Skirtumas tik tas, kad Kubiliaus vyriausybė tuo metu neturėjo alternatyvų - Lietuva nebuvo euro zonos narė, negalėjo pigiai skolintis. Latvija tuo metu iš vis nebegalėjo pasiskolinti (net brangiai), todėl kreipėsi į TVF, kuris išrašė tokį receptą (iki 30% sumažino viešojo sektoriaus atlyginimus, kai kurias socialines išmokas), po kurio Latvijai prieš krizę buvusį lygį pasiekti truko 5 metais ilgiau nei Lietuvai. Šiandien Estija turi paprastą ir nebrangią alternatyvą - tiesiog neskubėti mažinti biudžeto deficito.

Nereikia Kubiliais gerų sprendimų versti blogais dėl neapykantos dešiniesiems

As visada buvau ir esu desinysis. Visada didziausia vertybe buvo ir yra konkurencija ir laisva rinka. Taciau konservatoriu ir liberalu, uz kuriuos pastoviau balsuodavau, nebelaikau desniasiais. Juos laikau siauru grupeliu/ir savo interesu tenkintojais. As puikiai suprantu, kad ir kiti ne sventieji, bet man tai tu cirku too much.

Del skolinimosi, tai cia dar klausimas, ar negalejo skolintis pigiau is ES fondu, bet nesiplesiu, nes skola ir palukanos ne didziausia beda, jei ekonomika kvepuoja. Puikiai atsimenu, kad ir mokescius pakele per nakti. PVM, GPM rove i virsu dividendam ivede 20% ir tt. ir kas blogiausia ekonomikai, apmokestino ir isbuozino smulkuji versla, kuriam tuo laiku ir buvo sunkiausia. Butent koncentravosi i smulkuji versla, kuris neva (nemazai zinoma to verslo ir seselyje buvo ir yra) sesely, ivedinejo kasos aparatus ir tt. paciu netinkamiausiu laiku. Tokius mokestinius administracinius veiksmus, manau, reiktu daryti ekonominio ciklo pike . Skolinimasis uz aukstas palukanas cia greiciau atraeilis reikalas.

O kas iššvaistė prieš tai?

Žinoma nepuoliu čia jūsų, bet manau visi yra gudrūs po laiko. Nes patys nebuvome kitų kailyje

As VISADA balsavau... komentaras pašalintas

Nei tu balsavai... komentaras pašalintas

Džiugu, kad yra blaiviai mąstančių. Pritariu

Mūsų valdžių didžiausias pliusas, kad jos pastoviai keičiasi. Kitas pliusas, kad mes tampame pilietine visuomene ir viešumu galime daryti daug didesnę įtaką valdžiai.

Pats čia parašei iš " metodičkės " kaip koks sovietinis komisaras regintis aplink vien užsienio priešus. Jei tokiu tempu kabinėsi etiketes visiems, kas prieš tavo numylėtą partiją, žėk, kad neliktum vienas valtyje.

Puikiai prisimeni nuotrupas. O prisimeni, kad net pakėlus mokesčius, vis tiek tik pusę biudžeto surinko? O kad dėl skolų emisijų tiesiogiai važiuodavo tartis su underwriter'iais ir gintis? Taip, daug ką reikia daryti ciklo pike. Tą turėjo būt padaręs Kirkilas, bet jis darė viską priešingai. Tai kad prišiko visur, kaltas tas, kuris tą mėšlą mėžė? Auksinė logika. Ir taip, priklausomai nuo situacijos, geriausias sprendimas keičiasi. Neturėjome tokios prabangos pasiskolinti kiek reikia, ir kam norime. Estai ir tada turėjo, ir dabar turi.

Buvo alternatyva - galejo skolintis tame paciame TVF. Viesojo sektoriaus atlyginimai nors tuomet pas mus sumazejo ir ne taip stipriai, kai kur buvo mazinami net kelis kartus, ir pries krize buvusi lygi vel pasieke tik po daugiau nei desimtmecio - gerokai veliau nei baigesi krize.

TVF skolino su sąlygomis, kurios buvo blogesnės, nei jau vykdoma politika. Bet visi pamiršta tas žvaigždutes prie sąlygų...

Manau Kubiliaus ir Šimonytės vadovėliai sakė, kad reikia kažką daryti, nes patirsime nuosmukį ir turėsime milžinišką deficitą tai ir nuėjo lengviausiu keliu. Nežinau kokius ekonomikos vadovėlius kas skaito, tačiau esmė tokia, kad mokesčių kėlimas (pažiūrėkite būtent kokius mokesčius kėlė pirmiausia) ir valstybės išlaidų karpymas (jie apkarpė socialines išmokas, o ne efektyvino valstybės aparatą). Negalime lyginti su Graikija, nes ten spaudimas iš kreditorių buvo labai didelis, bet rezultatas panašus. Deja, mokesčių procentinį didinimą tiesiog turime laikyti nesugebėjimu tinkamai subalansuoti biudžetą ir momentiniu deficito mažinimu, tačiau ilgalaikės pasekmės yra katastrofinės. O dabartiniai Estijos sprendimai tai tikrai kita planeta.

Pagarsinkite skambiai jūsų minimas tas "baisiąsias" žvaigždutes TVF siūlytose sąlygose.

Dar labiau mažinti einamąsias išlaidas - socialines išmokas, viešojo sektoriaus algas, berods ir MMA buvo (nepamenu jau), įvesti NT ir automobilių mokesčius, ir berods kalbos buvo, kad PVM dar didinti. Plius minus viskas, ką čia siūlo kai kurie, kad reikėjo prafinansuoti skola.

Pvz., devalvuoti Litą ir iš esmės į asmeninius bankrotus nuvesti didžiąją dalį tuometinių būsto paskolų turėtojų. Nes Eur ir USD skolinomės. Lenkijoje tuo metu visi buvo pasiskolinę “amžinai stabiliu” CHF, tai ilgam liko su 120-150% paskolomis vs būsto vertė.

Na ir kokios gi čias tos valdžiod pastoviai keitėsi per paskutinius 30 metų? Konservatoriai su socialdemokratais kas 4 metus paeiliui?:)

Jeigu kas nors tiksliai zinotu, kada jau tas pikas, tai ir zinotu ka daryti. Dabar visi gudrus pasakoti kada ka reikejo daryti. O tu papasakok, ka reikes daryti 2025 metu rudeni, kad toks gudrus.

Konservatoriai paeiliui tik trečią kartą daugumoje. Socialdemokratai, populistų kaskart nauja partija ir konservatoriai nebent.

Ne, tai gudrūs kiti, kurie aiškina, kad reikėjo elgtis kitaip. Aš sakau, kodėl elgėsi, taip kaip elgėsi.

Viešai nebuvo pagarsintos sąlygos, o tik gąsdinama ir bauginama visuomenė. Wikileaks susirašinėjimai rodo, kad Kubiliaus vyriausybė labiausiai buvo susirūpinusi savo reitingais ir vengė, kad sponsoriai būtų kontroliavę struktūrinių reformų vykdymą. Paramos teikimo atveju pirmuoju smuiku būtų grojusi ES, o ne TVF , kurios paskola būtų sudariusi nedidelę visos paramos dalį . Pvz., Latvijai iš 7.5 mlrd. EUR paramos, TVF dalis sudarė tik 1.7 mlrd EUR. Pazymetina, kad už TVF didesnę paramą , t.y. 1.8 mlrd. EUR suteikė skandinavai (SWE. NOR, DEN +FIN), kai tuo tarpu LT neprašiusi pagalbos iš jų bankų skolinosi 3 kartus didesnėmis palūkanomis. Pagrindinis ES/TVF ir kitų rėmėjų reikalavimas buvo 3 metų laikotarpiui mažinti 15 proc. viešojo sektoriaus atlyginimus ir veiksmingai mažinti biurokratijos/valdininkijos skaičių, gelbėti Parex banką su 0.8 mlrd EUR indėliais , atlikti struktūrinės reformas. JOKIŲ SOCIALINIŲ IŠMOKŲ MAZINIMO NEREIKALAUTA. Šiuo klausimu galite pasiskaityti EK tarybos sprendimą 2009 m. gruodžio dėl paramos suteikimo LV.

Latviai buvo didesnėje skylėje (tame tarpe ir dėl Parex banko), tačiau derybose savo atstovėjo - latas nebuvo devalvuotas ir apie 7.5 mlrd EUR ( iš kurios TVF - viso labo tik 1.7 mlrd. EUR) paramą buvo suteikta.

Ar valstybės obligacijų išleidimas, tokiu būdu skolinantis iš savų gyventojų, nebūtų buvusi geresnė alternatyva? Ar principo reikalas nemokėti didelių palūkanų saviems LT piliečiams, bet šerti jomis tarptauninius fondus? Jau nekalbant apie nepataisomą žalą - nukirtus galvas smulkiems verslininkams ir labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms į šešėlį negrįžtamai "sukišo" didelę dalį visuomenės, nes susvyravo paistikėjimas valstybe ekstrinėje situacijoje. Praėjo 16 metų, o piliečių pasitikėjimas neatsigavo! Tokia Kubiliaus naktinės reformos kaina.

Luminor(DNB) ir berods Snoras valstybės obligacijas su 9-10% palūkanomis platino .... apie savaitę :)). Pamenu, kai pavėlavau ir nagus graužiausi:))) Tuo tarpu pikti liežuviai plaka, jog Grybauskaitė '"suspejo“ pelningai investuoti savo santaupas į šias obligacijas. Galbūt todėl ji paramos prašymą iš ES ir TVF vadino impotencija, nes tokiu atveju būtų ėjusi kalba apie lito devalvaciją, kas buvo siūloma paprasiusiems latviams, kurie kaip žinia stovėjo, nors ir buvo blogesnėje padėtyje , nei LT. Kita pikantiška aplinkybė, kai Grybauskaitė Stokholme susitikinejo su švediškų bankų vadovais be tarpininkų t.y. viena, be patarėjų ar kitų lydinčių delegacijos atstovų.

....ir apmokestinti pensijas GPM mokesčiu. Tai irgi buvo TVF reikalavimas, stropiai įvykdytas ir likęs iki šiol. Beje, TVF reikalavimu, latviai taipgi sumažino pensijas (kaip ir Lietuva, nors šito nežino, pvz., Nausėda, kuris tai neigė per prezidento rinkimų kampaniją). Tik pas juos buvo greičiau kreiptasi į KT, kuris tą apmokestinimą pripažino nekonstituciniu ir privertė panaikinti.

Kaip tai nebuvo valstybės obligacijų?? Pats tuomet jų nusipirkaiu, kiek pamenu su 8 proc. metinėmis palūkanomis.

Visalaik sake jiem gerai Suomija arti a pas lt kaimynai bielarusiai ir aplenkėme ... sake estam padejo kad sovietmeciu mate Suomijos tv ...

tai jau tikrai. Rašinėlis deja grynos prabos naratyvinis alkobilis su nuliu faktų ir skaičių. Tai kiek ta skalūnų energetika (vis dar degina, tik mažiau) ar Šiaurės šalių NT rinka turėjo įtakos estų BVP? Taigi energija, ar pagaminama vietoj, ar importuojama, į BVP nugula daugmaž vienodai, jos vartojimas realiai nemažėjo. Anticiklinė politika yra universaliai galiojantis ekonomikos gydymo receptas, bet teiginiai, kad neva tai procikliškumas yra estų santykinio BVP augimo pastabdymo priežastis, niekuo neparemti. Visi mokesčių didinimai priimti jau po to, kai BVP smuktelėjo, ir buvo pristabdyti, o dabar įsigalios tik 2025 vidury-2026. https://news.err.ee/1609401448/new-government-to-raise-vat-and-income-tax-to-24 "Visos ekonomikos ir pramonės apimtys yra nukritusios į praėjusio dešimtmečio pabaigos lygį."? Nerealiai. Tik žiūrint į įmonių pelnus, 2022 buvo rekordiniai, 2023 kiek pamažėjo, iki 2021 lygio. https://ariregister.rik.ee/eng/statistics/revenues_and_profits

Energija pagaminama vietoje ar importuojama nugula vienodai? :) Ne pajamos nugula į BVP, o sukurta vertė. Elektros kainos Estijoje visą laiką buvo ženkliai mažesnės nei Lietuvoje, dabar šovė į viršų. Ir dar importuoja, taip kad ne, į BVP nugula ne tiek pat.

ačiū, čia reikia pripažinti jūs teisus, mokesčių analogija kur nesvarbu ar importas ar vietoje, BVP atveju negalioja, ir elektros importas į BVP nesiskaičiuoja. Tai nekeičia kitų teiginių, tik galima pridėti, kad estai praranda skalūnų deginimo energetikos pranašumą, bet tai nėra jų ekonominės politikos pasekmė. 2022 EE elektros importas buvo ~50%, LT- ~80% suvartojimo.

Viskas po truputį susideda. Didžiausia problema tai, kad jie nuo suomių stipriai priklausomi. Mažai diversifikacijos.

Ištrauki santaupų kapšą, pravalgai 2021 metais pakeldamas ekonomiką per vartojimą, 2022 metais pinigų nebėra, vartojimas krenta. Čia vidurinės lygio sudėtingumo klausimas.

Sakykime 2021 m. vartojimas trumpam pagyvejo is fonduose laikytu pinigu. Cia ir pirmokui suprantama, kad 2022 m. vartojimas vel truputi sumazejo. Bet kokia zala nuo to ekonomikai, ilgalaikiam salies vystymuisi? Matyciau tik laikina pliusa, kad 2021 m. padidejes vartojimas atnese daugiau pajamu i biudzeta.

Kokia žala? Sukėlei atlyginimus, kainas, kurie labai nelinkę mažėti be drakoniškų pastangų, kas stabdo ekonomikos vystymąsi, kol infliacija nesuvalgo atlyginimų augimo, ir kol rinka nesusiorientuoja, kad vėl gali būti konkurencingi. Ekstremalus to pavyzdys - Graikija. Neatkreipiau dėmesio, ar po baliaus iki 2008 metų iš skolintų pinigų, jau išsipagiriojo? 2021 m. atnešė daugiau pajamų į biudžetą, toliau nebeatneša. Išlaidos 2021 m. išaugo, o 2022 m. nesumažėjo.

Tai 2022 m. vartojimas sugrizo i pries tai buvusi lygi ir tiek, kokia cia zala salies ekonomikai, jei buvo akivaizdu, kad tai trumpalaikis vartojimo pakilimas. Kainas reguliuoja rinka, sumazejo vartojimas - sumazejo ir kainos (tokia gi buvo ir musu vyriausybes pozicija - nestabdyti drastiskos infliacijos, kad pati rinka susireguliuos). O didesni atlyginimai yra pliusas dirbantiesiems. Cia komentaruose vis atsiranda aiskinanciu, kad del to pakyla kainos, bet kodel salyse, kur atlyginimai keliskart didesni daugeli prekiu galima nupirkti pigiau? Be to siais laikais, jei netinka vietos pardaveju kainos, prekes galima nusipirkti internetu is ten, kur jos yra pigesnes, kai kuriais atvejais net su nemokamu pristatymu iki duru. Kas del Graikijos - tai taip daugiau sukurtas nei realus baubas, teko ten buti keleta kartu pries keleta metu - daugelio produktu, maisto kainos tikrai nera didesnes nei pas mus, o atlyginimai iki ju krizes buvo zymiai didesni nei musu.

Vartojimo lygis į tą patį lygį sugrįžta, kai dalies darbuotojų nebereikia, o kainos lieka pakilusios? Kainas ilgu laikotarpiu reguliuoja rinka. Auga kainos daug lengviau nei krenta, ypač kai kalba eina apie paslaugas, kur DU sudaro didžiąją dalį išlaidų. DU mažėja labai sunkiai. Didesnis atlyginimas yra pliusas gaunant tą darbo užmokestį, likus be darbo, tai reiškia tik išaugusias kainas. Didelis atlyginimas kelia labiausiai tų prekių ir paslaugų kainą, kur daug yra "rankų darbo". Pakelsi minimumą 2x, kompiuterio kaina pasikeis nežymiai, nes Lietuvoje darbuotojų laiko jiems reikia nedaug, bet kavinėse/restoranuose kainos kils bent 2x. Daugelis prekių, kurias vartoji nėra importas. Pirmiausia būstas pats (anksčiau DU sudarė ~20% statybos kainos, dabar jau arčiau 50%), tada komunalinės paslaugos (didžioji dalis energijos importas pas mus), tada maistas (DU didelė įtaka). Graikijoje baubas? Na taip, 28% nedarbo lygis 2013 metais pasiekė piką. Pernai nukrito pagaliau iki 12%. Graikų perkamoji galia dabar yra beveik trečdaliu mažesnė nei Lietuvos. Pasidžiaugė iki 2008 metų ir užtenka. 30-50 metų gyvenimo gerėjimo reikšmingo nebus.

Cia tik Jusu isvedziojimai, pagal viesai skelbiama informacija estai, kurie atsieme sukauptas lesas is pensiju fondu (beje, atsiimant dar turejo sumoketi mokescius, papildziusius valstybes biudzeta) dali siu pinigu panaudojo savo bustu renovavimui/remontui, buitines technikos atnaujinimui, dali atsiimtu lesu investavo. Tai priesingai nei teigiate, nei zymiau itakojo kainu kilima (kainos Estijoje jau iki tol buvo siek tiek didesnes nei pas mus), nei sukure zymesni papildomu darbo vietu skaiciu, nei po to zymiau padidejo bedarbyste. Daugiausiai del to nukentejo fondai (del to si Estijos zingsni daugiausiai ir kritikuoja fondu ekonomistai). O zmones, atsieme lesas, galimai tai pajus tik sulauke pensinio amziaus. Del Graikijos - kai kuriu ekonomistu anksciau taip pranasautas salies bankrotas taip ir neivyko, pragyvenimo islaidos ten tikrai nera didesnes nei pas mus. Ir isvis, lyginant statistinius rodiklius reiktu atsizvelgt, kad mes beveik pirmaujame ES pagal didziausia gyventoju islaidu dali maistui nuo gaunamu pajamu.

V.S., jums abim labai lėtai, kantriai ir teisingai paaiškino. Staigūs nepamatuoti šuoliai neatsistoja į vietą jau kitais metais. Nuvažiavus ir pamačius papulūdimyje pietaujantį graiką dar nereiškia, kas pas juos viskas ok su gyvenimu. Bankrotas neįvyko tik TVF dėka, kuris tai užtempė rankinį, kad padangos sudilo kol sustojo. Paklauskite ką apie graikijos nebankrotą mano jų valstybinių obligacijų turėtojai. Taip, jie ten vienaip ar kitaip gyvena, bet perspektyvos labai nekokios. Dar vienas smūgis buvo pandemija. Dabar turizmas labai gelbsti, nes tai stabilios pajamos iš užsienio. Bet bus jau greitai 20 metų kaip šalis bando kapstytis iš duobės. Skaičiukai atlyginimų panašūs į mūsų, lyg ir šildymo nereikia, bet perkamoji gali minus trisdešim. Tai ekonominis skaičiaviamas, o ne nuomonė pamačius koks atsipūtęs ir laimingas Rodo salos pajūrio kaboko sąvininkas.

Teisingai pastebejote - tuo ir skiriasi kriziu suvaldymas: Graikijoje istikus krizei didziausius nuostolius prisieme akciju turetojai, daugiausia tarptautiniai, o pvz., pas mus krize buvo suvaldyta daugiausia paprastu zmoniu saskaita. Ir nereiktu kliauti vien statistiniais vidutiniais skaiciukais apie perkamaja galia, BVP, tuo tarpu pvz. ignoruojant kokia savo atlyginimo dali zmones isleidzia butiniausiems poreikiams, maistui.

30% nedarbas. Kuris negrįžo į normalų lygį iki pat dabar. Nurėžtos pensijos. Jo, tikrai, prisiėmė obligacijų savininkai visus nuostolius, bet pasekmės šių nuostolių prisiėmimo krito žmonėms - su nepatikimais verslo niekas nenori daryti. Gyvenimas nuo to tik blogiau.

Gal nereikėtų blefuoti. Graikijoje nedarbas 2024m. vasario mėn - 11proc.. Graikų nurėžta vidutinė pensija sudaro 1016 EUR, o pas mūsų išaugusi -627 EUR. Atėnų centre dvigubai pigiau papietausi , nei Vilniuje.

Vidutinis atlyginimas Graikijoje mažesnis +- 10 proc.

Numbeonsako, kad meluojate. Algos mūsų +40%, o valgyti pas juos 3% brangiau

Jūs turbūt supaniojote GRE minimalų atlyginimą su vidutiniu LT :) Taip pat turbūt nepietavote Atėnuose. Uždarbio klausimu Euronews yra paskelbta gana išsami (įvairiais pjūviais) 2023 m. statistika, iš kurių matyti, kad tais metais LT atsiliko visais parametrais ( bendras dydis, perkamoji galia, seima1v, šeima 2v, be šeimos).

Paskutiniais oficialiais duomenimis nedarbas Graikijoje 9,6%, kai tuo tarpu Lietuvoje 8,6% - skirtumas minimalus. Apie Graikijos vidutini atlyginima randu tokia info: ’’According to Greece in Figures, the average salary in Greece is about 17,707 EUR per year after tax’’

Skaiciu magija kas desimtas registruotas darbo birzoje o nedarbas 8,6%

Numbeo veda žmonės ne biurokratai

Graikijoje vienas aukščiausių nedirbančių ir neieškančių darbo rodiklis, jie ne bedarbiai bet ir nedirbantys

Beje, paskutiniais duomenimis Estijoje nedarbas yra siek tiek mazesnis nei Lietuvoje - 7,6%.

Jei remtis Numbeo, tai sio straipsnio neturejo buti, pagal Numbeo Pragyvenimo išlaidos su nuoma Lietuvoje yra 6,7% mažesnės nei Estijoje, bet atlyginimai neto Estijoje yra didesni beveik 10%, nedarbas Estijoje 1% mazesnis nei Lietuvoje.

Jūs teisus, kad sprendžiant apie gyvenimo lygį nereikia orientuotis vien statistika apie BVP bei perkamąją galią. Tačiau gyvenimo lygį suvedinėti vien į būtiniausius poreikius irgi nebūtų protinga: tai būtų ne gyvenimo, bet minimalaus pragyvenimo lygio vertinimas. Maža to, vertinant gyvenimo lygį, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kam išleidžiamos žmogaus disponuojamos pajamos, bet taipgi į tai, ką žmogus gauna per perskirstymo, t.y. valstybės, sistemą (valstyb. darželiai, mokyklos, universitetai, poliklinikos, ligoninės, ir t.t.). Todėl materialinei žmonių gerovei matuoti EUROSTAT naudoja faktinio individualaus vartojimo rodiklį ("lthough GDP per capita is an important and widely used indicator of countries’ level of economic welfare, consumption per capita may be more useful for comparing the relative welfare of consumers across various countries. Actual individual consumption, abbreviated as AIC, refers to all goods and services actually consumed by households. It encompasses consumer goods and services purchased directly by households, as well as services provided by non-profit institutions and the government for individual consumption (e.g., health and education services").

(Tęsinys). O pagal šį AIC rodiklį, Lietuva smarkiai lenkia Graikiją: Lietuva - 92 proc. , Graikija - 79 proc. ES vidurkio.

Pagal countrycassette.com: Average Monthly Salary by Country 2024 (After Tax) Lithuania 1193,97 $ Greece 909.41 $

Pagal jūsų cituojamą šaltinį šalia LT yra Rumunija 89%, o Estija 77%, Latvija 75% nuo mūsų atsilieka bene tiek pat, kiek mes atsiliekame nuo Švedijos 109%, Suomijos 109%, Danijos 110%. FIN ir EE švietimo sistemos yra vienos geriausios pasaulyje, o LT dugne ES, nors finansuojama virš ES vidurkio. LT turi vieni iš daugiausiai ES gydytojų (ne slaugytojų) ir lovų skaičių, tačiau eilės milžiniškos ir labai didelė dalis kreipiasi privačiai susimokėdami nepigiai iš savo kišenės, pagal iniciatyvių vaistų kompensavimą esame ar ne paskutiniai ES. Tad skaičiai gali būti gražūs, tačiau prasilenkiantys su realybe.

Tai, kad iskart matyti, jog Jusu saltinis labai jau netikslus. Greece in Figures, kaip suprantu, yra oficiaus Graikijos saltinis.

Suprantu, kad tokia yra Eurostato statistika, tik klausimas, ar pas mus Jusu isvardintoms sritims skiriamos valstybes lesos panaudojamos efektyviai, ar jos efektyviai pasiekia kiekviena paslaugos gaveja? Pvz. Vilniuje gauti valstybini darzeli sudetinga, privatus darzelis Graikijoje kainuoja beveik dvigubai maziau, medicinos specialisto nemokama pagalba Lietuvoje taip pat sunkiai prieinama - pagal savo, zmonos, vaiko, tevu patirtis galiu pasakyti, jog nemokamai pas specialista galima patekti tik po 2 - 6 men., kartais eile dar didesne, norint patekti greiciau tenka susimoketi, Vilniuje patekti i valstybine mokykla, esancia arciausiai namu taip pat ne visada pasiseks, aukstasis nemokamas mokslas mazai prieinamas - ne vieno bendradarbio vaikai aukstaji moksla pasirinko uzsienyje, nes ten buvo nemokamai arba su mazai ipareigojancia paskola. Apibendrinant, ne tiek jau daug kas pas mus ir yra nemokamai. Tai ka vardinate, pas mus turetu buti nemokama, bet realiu atveju daznai uz visa tai reikia susimoketi, tad nelabai noreciau sutikti, kad kazka reiksmingai daugiau gauname per perpaskirstyma.

Jums reikėtų pasigilinti į statistikos, kaip mokslo, metodologiją. Nes aiškiai su ja nesate susipažinęs - tai matosi iš tų kalbų apie kokybę. Jokia statistika ir niekur nesiima įvertinti vartojamų prekių bei paslaugų kokybinių aspektų: nelygina, pvz., suvartojamo Parmos kumpio su lietuvišku skilandžiu ar poilsio Cote d'Azure su poilsiu Nidoje kokybės. Pagal tai, kaip jūs suprantate gyvenimo LYGIO vertinimus, tai ir jūsų mimi Švedijos bei Daniijos procentai nebūtų "realūs", nes ir tos dvie Skandinavijos šalys skiriasi paslaugų bei gyvenimo KOKYBE. Ne šiaip sau pabrėžiau tuos du žodžius, nes lygis ir kokybė - ne tas pats! Gyvenimo kokybės vertinimams yra kiti tyrimai bei kiti skaičiai, tačiau jie nėra statistiniai, nes tie tyrimai grindžiami subjektyvią nuomonę atspindinčiomis apklausomis arba taip vadinamais "ekspertiniais vertinimais" (irgi apklausomis, tik siauresnio rato) bei įvairiais, "in the eye of beholder" principu sudaromais, rodiklių rinkiniais.

Apie kurį šaltinį kalbate? Beje, ar manote, kad "Greece in Figures" duomenys, jei tai oficialus Graikijos šaltinis, gali skirtis nuo Graikijos statistikos tarnybos (kaip ji ten besivadina) teikiamų duomenų tokioms institucijoms, kaip EUROSTAT, EBPO, JT ir panašioms? Panaršiau, ieškodamas tų duomenų, kitur. Štai čia (https://www.numbeo.com/cost-of-living/country_price_rankings?itemId=105&region=150&displayCurrency=EUR) nurodoma, kad pomokestinės vidutinė alga Lietuvoje yra 1247, 62 eur, Graikijoje - 934,37 eur. O štai čia (https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_European_countries_by_average_wage) esančioje lentelėje trijuose paskutiniuose stulpeliuose dešinėje remiamasi TVF duomenimis ir pateikiamos ne tik neto algos (po mokesčių), bet ir jų lyginamoji perkamoji galia. Pagal ten esanęius duomenis, Lietuvos avg. net-wage 2024-Q3 buvo 1343 eur, o Graikijos 2023-Q2 buvo 1098 eur. Pagal perkamosios galios paritetą (PGP) jos prilygo atinkamai 2578 (eur?) ir 2230 (eur?). Aišku, palyginimą apsunkina skirtingas laikotarpis - vienerių metų skirtumas....

Tai, apie ką rašote (kad ne viską gali gauti nemokamai, o tiksliau - apmokamai ne iš kišenės, bet per valstybinę perskirstymo sistemą), atsispindi tuose rodikliuose: jei kas nors ką nors vartoja apmokėdamas tai iš savo kišenės, tai eina į tą individualaus vartojimo dalį, kuri apmokama individo. Tačiau tai nepanaikina to, kad dalis gauna tas jam reikalingas paslaugas "nemokamai", t.y. per valstybės apmokamas paslaugas. Čia juk VIDUTINIO faktinio individualaus vartojimo rodikliai. Beje, visose šalyse, kur kažkokios paslaugos yra teikiamos nemokamai valstybės, dalis gyventojų dėl įvairių priežasčių pasirenka vartoti mokamas. (Pvz., Švedijoje yra valstybiniai ir privatūs darželiai, yra netgi privačių universitetų - dalis švedų savo atžalas siunčia į tas įstaigas. Daug kur (visur?) greta valstybinių medicinos įstaigų yra privačios, kurios irgi turi klientų. Ir t..t Aš tikrai neteigiau, kad mes gauname reikšmingai daugiau per paskirstymą, nes neturiu palyginamųjų duomenų, kiek kokioje ES šalyje gaunama paslaugų per šitai. Bet AIC rodiiklis APIBDENDRINA vidutinę materialinę gerovę iš visų jos šaltinių.

Apie Greece in Figures: The Hellenic Statistical Authority (ELSTAT) through the quarterly publication Greece in figures, published in both the Greek and English languages, presents statistical data providing an updated demographic, social and economic picture of Greece in a clear and comprehensive manner. Beje, tokie skaiciai skelbiami ir Euronews: https://www.euronews.com/business/2024/07/08/european-average-salary-rankings-where-does-your-country-stand.

Gana sofistiškai komentuojate. 1) Jūs vienam iš komentatorių teigėte apie ženklų GRE atsilikimą nuo LT , motyvuojant AIC rodikliu. Aš jums oponavau, jog EE ir LV šios statistikos rodikliai yra dar žemesni, nei GRE. 2) Teorinį gyvenimo lygį galima labai gražiai „nupiešti“ statistikos popieriuje rodant išlaidų dydžius. LT labai intensyviai kone visose srityse „investuojama“ į betoną, nuolatines reformų reformas, orines programas ir studijas, visokio plauko viešųjų įstaigų kūrimą - įsisavinamos didelės lėšos, statistiškai gražu, o socialinių tikslų atžvilgiu rezultatai yra apverktini (pvz. švietime ir medicinoje). Tuo tarpu greta GRE esantys ir nuo LT „ženkliai“ atsiliekantys estai viešąsias lėšas nukreipia taip, kad jų švietimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje. Kiek teko domėtis, ir medicinoje LT nemenkai atsilieka nuo EE, bet tuo tarpu mes esame ženkliai aukštesniame AIC rodiklio statistikos lygyje“ 😊.

Ir vistiek mes daug geriau gyvename už graikus.

jeigu jūs gyvenote/gyvenate Graikijoje tai turbūt geriau žinote :)

AIC neįtraukia VALSTYBĖS investicijų į "betoną", reformas ir t.t. AIC rodo INIDIVIDUAUS vartojimo lygį. Todėl AIC apibrėžime minima, kad tai yra materialią NAMŲ ŪKIŲ gerovę apibūdinantis rodiklis, o ne apskritai "lėšų įsisavinimą" (įsk. Valstybinius bei privačių įmonių pirkimus) šalyje. Dar kartą: skaičiuojant AIC, nėra vertinama įsigyjamų prekių bei paslaugų kokybė: nei švietimo, nei medicinos, nei, sakykime, įsigyjamo būsto kokybė, perkamos kavos ar miltų😀. (Tas pats, beje, yra su BVP: jei manote, kad jis yra vertinamas, kažkaip indeksuojant šalyje parduotų prekių bei paslaugų piniginę vertę pagal tų prekių santykinę kokybę skirtingose šalyse, tai labai klystate. O gal netikite ir BVP palyginimais, t.y. išvis nurašote ekonominius rodiklius kaip klaidingus, tik susigalvotus EUROSTAT, bei EBPO biurokratų?). Tad nematau (kartu su EUROSTAT ir EBPO) jokio sofizmo AIC rodiklyje. Žinoma, jei norisi patenkinti lietuviams būdingą nepilnavertiškumo - savęs menkinimo bei gailėjimosi- jausmą, tai galima tai padaryti ieškant "sliekų ant asfalto" ir save įtikinėjant, kad Estjoje išleistas vartojimui euras visada nuperka aukštesnę kokybę , nei Lietuvoje 😀.

Beje, sakote, kad domėjotės ir radote, kad medicinoje LT "nemenkai atsiliekja nuo EE". Kad jau domėjotės ir radote, tai gal galėtumėte duoti nuorodą į tokią išvadą davusias lyginamasias medicinos kokybės studijas?

Kaip jau minėjau, skirtingi šaltiniai duoda skirtingus skaičius. Va čia (https://countrycassette.com/average-monthly-salary-by-country-2023/) vidutinė pomokestinė alga Lietuvoje yra nurodoma kaip ~1194$, o Graikijoje - kaip 909.4$. Euronews neabejotinai ne patys skaičiavo, bet ėmė savo skaičius iš kitur - galima iš "Greece in Figures"? CEOWORLD magazine report pateikia "Gross" (deja, ne "net"...) average salaries: LT- 1628$, GR- 1417$. (https://ceoworld.biz/2024/03/31/ranked-countries-with-the-highest-and-lowest-average-salaries-2024/). OECD duoda "avg anual wages 2022, measured in US dollars, PPP converted": LT- 46K$, GR- 28.6K$ Taigi duomenys prieštaringi. Kaip sakoma Amerikoje, "go figure"...

Euronews nurodo duomenu saltini Eurostat, tad manau, jog tai patikimesni duomenys nei komerciniu tinklapiu.

Na, OECD duomenys irgi turėtų būti patikimi, bet jie kitokie, nei jūsų cituojami. Galimai(?)tas skirtumas atsiranda dėl atlyginimų perskaičiavimo pagal PPP, t.y. atsižvelgiant į perkamąją galią (OECD tinklalapyje rašoma: "PPP converted"). Nes, pagal EUROSTAT, 2023 metais LT kainų indeksas yra 77% nuo ES vidurkio, o GR - 84%.

Vėl ignoravote ir nukrypote nuo klausimo esmės. Jūs teigėte, kad AIC rodiklio klausimu GRE "labai " atsilikusi nuo LT. Vadinasi, išeitų, kad LV, EE dar daugiau atsilikę, nes šie rodikliai dar žemesni, nei GRE. Taigi jūsų aiškinimą apie GRE DIDELĮ atsilikimą remiantis skaičių magija laikau sofizmu. Galite voverėms įrodinėti, kad lietuviai nuperka žymiai aukštesnę kokybę, nei estai ar latviai, kas logiškai plėtojant jūsų argumentus - ir graikai 😀. Valdiškos algos negaunu, neturiu nei noro, nei laiko veltis į orines diskusijas. Saugokite save ir nuoširdžiai linkiu sau artimą buitinio lygio psichoanalizę taikyti savo, o ne kitų atžvilgiu.

Kaip suprantu, neprieštaraujate, kad švietimo sistemoje lietuviai gauna blogesnę kokybę, nei estai. Kas liečia sveikatos apsaugą, tai EE turi vieną pažangiausių pasaulyje esveikata elektroninę sistemą, kuri pilnaverčiai pradėjo veikti dar 2008 m., o LT nuo 2015 m. pradėjusi veikti iki šiol dar net nėra pilnai integruota. Beje, sklandžiai veikianti esveikata estams kainavo 4 kartus pigiau nei LT, kuri net kelis kartus perdarinėjo . EE geriau išplėtota sveikatos apsaugos infrastruktūra, labiau prieinamos ir efektyvios sveikatos priežiūros paslaugos. EE daugiau nei dvigubai didesnis prieinamų inovatyvių vaistų skaičius. Taigi galima daug svaigti apie išlaidų dydžius statistiniais skaičiais. Visa esmė kaip efektyviai jos naudojamos, kas tiesiogiai, o ne popieriuje sąlygoja realią kokybę. Visas nuorodas šiais klausimais galite susirasti su ChatGPT pagalba. Baigiu diskusiją . Galite nesivarginti atsakyti, nes neskaitysiu, nebent pasiskaitymui kitiems komentatoriams.

Ko gero, jau ir tos jūsų voverės suprastų tai, ko niekaip nepavyksta suprasti jums - nors tai jau buvo kelis kartus pakartota! Na, pamėginkime dar kartą, labai tikiuosi - paskutinį (jei ir šįkart nepavyks suvokti, tai kalbėkitės su voverėmis:). AIC vertina ne individų gyvenimo kokybę, bet jų gyvenimo lygį. Tad tas rodiklis atspindi faktines išlaidas vartojimui, apimant prekes bei paslaugas, kurios yra (a) vartotojo nusiperkamos, (b) gaunamos per viešąjį sektorių, (c) gaunamos iš NVO. AIC nerodo ir negali rodyti tų prekių bei paslaugų lyginamosios kokybės. Kad jums būtų paprasčiau suvokti: jeigu lietuvis, graikas, italas ar estas išleidžia 50 ml kavos puodeliui nusipirkti 2€, tai šitai jų vartojimo skaičiavimuose atsispindi vienodai - nors tos kavos kokybė bei skonis, greičiausiai, skiriasi. Ar dabar supratote, ar toliau bubensite apie tariamą (!) mano įrodinėjimą, kad "ietuviai nuperka žymiai aukštesnę kokybę"?

Kai dėl taipgi tariamo "nukrypimo nuo klausimo esmės, tai jei negalite pats suprasti skaičių, atsakau: TAIP, LV ir EE labiau atsilikę nuo LT pagal materialinę namų ūkių gerovę, negu GR (beje, ES-je oficialus akronimas yra "GR", Eurostate - "EL", bet ne GRE). Tai nepaneigiamai liudija AIC skaičiai. O jeigu jums tokių organizacijų, kaip EUROSTAT bei OECD skelbiami skaičiai yra "sofizmas" bei "skaičių magija", tai liudija mažiausiai du dalykus: 1) nedraugaujate su matematika (todėl skaičiai jums atrodo "magija" :), o statistikos metodologija jums išvis terra incognita, 2) nesate net laižęs ekonomikos mokslo. P.S: Valdiškos algos negaunu ir aš, bet man tai nesukliudo rasti laiko tiesos pažinimui. Viskas priklauso nuo galimybių bei gebėjimo valdyti savo laiką.