E. Leontjeva. Socialdemokratų pragmatizmas grįžta su šypsena?
Tačiau tarp rezultatų, kuriuos politikai mėgsta žadėti, ir veiksnių, nuo kurių jie priklauso, yra didžiulis atstumas. Valdžios darbas yra ne skaičiuoti vaisius, o rūpintis dirva, kurioje jie gali augti.
Prisistatydama Seime Inga Ruginienė kaip savo prioritetus įvardijo šalies gynybą, ekonomikos augimą ir socialinį saugumą. Būtent tokia seka! Pirma kalbėdama apie investicijų sąlygų lengvinimą, biurokratinės naštos verslui mažinimą ir „investicijų greitkelį“, o tik paskui apie socialinius reikalus, premjerė pademonstravo savo augimo dinamiką. Perėjimas nuo rezultatų žadėjimo prie esminių veiksnių, kurie tuos rezultatus lemia, vertas pagyrimo.
Juk būtent nuo Vyriausybės priklausys, ar pagerės šalies konkurencingumas, o sąlygos investicijoms – vietinėms ir užsienio – taps stabiliai patrauklios. O ko šiandien trūksta kapitalui? Visapusiško saugumo, didesnio atsiperkamumo, vadinasi, greitų ir prognozuojamų procesų, palankumo ir pagarbos.
Reikia darbo rinkos lankstumo ir prieigos prie plėtrai būtinų kvalifikacijų, žmonių motyvacijos kurti – visų nuo vadovų iki eilinių darbuotojų, tik taip galima padidinti produktyvumą. Būtina stipri, bet nuo darbo neatbaidanti socialinės apsaugos sistema. Ir, žinoma, išmintinga biudžeto politika, kuri grąžintų valdžios valdoms valstietišką ir ūkišką stokos spaudimą, o iš čia ir efektyvumą bei greitį.
Tik ant šių pamatų galima kurti tai, ką rinkėjai labiausiai jaučia ir vertina, – stiprią krašto gynybą, darbo vietas, augančias pajamas ir visapusišką saugumą. „Investicijų greitkelis“, apie kurį kalba premjerė, veda tiesiu taikymu į „gerovės greitkelį“. Tie, kas dėl įvairių priežasčių dirbti negali, ką paremti yra būtina, sulauks adekvačios pagalbos iš valstybės tik tuomet, kai visi, kas gali dirbti ir kurti gerovę, ją kurs. Kurs maksimaliai sklandžiai, efektyviai ir greitai, uždirbdami dideles pajamas ir pelnus. Kurs be dirbtinių kliūčių.
Pašalinti kliūtis kelyje į gerovę ir bus Vyriausybės uždavinys. Ir čia reikės sumanumo, kaip organizuoti privisusios ir rinkėjus pykdančios biurokratijos mažinimą, išsivadavimą iš neperskaitomų įstatymų ir nepagarbos žmogui kūrėjui. Premjerė kelia tikslą atkurti žmonių pasitikėjimą valstybe. Valstybe, kuri veikia. Jei šis socialdemokratų moto taps kasdieniu įpareigojimu, vėl išvysime pragmatinę socialdemokratinę liniją.
Tarp premjerės minėtų vertybių – komandinis darbas ir svajonė, kad nesidalintume į „mes“ ir „jie“. Noras girdėti oponentus ir įtraukti juos į bendrą sprendimų lauką leidžia tikėtis, kad ši Vyriausybė gali pasukti į konstruktyvesnį politinį dialogą.
Kadencijos pradžia socdemams šįkart nebuvo sėkminga – viena vertus, pritrūko būtent pragmatiško valstybės (o ne vien asmeninių) interesų suvokimo. Kita vertus, nesugebėta atskirti gerovės kūrimo prielaidų nuo jų padarinių. Kai mokesčių reforma ir bendras nusivylimas atidarė „kapitalo greitkelį“ iš Lietuvos, „greitkelio į Lietuvą“ tiesimas yra itin skubi ir netgi būtina užduotis.
Belieka viltis, kad, prisiimdama atsakomybę už šiuos kaip niekad rimtus prioritetus, naujoji premjerė pasirinks politiką, vedančią į gerovę, paremtą darbu, o ne perskirstymu, paremtą kūryba, o ne didesnio laisvalaikio lūkesčiais.
O kol kas būsima premjerė, atrodo, visus pasitinka su šypsena. Dalį žmonių tai trikdo. Man tai suteikia vilties – atsakomybės ji imasi ne pro sukąstus dantis. Šypsena, lydima pragmatiško darbo, gali tapti didesne socialdemokratų stiprybe nei bet kokia ideologinė poza. Tad palinkėkime jiems išminties ir sėkmės, nes nuo to priklausys mūsų saugumas, santarvė ir gerovė.
Įžvalgos autorė – Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
