Norit elektros? Kirskit medžius
Šią vasarą sinoptikų pranašautos kelios pavojingos audros su škvalais, liūtimis ir kruša kone paskutiniu metu pasuko kitu keliu ir aplenkė Lietuvą. Vieni tuomet juokėsi iš be reikalo paniką kėlusių oro pranašautojų, kiti baisėjosi nuklydusios audros padariniais kaimynėse šalyse.
Šįkart sinoptikai su atitinkamomis tarnybomis arba pramiegojo, arba nusprendė „nebegąsdinti“ piliečių. Tad šiems, negavusiems pranešimų apie artėjančią negandą (kaip ir patarimų, kaip saugotis), sekmadienį netikėtai teko stoti į akistatą su ne tik Lietuvą, bet ir kaimynines Baltijos šalis aplankiusia gamtos stichija.
Žuvęs žmogus, nulūžę medžiai, apgadinti pastatai, automobiliai, skęstantys rūsiai ir keliai – tik dalis šios audros padarinių. Nemažai žmonių liko be elektros: skaičiuojama, kad pirmadienį jos neturėjo apie 160.000 namų ūkių.
Tad kaip ir nestebina, kad greitai visiems atkurti elektros tiekimą Energijos skirstymo operatoriui (ESO) tapo neįmanoma misija. Pasisekė tik daliai gyventojų: antradienio popietę tiekimas vis dar buvo sutrikęs maždaug 100.000 klientų.
ESO vakar skelbė, kad vyksta intensyvūs padarinių šalinimo ir tiekimo atkūrimo darbai. Dalis jų – audros labiausiai paveiktame Vilniaus rajone. Jį aplankė ir „aukšti svečiai“ – Dainius Kreivys, energetikos ministras, ir Renaldas Radvila, ESO vadovas. Nemėžyje jie stebėjo, kaip vyksta elektros energijos tiekimo atkūrimo darbai.
Dėmesys svarbu, tačiau viskam yra savas laikas: įvykiai rodo, kad visa tai – įsisenėjusių Lietuvos elektros tinklo problemų pasekmės.
Pirmąjį nerimo signalą R. Radvila pasiuntė dar praėjusių metų pavasarį, duodamas interviu „Verslo žinioms“. Tada jis sakė, kad investicijų dalis, tenkanti tinklams, mažėja, nors bendros ESO investicijos nuolat auga.
Kad neišspręstų problemų apstu, dėstoma ir ESO investicijų plane 2022–2031 m.
Pagrindinė elektros tiekimo nutraukimų priežastis – dėl gamtos sąlygų poveikio ir kitų priežasčių pažeistos elektros tiekimo linijos. 68% elektros linijų ESO tinkle yra oro linijos, kurių pažeidžiamumas yra gerokai didesnis nei požeminių kabelių linijų. ESO skirstomajame tinkle yra daugiau kaip 3.000 km 35 kV oro linijų. Apie 700 km oro linijų yra nutiestos miškingose teritorijose, kurios neatsparios stichinių reiškinių poveikiui. Vidutinis atramų amžius siekia apie 50 metų.
Skaičiuodamas reikalingas investicijas, ESO numato tris scenarijus, kurie priklauso nuo to, kokiu tempu augs naujų vartotojų skaičius. Remiantis baziniu scenarijumi, investicijų lygis bendrai siektų 2,8 mlrd. Eur per 10 metų ir tinklo rekonstrukcijoms numatytų apie 1,2 mlrd. Eur.
Tačiau pabrėžiama, kad bendrovė, vykdydama tokios apimties investicijas, nesugebėtų išlaikyti tvaraus įsiskolinimo lygio.
Klausantis apie visas ESO rikiuojamas „bėdas“, atrodo, kad patikimas elektros tiekimas ateityje gali tapti visos ekonomikos konkurenciniu pranašumu. Nepatikimas – pralaimėjimu.
Juolab kad mokslininkai ne kartą įspėjo, jog orų anomalijų daugės, jos stiprės. Pasak jų, šie pokyčiai gali turėti įtakos daugeliui ekonomikos augimui svarbių sričių, pavyzdžiui, žemės ūkio derliui, darbo našumui ar infrastruktūrai.
Koks platus gali būti stiprėjančių klimato išdaigų poveikis, parodo ir Lietuvą nusiaubusi audra. Nors žmogiškai ir suprantama, kad elektros tiekimo atkūrimo darbus atliekantys darbuotojai daro, ką gali, be elektros antrą parą sėdintiems vartotojams nuo to nė kiek ne lengviau.
Kaip ir vargu ar kam iš jų gyvenimą palengvino ESO raginimai būti supratingiems, kantriai laukti ir pan. Kaip ir „išmintingi“ patarimai išsinuomoti arba nusipirkti elektros generatorius. Pačiu laiku.
Kaip minėjo ESO, 68% elektros linijų operatoriaus tinkle yra oro linijos. Gegužę ESO pranešė, kad per trejus metus tinklo plėtrai ketina skirti daugiau kaip 80 mln. Eur. R. Radvila teigė, kad tam numatytos ES lėšos būtų panaudotos keičiant transformatorinių pastotes ir sudarant galimybes prie tinklo prisijungti gaminantiems vartotojams.
O kaip dėl požeminių kabelių? „Litgrid“ aiškina, kad aukštosios įtampos elektros oro linijų keitimas kabeliais dažniausiai atliekamas miestuose, kur didelis teritorijos užstatymas ir gyventojų tankumas, tačiau toks sprendimas reikalauja kelis kartus didesnių investicijų ir gedimų šalinimas yra sudėtingesnis, trunka ilgiau.
ESO teigia, kad „nuolat vykdomas oro linijų kabeliavimas įvairiuose regionuose, tačiau likusių oro linijų kabeliavimo kaina siektų, preliminariu vertinimu, daugiau nei 6 mlrd. Eur, todėl pavojingų medžių šalinimas yra efektyvesnis, greitesnis ir ekonomiškesnis būdas“.
Vadinasi, gausesnio požeminių kabelių tinklo dar ilgai nebus. Norit elektros – išsikirskit medžius.
O gal galima būtų peržiūrėti prioritetus? Pavyzdžiui, išmaniųjų elektros skaitiklių diegimo projektą, kurio suma siekia milijonus eurų. Su gamta nesusitarsi – šmaukšt per laidus ir nebus, ko skaičiuoti.
