Kai tenka mokėti didžiausią reputacijos kainą

Publikuota: 2022-05-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Nors vadovėlių apie krizių valdymą netrūksta, į aštrias situacijas įklimpusių verslų istorijų ir pamokų – daugybė. Deja, realiai nutikus krizėms, verslai dažniausiai daro tas pačias klaidas.

Taikliai situaciją atspindi per vieną krizių komunikacijos konferenciją perfrazuota rašytojo Levo Tolstojaus mintis, kad visos santuokos yra laimingos vienodai, o nelaimingos – skirtingai. Kalbant apie verslą ir krizes – visos organizacijos sėkmę pasiekia labai skirtingais keliais, tačiau per krizes visos susimauna vienodai. Lietuvos verslo istorijoje – taip pat ne viena ryški, skaudi ir pamokanti istorija.   

Rusijos karo Ukrainoje egzamino neišlaikė viena didžiausių Lietuvos verslo grupių „Vičiūnai“. Vienareikšmiai, „Vičiūnai“ karo pradžioje komunikavo tragiškai prastai: nekalbėjo, o kai pradėjo komunikuoti, tai darė blogai, gana arogantiškai, išsisukinėjo, delsė su atsakymais, kaltino kitus, ieškojo sąmokslo teorijų.

„Sunku pasakyti, ką jie galvojo, gal svarstė, kad geri darbai Ukrainoje ar kur nors kitur atpirks kažką, ar tiesiog bandė tyliai išlaukti, bet visiškai akivaizdu, kad tie svarstymai, jų veiksmai karo pradžioje iš esmės tik didino visuomenės pasipiktinimą ir suformavo tą neapykantą, įkarštį nukreiptą į juos“, – konstatuoja Mykolas Katkus, komunikacijos agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ partneris.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taip pat skaitykite:

M. Katkus apie „Vičiūnus“: tai ne komunikacijos, o lyderystės krizė

Jam pritaria ir Jaunius Špakauskas, „Bitės Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas, kuris teigia nepaliaujantis stebėtis dviem dalykais: kokią galią turi atsiprašymas ir kaip žmonėms vis tik sunku atsiprašyti. Geriausias profesinis patarimas būtų kaip tik toks – pradėti nuo atsiprašymo. Tačiau šiuo atveju, nuo pat konflikto pradžios, visuomenė pasigedo žmogiškos „Vičiūnų“ ir jos akcininkų pozicijos.

„Na, taip, darėte verslą nedraugiškoje šalyje, bet jūs nei pirmi, nei, deja, paskutiniai, tačiau pripažinkite, kad tai buvo klaida. Be to, žmonės nori žinoti, kad tai ne tik nuostolingas sandoris, bet ir tam tikras moralinis verslo pasirinkimas. Taip, tas pasirinkimas kainuoja, bet tai niekis palyginti su Ukrainos žmonių kančiomis“, – pabrėžia J. Špakauskas.

Niekas neteigia, kad ilgus metus Rusijoje dirbusiems verslams yra paprasta staiga palikti šalį-agresorę. Tačiau krintant Rusijos bomboms, kai matome ukrainiečius, kurie žūsta, tačiau iš paskutiniųjų didvyriškai kaunasi už savo, o kartu ir mūsų visų laisvę, žmonės nori girdėti aiškią verslo poziciją.  

Analizuojant „Vičiūnų“ elgseną karo metu, be komunikacijos vakuumo krizės pradžioje, nesugebėjimo pasirinkti ir pademonstruoti aiškios pozicijos bei lyderystės, kilstelti antakius privertė ir Dainiaus Matijošaičio, „Vičiūnų grupės“ valdybos nario, interviu skirtingose žiniasklaidos priemonėse, kur net praėjus gerokai daugiau nei mėnesiui nuo žiauraus Rusijos karo Ukrainoje, jis ir toliau gana arogantiškai kalbėjo apie menkus nuostolius grupės reputacijai, kad jie nestresuoja dėl tokios situacijos, jog jie puolami, o kitos bendrovės ir toliau dirba Rusijoje. Nuostabą kelia, kad taip kalba jaunas žmogus, o ne sovietinius laikus išgyvenęs pilietis. Žmogus, kurio vertybes turėjo suformuoti šiuolaikinės ir demokratiškos vertybės. Turėjo.

Tiesa, visai kitokią D. Matijošaičio retoriką matome balandžio pabaigoje, kai buvo išplatinta žinia, kad grupei parduoti verslą Rusijoje padės tarptautinė paslaugų grupė EY („Ernst&Young“). Čia jau pripažįstama, kad „Vičiūnų“ pirmosios savaitės po karo pradžios buvo chaotiškos, kad bendrovė blaškėsi bei darė klaidų.  

Krizių ekspertai sutartinai teigia, kad jei apie planus apie išėjimą iš Rusijos rinkos „Vičiūnai“ būtų paskelbę karo pradžioje, jie nebūtų tapę tokiu taikiniu ir apie šią krizę mes nekalbėtume, o tema greičiausiai būtų buvusi uždaryta. Savo ruožtu šiandien jau turbūt akivaizdu, kad „Vičiūnai“ dabar moka ir sumokės didžiausią kainą, kurią yra susimokėjusi kokia nors bendrovė dėl viešo pasmerkimo Lietuvoje. Reputacijos praradimas pirmą kartą turės tiek skausmingų ir visiškai realių verslo pasekmių.  

Istorijos moralas verslams, patekusiems į krizę? Pirmiausia suprasti, kad atsidūrus krizinėje situacijoje neabejotinai jus užklups minčių paralyžius, kai greičiausiai nesugebėsite nei blaiviai galvoti, nei greitai apsispręsti, norėsite slėptis ir išlaukti, o vadovas greičiausiai „susirgs“, teisingiausia mintis atrodys viską neigti ir neprisipažinti bei kaltinti kitus. VŽ nuomone, privalu elgtis priešingai: atsistoti ir nuoširdžiai atsiprašyti dėl kilusio incidento ar situacijos, jei nežinote priežasčių ir detalių, pripažinti tai ir pažadėti artimiausiu metu tai pranešti. Imtis realių veiksmų ir lyderystės. Tik tokiu atveju galima tikėtis iš krizės išbristi su mažesniais reputacijos nuostoliais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
12:34
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 9

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku