Nedidelė kaina už laisvę

Publikuota: 2022-03-17
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Kai visai šalia kovojantieji su Putino agresija yra pasirengę sumokėti maksimalią kainą, rankų grąžymas prie degalinės pistoleto ar sąskaitos už šildymą yra paikystė.

Ekonomistai vis labiau atitolina infliacijos piką, šalia pabrangusių dujų ir elektros įkalkuliuodami ir naftos kainų šoką, kurį lėmė Vakarų pasaulio rusiškos naftos atsisakymas. Pastarasis dar labiau išryškino Europos priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių. 

O priklausomybė nuo rusiškų energetinių išteklių, kurių visuotinis atsisakymas sukeltų apčiuopiamo skausmo Ukrainą užpuolusios Rusijos ekonomikai, išryškino, ko vertos palaikymo Ukrainai ir pasmerkimo Rusijai deklaracijos, kai žodžius reikia paremti kainuojančiais veiksmais.

Pragmatiškųjų politikų nusiteikimas nukirsti ryšį, finansuojantį ukrainiečius žudantį režimą, atvirkščiai koreliuoja su atstumu iki fronto, mat su šiuo atstumu blėsta suvokimas, kad Ukraina siekia atsilaikyti ne tik už save, bombos jau nukrito keliolika kilometrų nuo NATO sienų. Pragmatiškuosius politikus išrinko žmonės, jau matantys prie 2 Eur priartėjusias degalų kainas. Dalis į degalines užsukusios auditorijos savo dviem smegenų vingiais netruks padaryti išvadą, rezonuojančią su kremlinės propagandos skleidžiamu naratyvu esą, ko jūs lendate prie tos Rusijos, gi pas pačius šalyje „bardakas, valdžia nesusitvarko, štai, degalai jau beveik 2 Eur kainuoja“. Nereikia apsigauti, taip mąstančių nesunku surasti vos tik išlipus iš savo socialinių burbulų, kuriuose uždaru ratu sukasi mėlynai geltoni palaikymo šūksniai ir skelbimas apie surinktą paramą Ukrainai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau tokią kainą degalinėse turi mokėti visos Europos namų ūkiai. Kaina yra mokama už sąmoningą pasirinkimą nefinansuoti Kremliaus karo prieš Ukrainą. Skirtingiems namų ūkiams tai gali būti papildomi 20 Eur, 30 Eur, 50 Eur, galbūt ir daugiau nei 100 Eur per mėnesį. Žinoma, reikia žvelgti plačiau, pabrangęs kuras netruks atsidurti ir ant kiekvieno namų ūkio stalo su brangesniais produktais.

Tačiau ar geriausiai per savo Nepriklausomybės istoriją gyvenančioje Lietuvoje tai yra didelė kaina už laisvę? Primename, kad visai šalia esančios tautos žmonės kasdien pasirengę sumokėti ir sumoka aukščiausią kainą, ir tai nėra kasmėnesinės komunalinės išlaidos. Sąmoningoji visuomenės dalis ne tik nesiraukydama moka už pabrangusius degalus, galbūt keičia vartojimo įpročius, bet ir aukoja reikšmingas jiems pinigų sumas Ukrainai pagalbą teikiančioms organizacijoms. Perspektyvai suteikti – „Blue/Yellow“ organizacijai lietuvių paaukotų pinigų suma artėja prie 20 mln. Eur. Neseniai patvirtinto naujo JAV, didžiausios pasaulyje ekonomikos, karinės paramos Ukrainai paketo dydis – 200 mln. USD, bendra paramos suma iš viso – apie 1,2 mlrd. USD. Lietuvių indėlis tokiame kontekste atrodo išties reikšmingai.

VŽ nuomone, dalis visuomenės nėra tokia sąmoninga ir vertinanti laisvę. Ją įvertins tik tuomet, kai bus per vėlu. Šiai visuomenės daliai reikia padėti. Jeigu nesuranda empatijos ir kelio iki paramos Ukrainai organizacijų, tegul būna priversti tai padaryti finansuodami Lietuvos biudžetą, kurio vis didesnė dalis bus skiriama gynybos finansavimui ir iš kurio keliauja karinė parama Ukrainai.

Klausimas Vyriausybei – ar tikrai verta svarstyti galimybes mažinti degalų akcizus? Tai atpigintų benzino litrą 13 centų, o dyzelino – 5 centais. Preliminariais skaičiavimais, į valstybės biudžetą dėl to nebūtų surinkta apie 127 mln. Eur. Šių pinigų reikia valstybės biudžetui, augantiems gynybos finansavimo poreikiams. Žmonės patys savarankiškai kone 15% šios sumos sunešė į vieną populiariausių pagalbos Ukrainai organizacijų. 

Prisidėkime visi kartu mokėdami visą akcizą ir stiprindami kovą už laisvę. Taip, ir tie, kalbantieji apie „bardaką“ šalyje ir Rusijos „erzinimą“. Bus malonu skaityti vatos purslais trykštančius jų bejėgiškus komentarus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 55

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku