Putinas – Europos vienytojas

Publikuota: 2022-03-01
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Galima drąsiai tvirtinti: Europos Sąjunga (ES) – vieninga kaip niekada. Tik skaudu, kad tai įvyko dėl didžiulės Ukrainą ištikusios bėdos. Dabar už tai mokama jokiais pinigais neįvertinama kaina – ukrainiečių karių ir taikių gyventojų gyvybėmis.

Bet liguistas imperines ambicijas puoselėjantis Putinas lemtingai apsiskaičiavo – jis ne tik neįvertino ukrainiečių tautos ryžto ginti savo laisvę ir nepriklausomybę, bet ir padarė tai, ko baisiausiame sapne nesapnavo – tapo demokratinio pasaulio vienytoju. To paties, kurio taip nekenčia, prieš kurį visuomet taip aršiai kovoja, bet drauge, kurio gėrybėmis taip mielai naudojasi.  Situacija siurrealistinė, bet visiškai atitinkanti diktatoriaus kurto paralelinio „rusų pasaulio“ scenarijų, kurio pamatinis principas – melas yra teisybė.

Pirmosios raketos, kritusios ant Ukrainos miestų gyvenamųjų kvartalų, tarsi pabudino ES, JAV ir kitas demokratines šalis iš savotiško letargo miego.

„O juk įspėjimo signalai, kad Putino agresija ir ambicijos auga, garsiai skamba jau daugiau nei dešimtmetį. Sakartvelas, Krymo aneksija, karas Donbase, dezinformacija ir kibernetinės atakos neužkardė kelio neretai nepamatuotai naiviai politikai. Ir visgi tai, kas vyksta dabar, peržengia net paskutines „raudonąsias linijas“, – portale „Delfi“ rašo Linas Kojala, Rytų Europos studijų centro direktorius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Savo klastingų planų raizgalynėje įsipainiojęs Kremliaus cariukas praktiškai nebeturi jokių sąjungininkų - tik siaurakaktį kolūkietį, nuolankiai linkčiojantį iš Minsko, ir dar vieną kitą tokį patį diktatorių iš tolimų užguitų ir neišsivysčiusių šalių.

„Net ištikimiausi Putino sąjungininkai jį apleido – nuo Čekijos prezidento Milošo Zemano iki Vengrijos Viktoro Orbano, bei prancūzų nacionalistų lyderės Marine Le Pen“, – rašo žurnalas „Politico“. Kai kurie iš jų, kaip antai polinkį į rusiško stiliaus autoritarizmą turintis Orbanas, ką tik uždraudęs karinės pagalbos Ukrainai tranzitą per Vengriją, dar bando manevruoti, bet jų viražų amplitudė vis siaurėja.

Atidėjusios į šalį (tikėkimės visam laikui) savo vienokius ar kitokius nesutarimus, nesibaigiančias diskusijas ir biurokratines nuostatas, ES valstybės susivienijo į itin stiprų kumštį. Ukrainai ginklus tiekia ne tik Baltijos šalys, Jungtinė Karalystė ar niekada to nedariusi Švedija, bet ir iki tol dvejojusi pati Bendrija: ES pirmą kartą istorijoje skirs beveik pusę milijardo eurų letalinei ginkluotei Ukrainai. Bene aukščiausias lūžio taškas buvo pasiektas praėjusį savaitgalį, kai iš savo daugiametės „realpolitik zonos“ pagaliau išsilaisvino Vokietija. Šalis, kurį ilgą laiką „taupė“, vengdama skirti gynybai 2% BVP, šalis, kuri metų metus vedė bevaisį „dialogą“ su vis labiau agresijon linkstančiu Putinu, sėkmingai manipuliavusiu šios šalies istorijos stigmomis. Šalis, dėl kurios perdėto, švelniai tariant, pragmatizmo, Rusijai buvo leista mėgautis Europos dujinių nordstrymų šantažu. Šalis, kurios žodis buvo didžiausias stabdis ES ir JAV nutarimui atjungti Rusijos bankus nuo SWIFT sistemos.

Tačiau ir vokiečių kantrybė ne beribė: pagaliau supratusi, kad saldofoniška politika supranta tik jėgos argumentus, Vokietija atsimerkė.

Kaip jau skelbta, Vokietija sutiko ne tik atjungti dalį Rusijos bankų nuo SWIFT, skubiai sukurti 100 mlrd. Eur fondą kariuomenės modernizavimui ir 2% BVP šalies gynybai, bet ir pati siunčia ginklus Ukrainai.

Toks žingsnis gerokai viršijo partnerių lūkesčius ir dar prieš savaitę tuo nebūtų patikėjęs gal net pats kancleris Olafas Scholzas.  

Specialioje Vokietijos parlamento sesijoje Scholzas, politikas, nepasižymėjęs hiperbolizmu, nepaliko jokių abejonių dėl įvykių, paskatinusių esminį poslinkį, sunkumo ir pavadino Rusijos invaziją „lūžiu mūsų žemyno istorijoje“.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, kurios Žaliųjų partija remiasi pacifizmu, neslėpė, kad pastarųjų dienų įvykiai Ukrainoje privertė ją susidurti su nepatogia realybe.

„Tai galime būti mes metro tuneliuose, tai gali būti mūsų vaikai. Tai, kas šiuo metu vyksta Europoje, buvo neįsivaizduojama kažkam iš mano kartos“, – sakė ji.

To mūsų laikais nebuvo įmanoma įsivaizduoti nė vienam normaliam žmogui. O dabar jau kelintą dieną mūsų akyse vykdomas nusikaltimas žmoniškumui, o pergalės skonio paragauti negavęs moskovijos fiureris imasi grūmoti žmonijai dar ir branduoliniu ginklu.

VŽ mano, kad Europa pagaliau išties suprato, jog dabar nuo galimai išprotėjusio ir todėl dar labiau pavojingo diktatoriaus ją gina Ukraina – narsūs ir pasiaukojantys šios šalies žmonės. Ir jiems reikia kuo skubesnės visokeriopos pagalbos – susivienijusios ES, viso Vakarų pasaulio pagalbos. Tik taip galima suvaryti paskutinį vinį į agresyvios ir bauginimais grįstos Kremliaus politikos karstą.

Netenka abejoti, kad parodomojo karo Ukrainoje tikėjęsis cariukas buvo įsitikinęs, kad taip jis išgąsdins pratusius ramiai gyventi europiečius ir įkals pleištą ES ir transatlantinėje vienybėje. Tačiau šį kartą, anot „Politico“, užuot skaldęs ir valdęs, jis netyčia susikūrė didžiausią kliūtį savo nesveikai hegemonijai – vieningą Europos žemyną. Padarykime viską, kad jam ji būtų neįveikiama.

 

 

 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku