A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Publikuota: 2022-08-12
AFP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AFP / „Scanpix“ nuotr.
Laisvojo pasaulio forumo Stokholme vyresnysis mokslinis bendradarbis

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar aktualiausias neišspręstas klausimas – kaip sumažinti iš naftos gaunamas Rusijos pajamas, kurios dabar gali sudaryti daugiau nei pusę visų iš eksporto gaunamų šios šalies pajamų. Geriausias būdas yra nustatyti naftos kainų lubas ir šiuo metu jis jau yra taikomas – nors tai daro ne Vakarų šalys.

Iš pradžių buvo planuojama, kad Vakarai liausis importavę naftą iš Rusijos. Tačiau kadangi Rusija pagamina maždaug 11% naftos produktų visoje pasaulinėje rinkoje, dėl Vakarų mėginimų sumažinti naftos eksportą iš Rusijos kainos pasaulinėje rinkoje smarkiai išaugo ir eksportuodama naftą Rusija užsidirba daugiau nors parduoda mažiau.

Kai kurios šalys, ypač Indija, Kinija ir Turkija, padidino naftos importą iš Rusijos. Tačiau jos nebūtinai padeda Rusijai, nes naftą perka su didele nuolaida. 2022 m. pradžioje Rusijos „Urals“ žaliavinė nafta buvo parduodama su nedidele nuolaida – 1–2 JAV doleriai už barelį, – palyginti „European Brent Standard“. Tačiau nuo balandžio ši nuolaida ėmė svyruoti nuo 31 iki 36 JAV dolerių už barelį. Rugpjūčio 3 d. „Urals“ žaliavinės naftos kaina buvo 76 JAV doleriai už barelį.

Todėl nors Indija, Kinija, Turkija ir kitos šalys atsisakė dalyvauti Vakarų šalių Rusijai įvestose sankcijose, joms pavyko Rusijos naftai įvesti de facto rinkos kainų lubas ir sukurti pasaulinę koaliciją šioms luboms palaikyti. Užuot kritikavę šias šalis už tai, kad perka naftą iš Rusijos, Vakarai turėtų joms padėkoti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ir vis tik dabartinė pasaulinės rinkos naftos kaina, kuri siekia 100 JAV dolerių už barelį, vis dar yra per didelė – nuo sausio dėl Rusijos pradėto karo, Vakarų sankcijų ir baimių, kad Rusija gali nustoti eksportuoti naftą, naftos kaina pakilo 24 JAV doleriais už barelį.

Rusijos naftos pramonei Vakarai taiko dviejų rūšių sankcijas. 2014 m. liepą Vakarai įvedė reikšmingas sankcijas naftos technologijų eksportui į Rusiją. Šios sankcijos buvo sutelktos į giluminius jūros gręžinius, gręžinius arktyje ir į skalūnų alyvą. Šiais metais naftos technologijų sankcijos buvo išplėstos ir paskatino visas tris stambias Vakarų naftos paslaugų įmones – „Halliburton“, „Schlumberger“ ir „Baker Hughes“ – pasitraukti iš Rusijos. Šios sankcijos yra logiškos – gamybos apimtys staiga nesumažėja, bet jos riboja Rusijos galimybes palaikyti naftos gamybą vidutiniu laikotarpiu.

Antrąja Vakarų šalių taikomų sankcijų grupe yra siekiama sumažinti Rusijos naftos – tiek žaliavinės naftos, tiek naftos produktų – eksportą. Kartu su sankcijomis, nukreiptomis į Rusijos dujų eksportą, jos sukėlė daugiausia ginčų, nes dėl jų pakilo naftos kainos ir tai kenkia Vakarams ir visoms naftos importuotojoms, o naftą eksportuojančioms šalims tokia tendencija yra naudinga.

Vakarai įvedė sankcijas smulkesniems naftos gamintojams, pavyzdžiui, Venesuelai ir Iranui, ir tai neturėjo didelio poveikio pasaulinei naftos rinkai. Tačiau šios sankcijos neabejotinai išpūtė naftos kainą ir tai neatitinka nei Vakarų šalių, nei kitų naftos importuotojų interesų. Atrodo, kad mėginti įvesti tokias sankcijas Rusijai geriausiu atveju yra kvaila, o galbūt netgi duoda priešingus nei tikėtasi rezultatus. Nukentės daug skurdžių naftą importuojančių šalių, kurios dėl aukštų kainų yra labiau linkusios kaltinti ne Rusiją, o Vakarus.

Ekonomistai paprastai teigia, kad nepageidaujamo importo klausimą dera spręsti per tarifus. Importo tarifai sumažina importuojamų prekių kainas (pavyzdžiui, rusiškos naftos), sumažina vartojimą (šiuo atveju tai būtų naudinga klimatui) ir yra standartinė procedūra (visos šalys turi antidempingo įstatymus, kuriuos taikant galima skubiai įvesti aukštus tarifus). Tačiau jie taip pat skatina infliaciją ir ypač didina degalų kainas, o dėl to kyla rinkėjų nepasitenkinimo rizika. Dėl šios priežasties yra paplitusi nuomonė, kad importo tarifai Rusijos naftai šiuo metu yra nepriimtini.

Štai kodėl JAV iždo sekretorė Janet Yellen kalba apie kainų lubų Rusijos naftai ir dujoms privalumus. Ji yra teisi, bet yra tam tikrų aspektų, dėl kurių ši politika gali tapti gerokai veiksmingesnė. Pavyzdžiu, užuot liepę nevakarietiškoms šalims neimportuoti rusiškos naftos, Vakarai turėtų jų prašyti išlaikyti kainų nuolaidas.

Vakarams nenaudinga trumpu laikotarpiu riboti rusiškos naftos gamybą, nes dėl to Rusijos pajamos iš naftos tik padidės. Vietoje to, Vakarai turi aiškiai parodyti, kaip tai padarė 2014 m., jog yra nusiteikę siekti, kad pasaulinės naftos kainos mažėtų – šią žinią džiaugsmingai sutiks naftą importuojantys pasaulio Pietūs. Ir Vakarams nereikia nerimauti, kad Rusija liausis eksportavusi naftą, nes ji negali sau to leisti.

Gamtinės dujos yra visai kitas reikalas. Rusija galia liautis eksportavusi savo dujas nors ir šiandien. Net 2011–2013 m., kai kainos buvo didelės, gamtinės dujos sudarė tik 14% Rusijos pajamų iš eksporto. Daugiau nei keturi penktadaliai Rusijos dujų yra eksportuojami į Europą, kuri visiškai prarado pasitikėjimą Rusija, kaip patikima tiekėja, ir nori kuo greičiau atsisakyti tokio importo.

Vakarai gali ir turi nustatyti kainų lubas Rusijos eksportuojamai naftai ir gali tai padaryti palaikydami daugybės nevakarietiškų šalių išpeštas nuolaidas. Be to, kad palaikytų tokias lubas, Vakarų šalys turi aiškiai parodyti, kad neblokuos Rusijos naftos eksporto.

 

Andersas Aslundas, Laisvojo pasaulio forumo Stokholme vyresnysis mokslinis bendradarbis

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

 

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 11

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20
Geriausia neperšaunama liemenė demokratijai 2

Neliekant nepaprastosios padėties režimo visoje šalies teritorijoje, Seimas skubės priimti Visuomenės...

Nuomonės
2022.09.20
Nepražiūrėti dar vieno

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime Europos Parlamente pabrėžė...

Nuomonės
2022.09.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku