Daug triukšmo, bet ar dėl nieko?

Publikuota: 2022-04-22 05:50
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Vilniaus apygardos teismo sprendimas garsiojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nustebino nemenką visuomenės dalį. Vieni prognozuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sumenkins visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos sistema, kiti teigia, kad dėl to iš dalies kalta ir pati visuomenė, iš anksto „nuteisusi“ kaltinamuosius. Tiesa ir tai, kad prie visuomenės lūkesčių prisidėjo ir pati teisėsauga.

Praėjus beveik šešeriems metams nuo kilusio skandalo, antradienį, balandžio 19 d., visi kaltinamieji išgirdo palankų verdiktą – nekalti. Toks teismo sprendimas sukėlė, ko gero, ne mažesnį ažiotažą kaip ir pati byla – nuo nuostabos iki pasipiktinimo. Politikai, visuomenininkai, apžvalgininkai teigė nesitikėję tokio sprendimo.

„Ta diena, kai labai sunku tikėti savo valstybe“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.

„Šioje situacijoje blogiausia būtų ne tai, kad galimai nusikaltimą padarę asmenys gali likti nenubausti. Blogiausia būtų, jei pradėtume abejoti, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurioje teismai sprendimus priima ne pagal viešąją nuomonę ar kažkieno užsakymus, o pagal teisės principus ir įstatymus“, –svarstė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Teisininkai akcentuoja, kad vertėtų vengti kvestionuoti teismų sprendimus, tačiau pripažįsta, kad tokią audringą visuomenės reakciją sukėlęs verdiktas vis dėlto neigiamai paveiks visuomenės požiūrį į teisinę sistemą.  

Tuo tarpu „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad byla prisidėjo prie politikos ir sprendimų priėmimo skaidrumo Lietuvoje.   

„Man regis, nepaisant jos baigties, ši byla jau paskatino sulaužyti ne vieną antikorupcinį tabu ir vienareikšmiškai prisidėjo prie politikos ir sprendimų priėmimo skaidrumo Lietuvoje“, – tikino S. Muravjovas.  

Tačiau iš tikrųjų visuomenės nusivylimo priežastys glūdi pačios teisėsaugos sukeltuose lūkesčiuose. Triukšmingi areštai, skambūs pareiškimai, spalvingi epitetai su žodžių junginiu „politinė korupcija“ prieš ketverius metus kūrė holivudiškai skandalingo įvykio trilerį, kurio epicentre – šaunieji specialiųjų tarnybų agentai ir drąsūs nepaperkami prokurorai, su polėkiu ir atsidavimu atidirbantys mokesčių mokėtojų jiems skirtus biudžetus. Triukšmingos kratos paryčiais, gausūs įkalčiai maišuose ir suėmimai žurnalistų akivaizdoje neturėjo palikti abejojančių – agentai infiltravosi į patį politinės korupcijos epicentrą ir dabar negailestingai laužo jo stuburą.

Nelemta dėžutė nuo degtinės su 106.000 Eur, Raimondo Kurlianskio įteikta tuometiniam liberalų vadui Eligijui Masiuliui ir jo atmestinai švystelėta automobilyje, tapo niekingos korupcijos simboliu, kuriuo mosikavo, kas netingėjo, palydėdami viena už kitą riebesnėmis citatomis.

Štai tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, skaitydama pranešimą Seime, skambiai teigė, kad „politinės korupcijos byla atskleidė neregėtą Lietuvą“. Anot jos, vis atsiranda naujų prekeivių Lietuva, nesiliauja mėginimai užvaldyti valstybę. Brrr, plaukai šiaušiasi, širdis stingsta, kumštis gniaužiasi... Žodžiu, viskas bylojo: pūlinys sprogo, valomės, pagaliau prasideda Lietuvos atvirtimas į nekaltos Marijos žemę.

Netrukus teisinio ar kokio ten atgimimo banga rudeniop paplovė iš Seimo 27 „Tvarkos ir teisingumo“ partijos veikėjus, palikusi jai vos 2 mandatus. Į du šipulius suskaldė liberalus, o į politinį Olimpą atvedė 54 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos „švaruolius“. Tarsi vyšnia ant torto – premjeras policijos komisaras Saulius Skvernelis.

„Tvarka bus“, kaip kažkada sakė vienas už LR Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą iš aukšto posto pašalintas gyvas klasikas. Tenka konstatuoti, kad per tą keturmetį tos taip piliečių geidžiamos tvarkos daugiau neatsirado, nes kone visas garas buvo išleistas aršiai politinių oponentų medžioklei.

Į ją entuziastingai įsitraukė ir šaunieji agentai bei prokurorai, puikiai jausdami konjunktūrą. Tačiau užuot profesionaliai rinkę kokybiškus įkalčius ir argumentus toje nelemtoje byloje, jie tiesiog išsitaškė politinių minų lauke. Padarinys – pirmos instancijos teismui pritrūko būtent teisiškai įtikinamų argumentų priimti kitokį sprendimą. Kas yra „įtikinami ir teisiškai tvarkingi“ argumentai – palikime spręsti teisininkų bendruomenei ir aukštesnės instancijos teismui. Bet ir be jų išvadų piliečiai pastebi, kad įrodinėjimų kartelė teismuose kaskart kilnojama į skirtingas aukštumas, priklausomai nuo proceso dalyvių žinomumo ir įtakingumo.  

Teisybės dėlei turime konstatuoti, kad teismas dėjo daug pastangų ne teisiškai sakant „už ko nors užsikabinti“ – apygardos teisme suskaičiavome rekordinius 330 teismo posėdžių šioje byloje. Teisės portalo „Infolex“ duomenimis, pagal šį rodiklį tai yra ketvirtas rezultatas pastarojo dešimtmečio teismų istorijoje. 

Todėl visuomenei negali kelti nuostabos ir apmaudo, kad tiek mokesčių mokėtojų lėšų kainavęs procesas pirmoje instancijoje baigėsi šnipštu: politinės korupcijos samprata netapo aiškesnė, politinė terpė – skaidresnė, o svarbiausia – nepadidėjo ir piliečių pasitikėjimas teisingumu. Paliktas šešėlis ir ant viso Lietuvos verslo. Net jeigu darytume prielaidą, kad teismo sprendimas teisingas, kyla natūralus klausimas, kas yra ne taip, kad didelė visuomenės dalis to teisingumo nejaučia.

Deja, viešai diskusijai šiuo klausimu labai trukdo tai, kad pagal galiojančius įstatymus su teismo nuosprendžiu šiame etape gali susipažinti tik tiesioginiai proceso dalyviai (nuteistieji, jų advokatai, prokuroras, nukentėjusieji ir jų advokatai).

Jei prokurorai per 20 dienų apskųs nutartį apeliacine tvarka, šis Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio tekstas bus prieinamas visuomenei tik priėmus apeliacinio teismo sprendimą. Pagal „Infolex“ portalo statistiką, apeliacine tvarka daugumos sprendimų priėmimas užtrunka iki 2 metų.

VŽ nuomone, dar po kelerių metų tie teisiniai argumentai niekam, išskyrus pačius teisininkus, jau nebebus įdomūs. Todėl kol kas belieka stebėti, kaip šaunieji agentai savo audringos veiklos broką giliai slepia po institucine neviešumo skraiste, teismai stojiškai dangstosi prastu prokurorų darbu, o visuomenei belieka socialiniai tinklai, kuriuose, žinia, verda aistros, bet ne argumentai. Akivaizdus minusas valstybei. Belieka tikėtis, kad ši rezonansinė byla galbūt taps postūmiu protingiems pokyčiams Lietuvos teisinėje sistemoje.

O kol kas pliusą šioje byloje skaičiuoja nebent advokatai – šešeri bylos metai ir rekordinis teismo posėdžių skaičius užtikrino jiems ilgas bei brangiai apmokamas darbo valandas, kurios, žinia, konvertuojasi į apvalias sumas.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai?

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
12:29
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku