Kai su kuklumu nepakeliui
Tačiau tokių emocijų nepalaiko naujausia statistika: Eurostatas skelbia, kad lietuviai gyvena beveik taip pat gerai kaip airiai ir daug geriau nei graikai, estai, latviai ar net kai kurie Bendrijos senbuviai. Tik kažkodėl mūsų šalis nelinkusi nei savo pasiekimais džiaugtis, nei jų reklamuoti.
Eurostato kasmet skelbiami valstybių narių gyventojų faktinio individualaus vartojimo rodikliai paneigia mitą, kad Lietuva yra neturtinga šalis: vieno Lietuvos gyventojo faktinio individualaus vartojimo (FIV) išlaidos, pašalinus kainų skirtumus, 2023 m. sudarė 92% ES vidurkio.
Pasak ekonomistų ir statistikų, FIV rodiklis namų ūkių gyvenimo lygį įvertina daug tiksliau nei bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam šalies gyventojui.
Pagal šį, tikslesnį, rodiklį Lietuva yra tik per žingsnį atsilikusi nuo Airijos, kuri kadaise buvo populiari norinčių užsidirbti lietuvių emigracijos kryptis, – Airijoje FIV pernai sudarė 94% ES vidurkio.
Pagal FIV Lietuva lenkia ne tik visas vėliau į ES įstojusias valstybes iš Rytų bei Centrinės Europos, bet ir Bendrijos senbuves Ispaniją, Portugaliją, Graikiją, Maltą.
Savo artimiausias kaimynes Lietuva paliko toli už nugaros – pasiekimais mėgstančios pasididžiuoti Estijos faktinis individualus vartojimas pernai sudarė 77%, o Latvijos – 75% ES vidurkio. Lenkijos gyventojo FIV pernai siekė 86% Bendrijos vidurkio.
17-os ES valstybių šis rodiklis buvo mažesnis už ES vidurkį, o mažiausias – Vengrijoje: 30% mažiau.
FIV rodiklis parodo visų šalies gyventojų perkamąją galią, t. y. kiek jie gali vartoti, gaudami ir atlyginimus, ir dividendus, ir socialines išmokas, ir įvairias kapitalo pajamas. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad šis rodiklis yra gana kontroversiškas – norint padaryti teisingas išvadas, jį reikia tinkamai interpretuoti.
Todėl, pasak jo, būtų neteisinga manyti, kad tuos 92% ES vidurkio yra pasiekęs vidutinis Lietuvos dirbantysis. Lietuvoje pajamų nelygybė nėra maža, o šis rodiklis jos neatspindi.
Be to, į FIV rodiklį įtraukiamos ir paslaugos, kurias gyventojai gauna iš valstybės nemokamai, pavyzdžiui, daug nemokamų švietimo, sveikatos apsaugos paslaugų etc.
Tačiau, net turint galvoje šiuos niuansus, Lietuvos pažanga, kurią ji pasiekė per du narystės ES dešimtmečius, yra milžiniška, pabrėžia „Swedbank“ ekonomistas.
„Jokia kita ES valstybė nei pagal BVP vienam gyventojui, nei – ypač – pagal suvartojimą vienam gyventojui tiek nepriartėjo prie ES vidurkio kaip Lietuva. Tai labai džiuginantis progresas, bet Lietuvoje jis daugeliui praslysta pro akis“, – sako N. Mačiulis.
Prieš 20 metų, kai Lietuva prisijungė prie ES, šalies BVP vienam gyventojui sudarė 48% Bendrijos vidurkio. Pernai šis skaičius siekė 87%.
Net jei, kaip sakoma, nelabasis slypi detalėse, su statistika nepasiginčysi – Lietuvos žmonės šiandien gyvena išties gerai, palyginti su daugeliu ES valstybių.
Linas Čekanavičius, ekonomistas, Vilniaus universiteto afilijuotasis profesorius, stebisi: kodėl nei dabartinė, nei ankstesnės Vyriausybės tuo nesigiria.
„Kuklinamės, neparodome savo stipriųjų vietų. Tuo skiriamės nuo estų, kurie sugeba išpūsti bet kurį savo pasiekimą“, – VŽ sako jis.
VŽ primena: kiek kartų metų metais mes pavydžiai stebėjome estų pasigyrimus, manydami, kad žvelgiame jiems į nugaras. Kurį laiką taip ir buvo: Lietuva daugelį metų buvo skurdesnė ir pigesnė už Estiją. Tačiau prieš 10 metų mūsų šalies ekonomika pradėjo augti sparčiau nei Estijos, o pastaraisiais metais Lietuva kilo, o Estija išgyveno nuosmukį.
Tačiau net ir neturėdami įspūdingų pasiekimų, šie mūsų kaimynai visada sugebėdavo gerokai pagražinti realybę – ir neretai tai suveikdavo stiprinant šalies įvaizdį.
O ką darome mes? Juolab kad išties turime kuo pasigirti. Juk pasitikėjimas savo šalimi ir didžiavimasis ja gali būti gana stiprus ekonomikos postūmio veiksnys. Ir puikiausia šalies vizitinė kortelė.
Pasak minėto ekonomisto, per mažai džiaugiamės savo laimėjimais, nesugebame to išnaudoti.
„Matyt, kaltas tas į graudulį linkęs lietuvių mentalitetas. Dar neseniai net Vasario 16-ąją minėdavome tarsi tai būtų gedulo diena. Bet dabar jau švenčiame, tad gal išmoksime džiaugtis ir savo pasiekimais“, – svarsto L. Čekanavičius.
