Tai avel išsirinkim privačios švietimo sistemos magnatą į valdžią ir infantiliškai tikėkimės pokyčių valstybinėj švietimo sistemoj )))

tai gal verta pasigilint (jei niekas neaišku ir tuo pačiu viskas blogiau negali būti ;-)) ir gal netyčia pavyks suvokti, kad tiek institutų jungimas į mokslo centrus, tiek silpnų universitetų ar dabar kolegijų prijungimas, tiek etatinis mokytojų apmokėjimas mokyklose - vietoj libertarinio 'krepšelinio', 2010 m. prastumto su paaiškinimu, kad mokytojas žinote, tik toks aptarnaujantis visagalį mokinį su pinigų krepšeliu 'paslaugos teikėjas' - buvo seniai pribrendę ir pasiteisino?

Jūs tikrai gilinotės į taip vadinamą"etatinį" modelį? Ten tik pavadinimas toks, realiai mokytojas dirba dabar kaip freelanceris, sutaria kiek pamokų praves ir koks bus daugmaž įkainis, kasmet persiderama iš naujo, galiu dirbti kad ir 3,4 įstaigose ir turėti vienoj iš jų pvz. 0,141 taip vadinamo etato. Smagiai skamba. Po metų bandė tą nesąmonę taisyt, bet rankas nuleido, nes pridirbta tiek, kad lengviau iš naujo sukurti negu atnarpliot dabartinį modelį.

kiek pamokų - žinoma, visiškai logiška ir taip ir turi būti, kasmet mokykla-mokytojai planuojasi, nes nuo to priklauso kiek darbo valandų ir tuo pačiu etatas ar jo dalis. Tik nepamirškim, kad po etatinio įvedimo skaičiuojamas ne tik kontaktas-pamokos (jos gali sudaryti iki 60%), bet ir kitas laikas, t.y. visas darbo krūvis. Bet kokiu pagrindu mokytojas derasi dėl įkainio, jūs rimtai? Nemanau, kad ten palikta daug laisvės: https://www.etatinis.lt/skaiciuokle/ Per kiek mokyklų galite ir norite dirbti, jūsų reikalas, bet tai realus atvejis tik rajonuose, kur daliai mokytojų nesusidaro krūviai. Kodėl nesąmonė, ir ką reiktų keisti kuriant iš naujo - taip ir nesupratau, tai greičiausiai ir jūs nesuprantate ;-) Kas matosi iš šalies, tai dalies mokytojų ir juos atstovaujančių profsąjungų partizaninis karas prieš bet kokius pakeitimus, skleidžiant nepasitikėjimą ir viskuo abejojant, bet nepateikiant nei konkrečių argumentų, nei alternatyvų. Mano vertinimu iš šalies, lyginant su ankstesniu finansavimo-apmokėjimo modeliu tai žingsnis į skaidresnę, mokytojų krūvį realiai atspindinčią darbo apmokėjimo ir finansavimo sistemą.

Universitetų jungimas yra gerai. Mokymo sistemų problemų yra daug, bet ne dėl mokytojo profesijos prestižo trūkumo problemos, ir net ne dėl neva mažo finansavimo. Finansavimas pakankamas. Blogai organizuojamas švietimas, algų reguliavimas, atsilikusi švietimo programa, popamokinio užimtumo realiai nebuvimas ir t.t.