Stiklinė pustuštė ar puspilnė?

Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas pasaulyje 2021 m., palyginti su 2020 m., išaugo 88%, iki 1,815 trln. USD.  EBPO vertinimu, plyno lauko projektų skaičius ir investicijos į ilgalaikį turtą taip pat išaugo, tačiau šis augimas yra kuklesnis – išsivysčiusiose ekonomikose investicijos į ilgalaikį turtą 2021 m., palyginti su 2020 m., didėjo 38%. Skaičiuojama, kad TUI srautą organizacijos erdvėje 2021 m. generavo įmonių reinvesticijos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, TUI srautas Lietuvoje pernai sumažėjo 43,2%, iki 1,7 mlrd. Eur, tačiau reinvesticijos išaugo 34,3%, iki 1,6 mlrd. „fDi Intelligence“ duomenimis, mūsų šalis 2021 m. išliko regiono lyderė pagal TUI projektų skaičių milijonui gyventojų, tačiau pagal darbo vietas milijonui gyventojų atsilikome nuo Lenkijos.

Plačiau apie TUI situaciją Lietuvoje rašoma čia.

„Investuok Lietuvoje“ (IL) skaičiuoja, kad palyginti su 2021 m., šių metų pirmasis ketvirtis yra labai panašus: pernai per pirmuosius tris mėnesius buvo patvirtinta 11 projektų, šiemet per tą patį laikotarpį patvirtinta 12 projektų.

„Karas Ukrainoje turės poveikį ir TUI, tačiau daryti ilgalaikes prognozes dar per anksti. Kompanijų sprendimai nėra priimami skubotai – jie yra gerai apgalvoti ir pasverti. Matome, kad nemaža dalis Lietuvoje veikiančių įmonių ir toliau kryptingai įgyvendina savo verslo plėtros planus Lietuvoje“, – aiškina Vida Staskonienė,  IL Investicijų plėtros departamento direktorė.  

Kurį laiką kiek atsargesnis atrodė gamybos sektorius, tačiau pastaruoju metu, tikina IL, atsigauna ir šio sektoriaus bendrovių projektai – tiek esamų, tiek ir potencialių naujų investuotojų.

Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) atstovai sako, kad investuotojų susidomėjimas neblėsta, drastiškų pokyčių dėl karo Ukrainoje nepastebima. Kauno LEZ vertina, kad per 2021 m. investuotojų susidomėjimas veikti čia stabiliai augo – bendras investicijų dydis perkopė 1 mlrd. Eur, iš kurių 70% sudaro TUI. Sulaukta stambių užsienio kapitalo investicinių projektų.

Tomas Buzas, Kauno LEZ valdymo bendrovės pardavimų ir marketingo direktorius, teigia, kad įpusėjus šiems metams, investicijų ir planų tendencijos išlieka stabilios – įmonės nestabdo planuotų projektų, toliau vyksta sumanyta plėtra.  

Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo įmonės generalinis direktorius, kalba, kad šiuo metu kol kas daugiau klientų planuoja plėtrą, nei atsisako suplanuotų projektų.  

„Tikrai gamybą plės bent keletas Vakarų įmonių, kurios turėjo žaliavų ar pusfabrikačių padalinius Baltarusijoje, Ukrainoje. Bus klientų, kurie norės koncentruoti gamybą ES, vietoj plėtros Kinijoje“, – vardija E. Kiudulas.

Jis nesiima prognozuoti tolesnės ateities, tačiau, vadovo manymu, kol kas aišku, kad po 2021m. investicijų bumo būtų natūralu, jei investicijos imtų stagnuoti ar net smuktų – dėl geopolitinės situacijos neapibrėžtumo.  

Nors krizės sukuria daug problemų, kartu jos atveria ir papildomų galimybių. LEZ atstovai tikina, kad rankų nuleisti neketina: kintant vertės grandinėms gali suaktyvėti investicijų judėjimas, tad planuojama ieškoti naudingų tendencijų, identifikuoti verslo šakas, kurios trumpuoju laikotarpiu galėtų ateiti į Baltijos regioną.

VŽ nuomone, laisvųjų ekonominių zonų pavyzdžiai rodo, kad investuotojai nepuolė į paniką dėl Ukrainoje vykstančio karo – vyksta ir čia esančių įmonių plėtra, nesukūrenami ir naujų investuotojų įkurtuvių planai. Tiesa, procesas gali kiek sulėtėti, tačiau LEZ atstovai neatmeta galimybės, kad dalis įmonių, kurios gerai suvokia rizikas ir besikeičiančias rinkas, bet kartu ir turi pakankamai finansinių resursų, o svarbiausia - ryžto, ieškos galimybių plėstis. Todėl į dar aktyvesnę investicijų medžioklę turėtų išsiruošti visos už TUI pritraukimą atsakingos institucijos, o politikams ne pro šalį būtų dar kartą pasidairyti po investicinės aplinkos gerinimo platybes – beje, patrauklesnės sąlygos būtų parankios ne tik užsienio, bet ir Lietuvos investuotojams.