįjį pro šalį sustoti“, – sako dr. Aistė Bimbirytė, LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorė. 

Pasak parodos „Juslės ir jausmai“ kuratorių Gabijos Kasparavičiutės-Kaminskienės ir Joanos Vitkutės, žmogaus emocijos ir jas sustiprinantys penki pojūčiai – rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas – nuo seno traukė mąstytojų bei atidžiai pasaulį stebėjusių kūrėjų dėmesį. 

Parodą lydi viešosios paskaitos, koncertai, parodos kuratorių ir galerijos gidų ekskursijos bei edukacinių užsiėmimų programa. Ji skelbiama ČIA. 

Paroda veiks iki 2025 m. gegužės 4 d.