Ankštėjantis investicijų žemėlapis
Pernykštis rekordas skaičiais atrodo taip: net 57 TUI projektai, kuriais per trejus metus planuojama sukurti 5.000 darbo vietų ir investuoti 134,5 mln. Eur į ilgalaikį turtą.
Į Lietuvą žengia 30 naujų įmonių, o 27 šalyje jau veikiančios bendrovės patvirtino plėtros planus. Beje, VŽ anksčiau rašė, kad, nepaisydamos kilusio karo mūsų kaimynystėje, reikšminga Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių dalis pernai pavasarį toliau kryptingai įgyvendino savo verslo plėtros planus, tačiau investuotojų patarėjai tada pripažino, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą investiciniai sprendimai priimami lėčiau.
Tačiau plėtros planai visgi nestoja, ypač – tarp gamintojų. Apie planus Kaune paskelbė „Ryanair“, statysianti dviejų dalių orlaivių priežiūros angarą, langų ir durų gamintoja „Dovista“ toliau investuoja į Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusią gamyklą, Norvegijos lakštinio metalo produktų gamintoja „Stansefabrikken” plėsis Ukmergėje, o „PKC Group“, Panevėžyje veikianti nuo 2014 m., atidaro naują padalinį Klaipėdoje.
Siekiant pritraukti naujų investuotojų galvas dėl efektyvesnių būdų gerokai teko pasukti už tai atsakingoms institucijoms. Elijus Čivilis „Investuok Lietuvos“ generalinis direktorius, teigia, kad šiame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste, kuris pasižymi neužtikrintumu ir didesnėmis rizikomis, tarptautinės kompanijos ieško, kaip optimizuoti veiklą, tad plėtros lokacijos svarstomos dar atidžiau.
Todėl, pasak jo, tokiu laikotarpiu itin svarbūs tampa tvarūs ryšiai, nuolatinis asmeninis dėmesys ir papildomų sprendimų siūlymas investuotojams.
Tarp plėtros lyderių pernai buvo technologijų sektorius– čia paskelbti 34 projektai: investavo programinės įrangos kūrimo, finansinių technologijų ir žaidimų industrijos įmonės.
Lietuvą pasirinko 21 nauja technologijų įmonė, tarp kurių – JAV dirbtinio intelekto valdymo platforma „Raydiant“, tarptautinė IT konsultacijų ir programinės įrangos kūrimo bendrovė „birkle IT“, Vokietijos informacinių technologijų srities veteranė GOD ir Nyderlandų programinės įrangos vystymo įmonė „Blis Digital“. Kiti 13 projektų yra jau Lietuvoje įsikūrusių įmonių plėtra.
Užsienio investuotojai, prieš keliolika metų nusižiūrėję Lietuvą kaip placdarmą investicijoms į paslaugų sektorių, ir toliau išlieka itin aktyvūs. Per 2022-uosius pritrauktos tarptautinės kompanijos mūsų šalyje planuoja sukurti bent 2.000 darbo vietų.
Lietuvą daugiafunkciams kompetencijų centrams pernai pasirinko Europoje pirmaujanti virtuvės baldų gamintoja „Nobia“, britų stogo dangų gamintoja „BMI Group“ ir tarptautinė sveikatos priežiūros kampanija „Mediq“, kurios Lietuvoje kuriamas centras kuruos bendrovės verslo padalinius Skandinavijos šalyse. Apie plėtros planus Vilniuje paskelbė norvegų trąšų milžinė „Yara“ ir pasaulinė skaitmeninių komunikacijos technologijų paslaugų teikėja „Notified“.
VŽ skelbė, kad Lietuvoje veikia 90 verslo paslaugų centrų. Juose dirba daugiau nei 23.100 specialistų.
Naujose Azijos rinkose pernai aktyviai žvalgėsi Lietuvos gyvybės mokslų sektorius: buvo užmegzti kontaktai tarp Lietuvos ir Taivano, Japonijos ir Pietų Korėjos kompanijų. Gali būti, kad čia klojami pamatai būsimiems investicijų rekordams.
VŽ nuomone, žvelgdami į įspūdingą 2022 m. TUI derlių ir šių metų investuotojų planus, turėtume pasidžiaugti, kad užsienio kompanijos ir toliau mato Lietuvoje potencialą vystyti verslą. Ne paslaptis, kad tarp kitų patrauklių faktorių vienas svarbiausių – aukštos kvalifikacijos talentai, kurių gali pasiūlyti mūsų šalis.
Tačiau spartėjant užsienio investicijoms jų paklausa gali pralenkti pasiūlą. Tad aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas – neatidėliotinas, vienas aktualiausių švietimo ir kitų institucijų uždavinių.
„Lietuvos talentai yra puikiai vertinami, tačiau jau dabar mums kritiškai svarbu turėti kuo daugiau „pramonės 4.0“, „fintech“ ir IT ekspertų: duomenų analitikų, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo specialistų, programuotojų ir testuotojų“, – vardija E. Čivilis.
O kol gresia jų pasiūlos skylės, būtina dar daugiau dėmesio skirti talentų pritraukimui iš užsienio. Pasak ekspertų, tarptautinę samdą gali palengvinti supaprastinti kolektyvinės relokacijos procesai ir finansinės paskatos iš užsienio atvykstantiems aukštos kvalifikacijos specialistams.
Ir galiausiai dar viena, senokai žinoma tiesa (problema): Lietuvos (ne)žinomumas, jos įvaizdžio formavimas. Šioje srityje, deja, daugiau būdavo pralaimėjimų nei pergalių – prie įvaizdžio plušėję „specialistai“ dažniausiai nuklysdavo į lankas, ir visos tam valstybės skirtos lėšos nueidavo perniek.
Dabar, kai gyvename gana sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis, itin svarbu aiškiai, įtaigiai ir profesionaliai kurti Lietuvos įvaizdį kaip saugios ir patikimos vietos verslui. Galbūt rekordiniai TUI skaičiai yra viena iš sėkmės istorijų, galinčių tapti viena tokio įvaizdžio dalių.
