Ne Lietuvos ar skandinavu bankams spresti ar kils palukanos. Kad kils tai ir taip aisku.

Matau tamsta gerai pasikaustęs makroekonomikoje. Ten tikrai vyksta viskas, kap gariūnų turguj - jeigu visi turi daug prikaupę padirbtų kiniškų kroksų, tada kaina labai maža...

Dar pridėčiau RU sankcijas ir UA pabėgelių krizę, jeigu Putinas nuspręs.... Dar didesnės išlaidos krašto gynybai ir on the top dar koks nors dalykas bus. Sausra? Taršos mokestis vistiek kažkada bus.

Netikiu, kad 2022 m. ECB keltų palūkanas. Jei ką ir darys, tai sustos naujų obligacijų užpirkimą.

Taip, 2020 metais 57,2 proc. žmonių butus nusipirko už nuosavas lėšas. 42.7 proc. 2020 turi paskolas + žmonės, kurie turėjo paskolas iki tol; + žmonės, kurie pirko butus 2021 ir perka 2022 už pigius pinigus;

O jei tų kelių ubagiukų užteks, kad sėsteltų NT kaina bent tiek, kad keli tie už cashą nusipirkę irgi nuspręstų greičiau parduoti, kad tik nebūtų, kaip 2008-2009?

Pirmiausia, niekas nekels palūkanų, kaip jos augo 2008-2009 metais. Absoliuti didžioji dalis infliacijos augimo yra energinių išteklių brangimas. Energiniai ištekliai atpigs. Blogiausiu atveju ne šįmet, o kitąmet. Dar dalis augimo yra atlyginimai, na bent Lietuvoje. Atlyginimų augimas neišprovokuos visos ES kelti palūkanas daugiau nei 0,5%. 0,5% neprivers nusimesti reikšmingą kiekį NT, tuo labiau, kad dabar didžioji dalis NT nestovi tuščia, net jei perka spekuliacijai. Antra, priešingai nei 2008 metais, dabar negausi paskolos nei daugiau nei 85% turto vertei (šiaip jau 80% turto vertės realiai sunkiai gaunasi), nei tuo labiau 120% turto vertės. Atitinkamai, nedegs taip. Trečia, esant darbo jėgos trūkumui, žmonių kiekis didėja pagrindiniuose miestuose, todėl atsilaisvinę butai greitai būtų sugeriami. NT kainų augimas daugiau susijęs su brangimų pačių statybų ir tik gal 1/3 brangimo siejasi su paklausos pertekliumi.

Kodėl nekels palūkanų? Greičiausiai, dėl esamos infliacijos, kels, nes CB taip išiminės pinigų emisiją iš rinkos. IR tada kas? Ogi tie, kas turi paskolas, mokės brangiau už jas, vadinasi mažiau išleis kitiems poreikiams, kas kirs per vartojimą ir biudžeto surinkimą (PVM), atlyginimus (GPM), o tie, kurie galvojo pirkt, dalis nebepirks, stos apskritai NT rinka (didės kažkiek bedarbystė), kiek stos NT rinka - žiūrėsim. Bet, palūkanų normos kėlimas rinką atšaldys - FAKTAS. O čia dar ir Kinijos sankcijos ir trąšų iš BY nuostoliai. Nusimato įdomūs metai.

Nes ne visoje ES augimas kainų toks didelis, atmetus pasiūlos apribojimus. T.y., nuo to kad pakels palūkanas, maisto produktų daugiau neatsiras ar dujų pasiūla neišaugs. Taip pat didelė dalis Europos stringa su augimu ir toliau. O ką jau kalbėti, kad reiktų QE su išpirkimais baigti, tada palūkanas kelti reikšmingiau nei 0,25%. Ir tas 0,25% jau duos riekšmingą rezultatą, nes pasikeis "era". O žmonėms su esamais įsipareigojimais tai krizės nesukels. NT rinka nebėra pagrindinis variklis ekonomikos Lietuvoje, kaip buvo per 2008 metų krizę. Kinijos sankcijos nuostolių nepridarys daug, tik nepatogumų. BY trašų nuostoliai mažai reikšmingi. Tuo labiau, kad didelė dalis tų pinigų tiesiog išgaruoja ir pridėtinės vertės sukuriama palyginus nedaug. Dar priviliokime antrą tiek įmonių su visais darbuotojais iš Baltarusijos, ir dar būsime ir uždirbę.

Nuo LT ekonomikos niekas nepriklauso. Jei grius kinija ar ES griusim kartu ir niekas nieko neklaus. O lietuviai zino tik viena investicija NT, tai šita investicija kaip NT LT brango labiausiai ES taip ir pigs labiausiai. pas mus viduriuko tuo klausimu nebuna imam amplitudės extremumus.

Energetiniai ištekliai atpigs? Ką rūkot? Va brangti tai gali nustoti (ergo ir infliacija sumažės), bet kad ženkliai atpigtų - vilčių nedaug.

Tai būtent, kad nuo mūsų ekonomikos nepriklauso. Priklauso nuo ES. Jei grius ekonomika, kaip tik paliks mažas palūkanas. Jei augs - didins. Jei pasiūlos apribojimo faktorių lemiama infliacija, didink nedidinęs pinigų, kainų nesumažins. Energijos kainas sumažinti gali arba atsisakymas dujų (per metus padvigubiname esamą atsinaujinančios energijos kiekį ES), arba padidindamas dujų pasiūlą, t.y. suskystintos dujos, ne Rusijos šaltinių pasiūla maksimaliai užpumpuojama, biški pažiūrint pro šalį ir į aplinkosaugą. Didinsi ar mažinsi palūkanas - šitoje vietoje dzin. Kaip ir maisto kainoms. O kitkas likusioje ES daugmaž stabilu.

Žiūrint kurį laikotarpį imti. Jei metų eigoje - spėliojimas politinių faktorių. Linkęs labiau būčiau, kad mažės, bet neatsistatys į normalų lygį. Jei imti 10 metų periodą, ranką galiu duoti nukirsti, kad į santykinį kainų lygį ne tik grįš, bet ir žemiau jo nusileis. Atsinaujinančios plėtra pagauna tempą ir tokiais tempais po 10 metų rusų dujos ES iš viso nebebus reikalingos. Esami tiekėjai be Rusijos kaposis, kad tik parduoti dar savo dujas. Jei imti 20 metų periodą, dujos liks išimtiniems dalykams naudoti, ir tai greičiausiai nebe dujotiekiais gabenamos. Tuo tarpu, man kaip ir nerūpi kokia elektros kaina. Sumokėsiu per metus lygiai tiek pat, kažkur 340€ už visą savo šilumos ir elektros poreikį name, kažkur 2€/kv.m. per metus. Tą patį dabar suprato krūvos verslų ir žmonių, pasižiūrėkite prisijungimo leidimus, APVA paraiškas.

Beje, pamenate tas vėjo jėgaines kurios gauna fiksuotą tarifą? Tai per metus jos dabar negaus daugiau pajamų, nei gavo subsidijų. T.y. jei dabar elektros kaina rinkoje 250€/MWh, o vėjo jėgainės tarifas fiksuotas 50€/MWh, visi vartotojai gauna tą 200€/MWh kainos skirtumą per mažesnį VIAP tarifą. O ką jau kalbėti apie tai, kad ir šiaip, kai paklausa elektros mažesnė, o vėjas neblogai pučia, elektros kaina krenta

Kaip toje senoje Tauro alaus reklamoje - "Moterys to niekada nesupras..." : )

Butent ir ar NT kainos kris ne lietuva sprendzia jei vienoj is super ekonomiku sprogs NT kainos tai busim tiesiog nubloksti bangos.

Šiaip Lietuvos įtakos čia daug. Svarbu NT sektoriaus augimas tvarus ar ne. Jei jis iš to, kad auga žmonių skaičius Lietuvoje, t.y. NT nestovi tuščias, ir atėjus išoriniam šokui, nesumažės darbo vietų skaičius reikšmingai, tai NT rinka toliau gali augti, kaip kad buvo ir Londone per 2008 metų krizę.