Meškeriojimas be jauko
Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY, šiemet atskleidė, kad TUI augimas Europoje sustojo.
Keletas suvestinių rodo, kad TUI projektų skaičius Lietuvoje 2022 m. ūgtelėjo daugiau nei šeštadaliu, nors bendrai investicijų lygis Europos mastu pernai beveik stagnavo. Vis dėlto atskirose ekonomikose užsienio kapitalas judėjo skirtingomis kryptimis.
Tyrimas tik patvirtino ankstesnes prognozes, kad raudona šviesa investiciniams planams tiek Europoje, tiek Baltijos valstybėse įsižiebs dėl augančių palūkanų normų ir griežtėjančių finansavimo sąlygų, neapibrėžtumo įneša ir vis dar aukšta infliacija bei darbo jėgos trūkumas.
Rusijos karas Ukrainoje ir energijos kainos pasislinko į antrąjį rizikų planą.
Nūdienos geopolitiniai ir ekonominiai iššūkiai anaiptol nepalengvina uždavinio Lietuvai pasiekti naują proveržį užsienio investicijų srityje, tačiau „Kearney“ investuotojų apklausos rodo, kad daugiau kompanijų nusiteikusios per ateinančius trejus metus investuoti, nei tai ketino padaryti iki karo Ukrainoje.?
Tyrimas parodė, kad didelė dalis tarptautinių investuotojų demonstruoja drąsesnį optimizmą – mano, kad blogiausia jau praeityje, ir per ateinančius metus planuoja plėtrą: per ateinančius metus 67% apklaustų tarptautinių įmonių grupių bendrovių planuoja steigtis arba plėsti veiklą Europoje.
EY tyrime pažymima, kad augimo lyderiai Baltijos valstybėse ateinančiais metais turėtų būti žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius, farmacijos pramonė, taip pat finansinių paslaugų rinka. Pačios įmonės nurodo, kad labiausiai investicijas planuoja didinti tyrimų ir plėtros srityje, taip pat į gamybos plėtrą. ?
Regis, ne už kalnų – aktyvesnis investicijų medžioklės sezonas, tad atitinkamos mūsų šalies institucijos turėtų suklusti ir padirbėti: į Senąjį žemyną ypač dairosi farmacijos, chemijos pramonės atstovai.
„Mums būtina pritraukti kuo įvairesnių investuotojų iš skirtingų pramonės šakų, ypač iš tokių, kurios ir toliau galėtų prisidėti prie didesnės Europos nepriklausomybės strateginiuose sektoriuose“, – sako Linas Dičpetris, EY konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas.
Kita vertus, dalis apklaustų verslų Baltijos šalių konkurencingumą vis dar stipriai sieja su tiesiogine valstybės parama.
„Užuot laukę plačiai valstybės barstomos pagalbos, Lietuvoje turėtume dar labiau orientuotis į kelias pirmaujančias sritis, kuriose tikimės sukurti pagrindą ateities konkurencingumui“, – dėmesį atkreipia L. Dičpetris.
„Investuok Lietuvoje“ kelia sau ambicingą tikslą – kasmet sukurti daugiau nei 3.000 darbo vietų, inicijuoti daugiau nei 30 TUI projektų ir pritraukti per 100 mln. Eur kapitalinių investicijų.
Skaičiai galbūt ir įspūdingi, tačiau svarbiausia, kad už jų slypėtų pridėtinę vertę kuriantys projektai, o tai lemtų didesnius atlyginimus pažangiose, į aukštą pridėtinę vertę orientuotose technologijų, gyvybės mokslų, paslaugų ir gamybos įmonėse.
Įdirbis šiose srityse yra: Lietuvoje veikiančios gerai žinomos tarptautinės kompanijos („Continental“, „Thermo Fisher“, „Nasdaq“ ir k.t.) parodo, kad Lietuva jau yra tapusi rimta varžove, kovojant dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų. Tiesa, visos jos jau savotiškos senbuvės mūsų šalyje. Reikėtų naujų sėkmės istorijų.
Yra neraminančios statistikos: AHK vietos patrauklumo reitinge Lietuva smuko į 8-ą vietą iš 7-os tarp 21-os Rytų ir Vidurio Europos šalies. Žemyn smuktelėjo ir Estija bei Latvija. Signalas verčia suklusti, juolab kad abi Baltijos kaimynės skelbia ieškosiančios efektyvių būdų stiprinti šalies konkurencingumą.
O ką Lietuva?
Ar turime tinkamą ir patogų susisiekimą su likusiu pasauliu? Tiesą sakant, tinkamo susisiekimo nėra. Ar netoliese yra patrauklių rinkų? Nelabai. Be to, energijos kainos pas mus yra gerokai didesnės nei turtingesnių kaimynų
Tad kodėl kuri nors užsienio įmonė turėtų ar norėtų su mumis užsiimti verslu?
Kol kas, pasak ekspertų, atrodo, kad mūsų šalyje veikiančios užsienio įmonės investuos į plėtros projektus. Naujos TUI, regis, dar trypčioja vietoje, nes, be kita ko, nuogąstauja dėl ribotos kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos. Ypač trūksta pramonės inžinierių, biotechnologų, duomenų inžinierių. Būtent tokių specialistų, kurie reikalingi įmonėms (investuotojams), gaminančioms aukštą pridėtinę vertę kuriančią produkciją.
Pasak L. Dičpetrio, tokiomis aplinkybėmis esame konkurencingi tol, kol Lietuvoje orientuojamės į investuotojus, kuriems reikia santykinai nedidelio skaičiaus specialistų. O kas toliau?
Norėdami stiprinti Lietuvos kaip tarptautiniams talentams patrauklios valstybės įvaizdį, turime tobulinti imigracijos ir integracijos procesus, diegti tarptautiškumo vertybes aukštosiose mokyklose, viešajame sektoriuje, verslo segmente ir visuomenėje.
Be to, dabartinis laikotarpis yra gera proga iš esmės spręsti Lietuvos pasiekiamumo oru problemą, nes patogus susisiekimas lėktuvais verslo atstovams yra vienas kertinių elementų, dėl kurio esame įtraukiami į verslo plėtrai svarstomų lokacijų sąrašus arba ne.
Beje, teko girdėti, kad estai šalies sostinės pasiekiamumo oru problemą laiko kone svarbiausia – ten raginama kuo greičiau jos imtis. Ryga šiuo klausimu lenkia ir Taliną, ir Vilnių.
Konkurencinėse lenktynėse dėl užsienio investicijų kova vyksta nuolat ir gana aršiai, tad bet koks stabtelėjimas distancijoje nusviedžia atgal, į autsaiderio pozicijas. Neretai tenka ilgai iš jos kapanotis.
Investicinį šalies patrauklumą lemia daugybė dedamųjų, tik, VŽ nuomone, atrodo, kad vieną kozirį dabar bado mušti patys valdantieji, sumanę tokiu netinkamu metu eksperimentuoti mokesčių srityje.
VERSLO TRIBŪNA
Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Europos Centro Golfo Klube įvyko jau devintasis tradicinis labdaringas golfo turnyras „9th Czeslaw Okinczyc Golf Cup 2025“, subūręs golfo bendruomenę kilniam tikslui. Šių metų renginio metu pavyko surinkti net 49 830 eurų. Visa surinkta suma bus skirta pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos fondo misijai – priedangų, apsaugančių nuo oro antskrydžių, atstatymui ir įrengimui Ukrainos mokyklose bei vaikų darželiuose.
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Nuo stambių energetikos įrenginių iki NATO sąjungininkų karinės technikos – LTG grupės krovinių gabenimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pasiūlė ir jau įgyvendino ne vieną tokį ypatingų krovinių vežimą. Tai – projektiniai pervežimai, kuriems priskiriamas ir karinės technikos gabenimas geležinkeliu.
