Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-11-25 11:54
2025-11-24 12:38
2025-11-21 11:10
2025-11-20 12:08
2025-11-16 16:07
2025-11-13 15:42
2025-11-08 12:45
2025-10-31 09:52
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Kai važinėsime normaliais keliais ir nebeliks 90s mentaliteto verslų, galėsime pašnekėti apie gerumą.
Gal viena karta sulauksime vz palyginimo kaip atrodome ES pagal gyventoju pajamas neto, nes dabar atrodo, kad lyginti skirtingu ES valstybiu gyventoju pajamas neto yra kazkoks tabu. Lyginam pagal ka tik norim, tik ne pagal pajamas neto.
Matyt nesulauksime, čia kažkoks keistas trend'as visur - niekada taip gerai negyvenome. Taip, progresas geras, šaunu, bet lygiai taip pat "geriausio gyvenimo piką" išgyveno ir kitos šalis. Abejoju kad čia kuklumo problema - gal vice versa, kažkoks kompleksas... Dabar estai galėtų imti household expenditure (ar bet ką, kur nėra viešojo sektoriaus) ir prašau - jie ~ ES vidurky, o LT ir LV gale su 8x%. Awesome, visi laimėtojai.
Atsidarai eurostat'ą ir lygini. Per sunku? Tiesa, tai nebus tikras neto, nes dar reikėtų atimti NT ir automobilio mokesčius. O tai jau kiek sunkiau.
Turbut VZ tai padaryti per sunku. Visai neseniai skelbe Euronews (saltinis Eurostat): ’’https://www.euronews.com/business/2024/07/08/european-average-salary-rankings-where-does-your-country-stand’’. Palyginus ES saliu pensiju dydzius vaizdelis dar liudnesnis.
Pajamos mažesnės, bet ir kainų lygis žemesnis
Kainu lygis jau pasieke ES vidurki. Ar gyventoju pajamos neto irgi pasieke ES vidurki?
Kainų lygyje ne tik sviesto bet ir švetimo, valstybės paslaugų kainos, todėl nepasiekė
Pagal vartojimą esame beveik lygūs ES vidurkiui. Natūralu, kad ir kainos pasiveja ES vidurkį.
Daug kas šnekate apie pajamas. Nepamirškite, kad jas skaičiuojant žiūrima tik į darbo užmokestį. Lietuvoje yra populiari invidualia veikla, mažosios bendrijos, o jos statistikoje mažai figuruoja, todėl vartojimo rodikliai geriau atspindi tikrąjį vaizdą.
Smulkiojo verslo yra visose ES salyse, kai kuriose netgi daugiau. Jei norite pasakyti, kad pas mus problema yra seselis, ar gyvuliu ukis, kai skirtinga verslo forma iteisintas verslas moka skirtingus mokescius, apie tai ir kalbekime.
Kažkada buvo iškalbingi skaičiai pateikti - kapitalo pajamų procentine dalimi lietuviai buvo pirmi Europoje.
Kas kaip nori, tas taip vadina. Tiesiog Lietuvoj yra daugiau pajamų formų su skirtingais rizikos lygiais ir kiekvienas renkasi kas kam labiau priimtina. Jeigu neplanuoju šeimos, mėgstu dirbti tuomet man socialinės garantijos nėra aktualios ir individuali veikla ar MB atrodo daug patraukliau.
Prieš rinkimus dar...Kuo dėti rinkimai jei eurostatas aic skaičiuoja? Jūs esate vienas geriausiai pasikausčiusių komentatorių, neskaitant kad kartais emociškai išsiliejate
Eik toliau svajot,...Va ir asireiškė
Pensininkam, kuriu LT...Pažįstu airijoje ant jų sociakkių nusėdusius lietuvius, tai žinau kaip ten super
Socialinių programų siurbėjai, gerai, kad pas mus jos nestirios, tai ir vektėdžių mažiau
Man nelabai įdomu,...Lietuvoj yra gerai,...Pažįstu ne bomžus, o išsilavinusius ir todėl apsukrius žmones, kurie sunkia sistemą. Labai daug žmonių rinksis kaip lengviau gyventi, ypač patekę ten prieš 20 metų, kai po kurio laiko supranta kad net bedarbiu ten būti geriau nei tuometinėje Lt dirbančiu. Dėl fizinį darbą dirbančių meistrų nesutikčiau - dirbantys sau labai smagiai pralenda tarp mokesčių ir tikrai gerai gyvena. Prasčiausia padėtis tų išsilavinusių, kurie bijo laužyti taisykles, turi magistrą ir sėdi kur nors savivaldybėje ar taip kokioje kontorėlėje trinasi už 1-1,2 t.y. vos virš medianinio atlyginimo. Bet kai Lietuvoje yra 20% nesirbančių ir nebedarbių tai pagalvoji ką jie veikia. Sukasi šešėlyje.
Kad man atrodo, kad tai jau net nesusiję su rinkimais... Tiesiog kažkoks masininis confirmation bias, kuris dar stiprinamas viešojo sektoriaus PR, kur žongliravimas ir frame'ingas pasiekia rusų propogandos lygio mastą. Tiems irgi BVP auga nenustabdomai, o kita statistika uždrausta.
Na jūs čia paminėjote universalią tiesą - taip gyventi gera visame bent jau Vakarų pasaulyje. Ir taip pat atvirkščiai , be santuokos, nuosavo būsto , specialybės, nesveikam su vaikais bus visur sunku gyventi.
Taip, kaip blogai Lietuvoje gyventi, užtat kelionių pardavimai auga sparčiau, nei spėja oro uostą plėsti, naujų automobilių pardavimai pastoviai auga, Porsche jau trečią saloną atidaro, nes BMW jau ubagų mašina darosi. NT brangsta, nes jo niekam nereikia, tai kelia kainas.
Pensininkai savo ateitį kūrėsi Lietuvos LTSR ir jų indėlis į dabartinį progresą yra ribotas. Būtų neteisinga milžinišką progresą padalinti lygiai, kai skirtingos amžiaus grupės prie jo prisidėjo skirtingai.
Labai gerai gyventi ir dar geriau jeigu esi upper-middle-class+. O bet tačiau, kalba ne apie tai, o apie ignoruojamas problemas (pajamų nelygybė ten, visokie darbo našumo klausimai ir t.t.) ir hyperfokusą tik į teigiamus dalykus (ko tikrai reikia, bet ne tiek). P.S. Kelionių pardavimai auga sparčiai visur, NT brangsta irgi. Taip, pas mus šiek tiek greičiau už vidurkį, bet kas iš to?
Čia max 2% nes porsche taip ir skaičiuoja
Upper middle class pasiekti dabar gali bet kuris to norintis. Nereikia daug smegenų, tėvų, kurie prafinansuoja aukštąjį mokslą ar pan. - dauguma amatininkų uždirba daugiau. Kas iš to? 1990 metais būtum kam nors pasakęs, kad vakarietišką automobilį ne tik 20 metų nudrožtą, bet naują, galėsi iš vidutinio atlyginimo įpirkti, būtų pirštu pasukioję. Kad kasmet į "egzotines keliones" galės vykti +- visi žmonės - būtų buvęs tas pats veiksmas. Kad galėsi išsirinkti patinkantį būstą, jį įsigyti kai nori ir gali, ir jis nebus toks pat kaip pusės likusio miesto, o ne laukti, kada tau "skirs" jį po kokių 15 metų. Bet žinoma, gyvenimas nepasikeitęs, visi kaip gyveno 1990-aisiais, taip ir toliau gyvena.
Koks airijos ir lietuvos bvp ?
Mma? Apie ka kalba?
Bvp žmogui
Airijos BVP tikriausiai mažiausiai pasakantis rodiklis iš visų. Statistiškai labai aukštas, nes formaliai visos Europinės JAV IT milžinų pajamos gaunamos per ten registruotas bendroves, o realiai tos visos pajamos iš karto išpupuojamos į JAV (didžioji jų dalis apskritai niekada nepasiekia Airijos) ir lieka tik trupiniai.
Amen! Nors as asmeniskai irgi labiau megstu pabambeti, kad vistiek kazkas negerai:))
Eurostat apibrėžimas : Faktinis individualus vartojimas, sutrumpintai vadinamas AIC, apima (i) vartojimo prekes ir paslaugas, kurias tiesiogiai perka namų ūkiai, taip pat (ii) paslaugas, kurias teikia ne pelno institucijos ir vyriausybė individualiam vartojimui (pvz., sveikatos ir švietimo paslaugos). Kaip suprantu (neturiu ekonominio išsilavinimo), šiame rodiklyje apibendrinama ne tik tai, kiek uždirbi ir kiek gali nusipirkti batono ir blizgučių, bet ir tai kiek valdžia su visomis savo viešosiomis įstaigomis tau „parduoda“ viešųjų paslaugų. Į vieną katilą (kartu su betonu, išlaidas piarui, orinėms studijoms ir pan.) įkalkuliuoti LT statistikos skaičiai labai gražūs , greitai ir skandinavus pasivysime (SWE, FIN, DEN 109-110%). O dabar nusileidus į žemę, pasiskaičiuokime kaip dažnai remontuojame auto pakabas dėl mūsų nuostabių kelių, kiek kainuoja korepetitoriai arba privačios mokyklos mūsų vaikams, kiek išleidžiame privačiai medicinai netikėtai užklupus pačių ar artimųjų sveikatos bėdoms, kuomet negalima laukti kelių mėnesių valdiškų įstaigų eilėse ir tt., ir t.t....
Tuo tarpu Estija (77 %) , su vienu aukščiausiu švietimo lygiu pasaulyje ir efektyvia sveikatos sistema ( infrastruktūros, medicinos paslaugų ir inovatyvių vaistų prieinamumas, trigubiai pigiau kainavusia ir pilnai integruota elektronine sveikatos sistema) , anot straipsnio autorių yra toli už nugaros LT atžvilgiu. Taigi gražu, kad gražūs skaičiai. Šiame kontekste reikia turėti mintyje ir tai, kad +- 1/3 valstybės biudžeto (bendrąja prasme) yra vyriausybės skolinti pinigai (+-6-7 mlrd. EUR paskolos ir iki 2 mlrd. Eur ES fondai).
JAV švietimas ir sveikatos apsauga iš vis tragedija. Kažkaip niekas nesako, kad JAV žlugus. Taip, nėra viskas idealu. Taip, kažkiek į didesnę pusę dėl minėtų priežasčių yra pakelta, bet lygiai taip pat yra ir į priešingą pusę argumentų - pvz. šešėlis ir pilka zona (kur kaip ir legalu, kol nepradedi giliau kamantinėti) Lietuvoje išlieka didelis, o tai ant popieriaus rodo prastesnį gyvenimą.
Asmeniškai kartą teko JAV (Chicago) lankytis vienos ligoninės priimamajame, lydint giminaitę (middle class) bėdai ištikus. Tai, kaip ten buvo vykdomas darbas su kiekvienu pacientu – LT iki tokio lygio pakankamai toli. Kad suprasti Amerikos „tragedijas“, reikia pabendrauti ir išgirsti iš pirmųjų lūpų, t.y. pačių amerikiečių. Tai labai plati, įdomi, bet ne šio straipsnio tema. JAV ir Europa - atskiros planetos, labai skirtingi mentalitetai.
Mitas, kad JAV sveikatos apsauga tragedija. Paklauskite apie tai ten seniai gyvenanciu lietuviu iseiviu - dauguma salia valstybinio sveikatos draudimo turi darbdavio apmoketa privatu sveikatos draudima, kas beveik pilnai padengia visas sveikatos prieziuros islaidas. Asmeniskai zinau pavyzdziu, kai zmones ten po keleto isgydytu sudetingiausiu ligu ar operaciju isgyvena iki 100 metu, kas musu sveikatos apsaugos sistemoje prilygtu stebuklui.
Viena bobutė sakė istorijos ir pezalai. Tai kodėl iš usa masiškai varo į LT dantų tvarkytis, grožio procedūrų darytis?
Ne bobute sake, bet artimi gimines, jie cia atvaziave pas jokius medikus ar odontologus nesilanke. Atvaziuoja tie, kas ten ne ilgai gyvena ir neturi sveikatos draudimo.
skamba įdomiai, kai kas nors pradeda spekuliuoti, kad čia Eurostat-EBPO lygina tik pajamas ar dar įdomiau, tik darbo užmokestį ir mūsų pirkinius. AIC, kuris beje tikrai apima ir visas gautas "nemokamas" viešąsias paslaugas, rodo santykinę statistinę materialią gerovę. Beje, prieš metus LT buvo 95% ES vidurkio, tai nukritom 3pp (dėka gyventojų imigracijos-gausėjimo ir pokovidinio vartojimo bumo mažėjimo, taip pat kainų lygis, priešingai nei Pietų Europoj ar Estijoj, ir viešojo sektoriaus atlyginimai 2023 dar kilo). Išvada: - vidutinė palatos temperatūra geresnė nei kitur CEE, ypač akivaizdus skirtumas lyginant su Baltijos šalimis. https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20240619-2 https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/PRC_PPP_IND__custom_12735714/default/line?lang=en
puikiai pažymėta - santykinė statistinė materiali gerovė. Tačiau esmė ne pinigų kiekyje, o tai, kokia reali vertė už juos sukuriama ir kaip efektyviai naudojamos viešosios lėšos. Pvz., Lietuvoje švietimui ir sveikatos apsaugai vienam žmogui išleidžiama tik šiek tiek mažiau, nei EE, bet LT šių socialinės paslaugų kokybė ir prieinamumas yra žymiai blogesni. Per ChatGPT galima susirasti oficialias nuorodas.
ačiū, kad vietoj parėmęs kokiais nors rodikliais savo "žymiai" nuomonę, pasiuntėte ant GPT ;-)
Suprantu, jog norėtųsi ir referato su išnašomis :)). Regis, esate labai konservatyvus ChatGPT atžvilgiu, galbūt neteko juo naudotis, nežinote arba nepasitikite jo teikiamomis nuorodomis į oficialius šaltinius mano paminėtomis sveikatos apsaugos temomis (inovatyvūs vaistai, infrastruktūra ir paslaugų prieinamumas, esveikatos sistema). Švietimo klausimais galite gauti informacijos PISA, QS World University Rankings reitinguose ir ataskaitose. Berods, Current time TV buvo galima pamatyti gana informatyvias laidas Estijos sveikatos apsaugos ir švietimo klausimais.
o, tai gero pločio tyrimą jūs man pasidaryti užsakėte ;-) kai jau ką nors teigiate, tai norėtųsi ir dar ko nors, kas bent keliais rodikliais paremtų jūsų "žymiai" nuomonę. Na, nėra tai nėra, ką padarysi.