Neuždarykime ES durų Ukrainai

Bendrija vis dar nėra vieninga šiuo klausimu, nors Kremliaus invazija į Ukrainą ir kariniai veiksmai prieš civilinius gyventojus, apšaudomi ir bombarduojami miestai ėmė keisti daugelio šalių pozicijas šiuo klausimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Europos Parlamentą (EP), jo šaliai besipriešinantis įsiveržusioms Rusijos pajėgoms. Pasak prezidento, Ukraina dabar moka didžiausią kainą gindama laisvę ir jau rodo, kad yra tikra Europos valstybė.

 „Negaliu pasakyti nei labas rytas, nei laba diena, nei labas vakaras. Nes kai kuriems žmonėms nė viena diena dabar nėra gera (laba). Kai kuriems ši diena – paskutinė", - kreipėsi į europarlamentarus Ukrainos vadovas.

 Pasak V. Zelenskio, jo šalis aukoja šauniausius savo piliečius ir visa tai dėl troškimo, kad į juos būtų žvelgiama kaip į lygius, taip kovojančius dėl laisvės.  „Mes kaunamės už savo laisvę. Po šiandien kiekviena aikštė mūsų šalyje vadinsis Laisvės aikštė. Mes stiprūs, mes ukrainiečiai. Mes norime matyti savo vaikus gyvus. Manau, tai teisingas noras. Vakar žuvo 16 vaikų. Putinas toliau tvirtina, kad vykdo kažkokią specialiąją operaciją. Kur dirbo tie vaikai, kokius tankus jie vairavo?“ – klausė V. Zelenskis.

 „Su mumis ES bus stipresnė. Mes suteiksime stiprybės. Be jūsų Ukraina bus vieniša. Mes įrodėme savo stiprybę. Įrodykite, kad remiate mus, kad nepaleisite mūsų, kad tikrai esate europiečiai. Tada gyvenimas nugalės mirtį. Šviesa nugalės tamsą. Šlovė Ukrainai“, – kalbėjo V. Zelenskis,  o jo pasisakymą verčiantis vertėjas taip pat ne kartą tramdė ašaras.

Ukrainos vadovo kalbą europarlamentarai pasitiko plojimais.

Užtai Rusijos užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui europiečiai vakar skėlė tikrai pelnytą antausį: jam sakant kalbą Nusiginklavimo konferencijoje Ženevoje Ukrainos ambasadorius ir daugelio kitų šalių diplomatai išėjo iš salės. Salė liko praktiškai tuščia.

O Ukrainoje toliau siautėja Kremliaus fašisto vadovaujama armija - nepaisant nemenkų ginkluotės ir karių praradimų, ji įnirtingai braunasi Kijevo link, siekdama visiškai apsupti Ukrainos sostinę – mat cariuko užsiundytiems orkams duota komanda sunaikinti prezidentą V. Zelenskį ir šalies vyriausybę. Siaurakaktis diktatorius tiki, kad to užtektų pavergti ukrainiečių tautą.

Viena jo absurdiška svajonė jau supleškėjo – nei duonos su druska, nei gėlių ukrainiečiai atėjūnams neįteikė. Vietoj pasitiktuvių fanfarų – kulkos, sprogmenys, Molotovo kokteiliai ir svarbiausia – tautos vienybė. Į karą su okupantais stoja ne tik į teritorines gynybas susivieniję miestų ir miestelių gyventojai, kailį ruseliams karšia ir medžiotojų būriai, fermeriai ir kt.

 Tad Europos Sąjungai išmušė dar viena lemtinga valanda – kuo skubiau ištiesti Ukrainai ir antrą ranką.

„Ukrainiečiai savo krauju kovoja už savo teisę vėl susijungti su Europa. Jie – labiau europiečiai nei daugelis iš mūsų. Štai kodėl šiai šaliai nedelsdami turime suteikti kandidatės statusą ir štai kodėl turime nustatyti pagreitintą Ukrainos prisijungimo prie ES procedūrą. Tokia pagreitinta procedūra buvo pritaikyta 1990-aisiais, kai Rytų Vokietija prie Bendrijos prisijungė per mažiau nei metus”, - neeilinėje EP plenarinėje sesijoje kalbėjo Andrius Kubilius.

Jis pasiūlė EP žengti dar kelis žingsnius.

„Pirma, turime nedelsdami sustabdyti dujų ir naftos importą iš Rusijos. Kiekvieną dieną mes Putinui sumokame už šimtą T-72 tankų. Tai – dvigubai daugiau, nei ukrainiečiai sunaikina per dieną mūšio lauke.

Antra, sukurkime multimilijardinį „Laisvos Ukrainos fondą“, kuris remtų Ukrainos ekonomikos atsparumą, atstatymą ir modernizavimą. Finansuokime šį fondą lygiai taip pat, kaip ES, skolindamasi rinkose, finansavo NextGenerationEU priemonę“, - vardijo europarlamentaras.

Tuo tarpu pačioje Rusijoje vyksta kitas „karas“, kurio pasekmėmis šalis springs ne vienus metus. Vakarai įvedė beprecedentes sankcijas prieš Rusiją, daugelis Europos valstybių uždarė savo oro erdvę Rusijos aviakompanijoms, taip pat šalis buvo atjungta nuo SWIFT ir įvestos sankcijos prieš Rusijos centrinį banką.

Vilniaus universiteto ekonomistas prof. Raimondas Kuodis portalui „Delfi“ teigė, kad Rusija yra visiškai uždaryta.

„Jie galvojo, kad turi kažkokią vadinama karo skrynią pasiruošę, prisikimšę. Bet šiuolaikinėje finansų sistemoje neužtenka turėti užsienio rezervų. (…) Ir kas iš to, jei turi dolerių, net grynais, auksu jų gali turėti, ir ką? Situacija tragiška. Manau, kad čia yra 2 savaičių klausimas, kada prasidės ten rimtesni maisto trūkumai, kitos panikos“, - aiškino ekonomistas.  

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, VŽ sakė, kad Rusijoje ekonominė krizė bus giliausia nuo 1999 metų, ekonomikos nuosmukis bus gilesnis nei pandemijos ar pasaulinės finansų krizės metu.

 VŽ nuomone, šalis, kuri krauju pasirašė pareiškimą ES narystei, šalis, kurioje rusiški naciai naikina infrastruktūrą ir griauna miestus, laukia ne tik pasaulio sukurto atstatymo fondo – Rusija turi būti priversta sumokėti visapusiškas reparacijas ukrainiečiams. Taip, kai tai darė Antrojo pasaulinio karo kaltininkė Vokietija. Tam, be kita, ko galima panaudoti Vakaruose užšaldytus Rusijos rezervus, oligarchų aktyvus.