E. Abromavičius. Ar esame pasiruošę e. sporto įtraukimui į valstybės teisinę sistemą?
Atrodo, kad įteisinus elektroninį sportą ir sudarius galimybę gauti finansavimą atskiriems jo vystymo projektams – problema bus išspręsta. Bet ar tikrai pakaks tokio paprasto sprendimo?
Pradėkime nuo pradžių. E. sportas yra neatsiejamas nuo vaizdo žaidimų industrijos, kuri gimė Masačiusetso Technologijų universiteto (MIT)) laboratorijoje. 1961 m. MIT mokslininkai, vedami smalsumo išbandyti buvusią kompiuterinę techniką, sukūrė pirmąjį istorinį vaizdo žaidimą „Space Invaders“. Po to – eilė turnyrų, kuriuose varžėsi dėstytojai ir studentai. Galiausiai gabiausi inžinerijos ir marketingo studentai įkūrė pirmąsias vaizdo žaidimų leidybos ir kūrimo studijas kaip „Atari“ ar „Activision“.
Esmė yra labai paprasta – mokslas ir edukacija visada ėjo greta dabartinės e. esporto industrijos. Tačiau šiandien tarp įstatymų leidėjų negirdime nė vienos diskusijos apie reikalingas kvalifikacijas ir išsilavinimą, norint vystyti e. sportą kaip sporto šaką.
E. sportas – jau Lietuvos aukštajame moksle
Šiandien Lietuvoje prioritetas teikiamas e. sporto edukacijai ir srities mokymo diegimui aukštajame moksle, kai tarptautinėje plotmėje daugiausia dėmesio telkiama turnyrų organizavimui.
Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius Tech, Kauno Kolegija, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Kauno Technologijų universitetas jau turi inicijavę e. sporto užsiėmimus arba vykdo modulio dėstymą.
Mūsų šalies pasirinktas kelias – nėra greitas procesas ir rezultatas, bet suteikiantis žymiai didesnę tvarumo ir stabilumo potencialą industrijos plėtrai nei pavieniai e. sporto turnyrai ar renginiai.
Šviežiausia naujiena - Lietuvos Mokslo Taryba pirmą kartą patvirtino podoktorantūrinių studijų tyrimą apie elektroninio sporto integraciją sporto organizacijoje.
Turbūt drąsiai galime teigti, jog nė vienai iš šių mokslo organizacijų nekyla nei menkiausias klausimas, ar e. sporto užsiėmimus, dėstymą ar tyrimus gali atlikti tik kvalifikuotas asmuo. Jis neabejotinai privalo toks būti. Analogiškas pavyzdys matomas ir Lietuvos sporto organizacijose – Lietuvos futbolo ar krepšinio federacijose, kurioje darbas su e. sporta šaka ir jos vystymu vertinamas itin atsakingai bei nėra priskirtas vienam iš kitos srities darbuotojų.
Rizikos dėl nekonkretaus e. sporto įteisinimo
Iš valdžios atstovų girdimi teiginiai apie vaikų nenorą lankyti mokyklą (matėme pastarųjų valstybinių egzaminų rezultatų ir lankomumo koreliaciją) ar tyrimų apie moksleivių fizinį pasirengimą rezultatai, įpareigoja ypač atsakingai e. sportą integruoti mokyklose.
Pirmiausia, remdamasis dėstytojo patirtimi ir moksline literatūra, šiandien nematau ryšio tarp e. sporto integracijos ir motyvacijos lankyti mokyklą. Jei turime omenyje norą ateiti ir žaisti – taip, bet ar mokytis matematikos ir kitų dalykų – turbūt sunkiai tikėtina.
E. sportas tikrai labai įdomi ir atraktyvi sritis jaunuoliams, bet kaip ir kiekvienas mokomas dalykas – reikalauja tokio pačio darbo ir kantrybės, norint gauti pozityvų rezultatą.
Kitas svarbus aspektas – moksleivių fizinio aktyvumo stoka. Remiantis vieša informacija, Lietuvoje turime įstaigų, kurios neturi sporto salių arba jos yra neįtikėtinai mažos. Tad paviršutiniškas e. sporto integravimas į sistemą kelią riziką, kad moksleiviai dar daugiau laiko praleis prie ekranų nei išbandys įvairiausias sporto šakas. Na, o mokyklų vadovai turės sąlygas tiesiog įteisinti e.s porto pamokas vietoje kūno kultūros pamokų ir nematys vargo plečiant sporto infrastruktūrą. Einant šiuo keliu, moksleivių fizinį aktyvumą ne didinsime, o mažinsime.
Ką daryti, kad e. sportas būtų naudingas
- Aiškiai apibrėžti savo tikslus, integruojant e.s portą į Lietuvos teisinę sistemą.
- Numatyti rizikas, kad tai netaptų piktnaudžiavimo įrankiu jauno žmogaus sveikatos kaina.
- Apibrėžti e. sporto specialisto išsilavinimo ir kompetencijos reikalavimus, norint dirbti su jaunaisiais piliečiais ir būsimais lyderiais.
- Įsigilinti į šios industrijos verslo pusę, kuri negali būti apibrėžta vien sporto įstatymo rėmuose.
Skaitant šį nuomonės komentarą tikrai gali atrodyti, kad nepalaikau e. sporto įteisinimo mūsų šalyje, bet tai – netiesa. Su kolegomis iš mokslo ir sporto pasaulio norime ir siekiame, kad ši šaka sėkmingai ir tikslingai vystytųsi mūsų šalyje. Tam turime daugybę tarptautinės gerosios praktikos pavyzdžių. Juk ne veltui FIFA ir FIBA atstovai mielai atvyksta ir prisideda prie e. sporto edukacijos iniciatyvų Lietuvoje. Tačiau tai – jautri ir atsakinga sritis, o kiekvienas su ja susijęs politinis sprendimas turi būti atidžiai, tiksliai ir atsakingai apgalvotas, įvertinus visas galimas rizikas ir pasekmes.
Komentaro autorius – Edgaras Abromavičius, VDU mokslininkas ir LFF e. sporto vadovas
