Europai reikia gynybos produkcijos akto

Nepasimokius iš praeities karų ateityje neabejotinai nepavyks išvengti konfliktų. Nors kol kas per anksti iš Ukrainoje vykstančio karo daryti visas svarbias išvadas, kai kurios pamokos – akivaizdžios. Jei į jas nebus kreipiama dėmesio, Europa bus pažeidžiama dar daugelį metų.

Pirma ir svarbiausia pamoka – Europos šalys į kylančias karines krizes turi reaguoti daug greičiau. Kaip policijos, ugniagesių ir greitosios pagalbos automobiliai sirenomis praneša, kad skuba, taip ir vyriausybėms bei institucijoms reikia savų administracinių „sirenų“, kad galėtų reaguoti laiku ir veiksmingai.

Karas Ukrainoje parodė, kad Europos Sąjunga (ES), jos valstybės narės ir tokios institucijos kaip Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Europos Tarybos vystymo bankas turi skubiai nustatyti procesus, kurie paspartintų infrastruktūros kūrimą ir, prireikus, gynybos išlaidų skyrimą. Pavyzdžiui, Rusijai bombardavus Ukrainos elektros energijos infrastruktūrą ar didžiąją dalį Ukrainos prekybos prireikus nukreipti iš jūrų koridorių sausumos maršrutais, ES ir kiti tarptautiniai partneriai turi gebėti greitai reaguoti – nutiesti tarpvalstybines elektros linijas ir visoje Vidurio Europoje stiprinti kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą, pvz., tiltus ar sienos perėjimo punktus. Taip pat privalu paspartinti ES reikalavimus atitinkančių geležinkelių sistemų kūrimą Baltijos šalyse, kur vis dar naudojama sovietinė vėžė.