Nedidelė kaina už laisvę

Ekonomistai vis labiau atitolina infliacijos piką, šalia pabrangusių dujų ir elektros įkalkuliuodami ir naftos kainų šoką, kurį lėmė Vakarų pasaulio rusiškos naftos atsisakymas. Pastarasis dar labiau išryškino Europos priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių. 

O priklausomybė nuo rusiškų energetinių išteklių, kurių visuotinis atsisakymas sukeltų apčiuopiamo skausmo Ukrainą užpuolusios Rusijos ekonomikai, išryškino, ko vertos palaikymo Ukrainai ir pasmerkimo Rusijai deklaracijos, kai žodžius reikia paremti kainuojančiais veiksmais.

Pragmatiškųjų politikų nusiteikimas nukirsti ryšį, finansuojantį ukrainiečius žudantį režimą, atvirkščiai koreliuoja su atstumu iki fronto, mat su šiuo atstumu blėsta suvokimas, kad Ukraina siekia atsilaikyti ne tik už save, bombos jau nukrito keliolika kilometrų nuo NATO sienų. Pragmatiškuosius politikus išrinko žmonės, jau matantys prie 2 Eur priartėjusias degalų kainas. Dalis į degalines užsukusios auditorijos savo dviem smegenų vingiais netruks padaryti išvadą, rezonuojančią su kremlinės propagandos skleidžiamu naratyvu esą, ko jūs lendate prie tos Rusijos, gi pas pačius šalyje „bardakas, valdžia nesusitvarko, štai, degalai jau beveik 2 Eur kainuoja“. Nereikia apsigauti, taip mąstančių nesunku surasti vos tik išlipus iš savo socialinių burbulų, kuriuose uždaru ratu sukasi mėlynai geltoni palaikymo šūksniai ir skelbimas apie surinktą paramą Ukrainai.

Tačiau tokią kainą degalinėse turi mokėti visos Europos namų ūkiai. Kaina yra mokama už sąmoningą pasirinkimą nefinansuoti Kremliaus karo prieš Ukrainą. Skirtingiems namų ūkiams tai gali būti papildomi 20 Eur, 30 Eur, 50 Eur, galbūt ir daugiau nei 100 Eur per mėnesį. Žinoma, reikia žvelgti plačiau, pabrangęs kuras netruks atsidurti ir ant kiekvieno namų ūkio stalo su brangesniais produktais.

Tačiau ar geriausiai per savo Nepriklausomybės istoriją gyvenančioje Lietuvoje tai yra didelė kaina už laisvę? Primename, kad visai šalia esančios tautos žmonės kasdien pasirengę sumokėti ir sumoka aukščiausią kainą, ir tai nėra kasmėnesinės komunalinės išlaidos. Sąmoningoji visuomenės dalis ne tik nesiraukydama moka už pabrangusius degalus, galbūt keičia vartojimo įpročius, bet ir aukoja reikšmingas jiems pinigų sumas Ukrainai pagalbą teikiančioms organizacijoms. Perspektyvai suteikti – „Blue/Yellow“ organizacijai lietuvių paaukotų pinigų suma artėja prie 20 mln. Eur. Neseniai patvirtinto naujo JAV, didžiausios pasaulyje ekonomikos, karinės paramos Ukrainai paketo dydis – 200 mln. USD, bendra paramos suma iš viso – apie 1,2 mlrd. USD. Lietuvių indėlis tokiame kontekste atrodo išties reikšmingai.

VŽ nuomone, dalis visuomenės nėra tokia sąmoninga ir vertinanti laisvę. Ją įvertins tik tuomet, kai bus per vėlu. Šiai visuomenės daliai reikia padėti. Jeigu nesuranda empatijos ir kelio iki paramos Ukrainai organizacijų, tegul būna priversti tai padaryti finansuodami Lietuvos biudžetą, kurio vis didesnė dalis bus skiriama gynybos finansavimui ir iš kurio keliauja karinė parama Ukrainai.

Klausimas Vyriausybei – ar tikrai verta svarstyti galimybes mažinti degalų akcizus? Tai atpigintų benzino litrą 13 centų, o dyzelino – 5 centais. Preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą dėl to nebūtų surinkta apie 127 mln. Eur. Šių pinigų reikia valstybės biudžetui, augantiems gynybos finansavimo poreikiams. Žmonės patys savarankiškai kone 15% šios sumos sunešė į vieną populiariausių pagalbos Ukrainai organizacijų. 

Prisidėkime visi kartu mokėdami visą akcizą ir stiprindami kovą už laisvę. Taip, ir tie, kalbantieji apie „bardaką“ šalyje ir Rusijos „erzinimą“. Bus malonu skaityti vatos purslais trykštančius jų bejėgiškus komentarus.