ESO tinklo plėtrai ketina skirti daugiau kaip 80 mln. Eur
Renaldo Radvilos, ESO vadovo, teigimu, tam numatytos Europos Sąjungos (ES) lėšos būtų panaudotos keičiant transformatorinių pastotes bei sudarant galimybes prie tinklo prisijungti gaminantiems vartotojams.
„Viena iš tų priemonių yra ES finansavimas ir transformatorinių pastočių keitimas, ir galimybės prisijungti gaminantiems vartotojams sudarymas – tai yra artimiausių trijų metų planas. Ir yra numatytos lėšos – šiuo metu derinamas finansavimo aprašas, šitie pinigai bus investuoti į tinklo plėtra, ir ta suma yra virš 80 mln. Eur“, – LRT radijui trečiadienį sakė ESO vadovas R. Radvila.
Pasak Justino Urbanavičiaus, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininko, ES tinklo plėtrai numatyti 82,5 mln. Eur Lietuvą turėtų pasiekti per šių metų antrąjį–trečiąjį ketvirčius.
Pasak R. Radvilos, pernai įsirengti papildomą infrastruktūrą ir papildomai primokėti ESO prašė 2,8% prie tinklo norinčių prisijungti gaminančių vartotojų, šiemet tokių vartotojų dalis siekia 5%. Tokiu atveju klientas turi padengti 50% prijungimo kaštų.
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) vadovas, sako, kad papildomos išlaidos prijungimui prie tinklo dažnai yra priežastis, kodėl gyventojai nusprendžia neįsirengti saulės elektrinių.
„Greičiausia čia būtų žvilgsnis į ESO, kad reikėtų stiprinti tinklus arba numatyti, kad Europos Sąjungos paramą, kuri yra teikiama už saulės elektrinę, būtų galima panaudoti taip pat ir prijungimui prie tinklo“, – LRT radijui sakė M. Nagevičius.
ESO duomenimis, nuo šių metų pradžios į bendrovę dėl techninių sąlygų išdavimo kreipėsi 8.800 gaminančių vartotojų, iš jų beveik 1.700 išreiškė pageidavimą padidinti turimos saulės elektrinės įrengtą galią.
Balandį Energetikos ministerija skelbė, kad gaminančių elektros vartotojų skaičius Lietuvoje viršijo 50.000, o bendra saulės elektrinių įrengtoji galia siekia daugiau nei 550 megavatų (MW).
