Gedimino kalnui 2028 m. nenumačius lėšų, kyla rizika jo būklei
„Prieš tai buvusi Vyriausybė suplanavo Gedimino kalno finansavimą trejiems metams į priekį, tie jau anksčiau suplanuoti pinigai yra palikti ir dabartiniame biudžete, tačiau 2028 metams Gedimino kalno darbų tęsimui lėšos nenumatytos. (...) Biudžetas yra trimetis, tai reiškia, jau šiemet reikia numatyti lėšas 2028 metams ir tai nėra padaryta“, – BNS kalbėjo Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.
„Kiekvienais metais įvykdavo kokios nors nuošliaužos, todėl dabar padarytas viso Gedimino kalno sutvarkymo planas, ir tas planas turi būti vykdomas, jeigu jis sustos, tada prasidės vėl kiti slinkimai“, – pabrėžė ji.
2025–2027 m. valstybės biudžeto projekte buvo numatyta Gedimino kalnui per trejus metus skirti 15 mln. Eur. Anot muziejaus generalinės direktorės, tolesniems metams reikėtų palaikyti tokį patį finansavimo intensyvumą ir nuoseklumą.
R. Kačkutė pridūrė, kad jau ne kartą kreiptasi į Kultūros ministeriją tiek dėl Gedimino kalno, tiek dėl jo keltuvo tvarkymo darbų finansavimo, tačiau jokio atgalinio ryšio nesulaukta.
„Su mumis niekas apie tai nekalba ir kiek kartų rašėme raštus ir kitaip signalizavome, negavome jokių atsakymų“, – kalbėjo muziejaus vadovė.
Seimo Kultūros komitetas pritarė siūlymui, kad 2026 metų valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos keltuvo į Gedimino kalną rekonstrukcijai. Anot muziejaus direktorės pavaduotojo infrastruktūrai Vaido Petroko, keltuvo projektavimo darbams reikėtų skirti apie 700.000 Eur lėšų.
„Dabar tik prašome lėšų tiesiog keltuvo suprojektavimui, pačio projekto parengimui ir tada jau tiksliai žinosime, kiek tų lėšų reikia viso keltuvo sutvarkymui. Ieškome pigiausių galimybių, būdų, kaip tą keltuvą atnaujinti“, – sakė R. Kačkutė.
Gedimino kalno funikulierius įrengtas 2003 m. Jis šiuo metu sustabdytas dėl dažnų gedimų ir brangaus remonto. 2017 m. keltuvas neveikė daugiau kaip 40% darbo dienų, 2018 m. – beveik trečdalį metų. Vėlesniais metais prastovų laikas ilgėjo. Per pastaruosius dvejus metus keltuvas buvo sugedęs apie 70 kartų. 2018 m. remonto išlaidos buvo šešis kartus didesnės nei įprasta priežiūra, 2019 metais šis skirtumas siekė jau trylika kartų.
Praėjusias metais keltuvu pasinaudojo 177.000 lankytojų.
Lietuvos simboliu laikomu Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 m. vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, o 2017 metų pabaigoje paskelbta ekstremali situacija. Esant ekstremaliai situacijai įstatymai leidžia būtinus darbus finansuoti ir iš Vyriausybės rezervo.
