Ne jei, o kai kils palūkanos
Nėra abejonės, kad pigūs pinigai prisidėjo ir prie Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkos bumo. Tačiau svarbu apmąstyti ir galimas neigiamas pasekmes namų ūkių finansinei disciplinai.
Praėjusią savaitę matėme simbolinį momentą – Vokietijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmą kartą nuo 2019 m. trumpam iškopė į teigiamą teritoriją, primindamas, kad tokie reiškiniai kaip investuotojų primokėjimas mainais į pasiskolinimą iš jų, nemokami pinigai jau eina į pabaigą. Tiesa, ECB kone paskutinis iš didžiųjų centrinių bankų imsis kelti palūkanas.
Taigi neretam namų ūkiui, šiuo metu susirūpinusiam dėl infliacijos, energetinių išteklių kainų, brangesnis finansinių įsipareigojimų aptarnavimas asmeninių finansų prioritetų sąraše kol kas nežybsi raudona lempute.
Tarpbankinių palūkanų normos „Euribor“ neigiamoje teritorijoje atsidūrė dar 2015 m. Turintieji įsipareigojimus kintamomis palūkanomis jau kone 7 metus mėgaujasi pigiais skolos padengimo kaštais.
Šio laikotarpio veikiausiai užteko, kad neretas namų ūkis ar šviežiai pasiskolinusieji būstui priprastų prie esamos situacijos kaip duotybės, pamiršdami, kad tokia būsena yra laikina, ir nuo šiol palūkanų kryptis – tik aukštyn.
Ne veltui kredituotojams yra taikomi Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuose numatyti kredito palūkanų normos jautrumo testai, įvertinantys įsipareigojimų naštą ir jų santykį su namų ūkio mėnesinėmis pajamomis tuo atveju, kai palūkanų normos pakyla iki 5% ir daugiau.
Kelias nuo dabartinių iki 5% palūkanų už būsto paskolą gali pasirodyti pernelyg tolimas, kad į šį testą formaliai nepasižiūrėtų jei ne bankas, tai jo kredituojami klientai – na va, matote, teoriškai įtilpsime, „pasispausime“ ir įtilpsime, viskas gerai.
Tačiau per praėjusį pusmetį buvome liudininkai, kai neva „pereinamoji“ turėjusi būti infliacija užsiliko ir centriniai bankai pradėjo griežtinti retoriką kur kas labiau, nei tikėtasi prie pigių pinigų pripratusiose rinkose.
Tarkime, 100.000 Eur 25 metams būstui besiskolinantis namų ūkis išsidera iš banko 1,9% maržą, kreditas grąžinamas anuiteto metodu. Prieš akis švyti viso labo 419 Eur bendra mėnesinė įmoka. Esant 5% palūkanoms, mokėtina jau 585 Eur, arba kone 40% didesnė, mėnesinė įmoka.
Suprantama, kad palūkanų pakilimas neįvyks staiga, per 1 metus, tokiu atveju būtų uždusintas iš po pandemijos atsigaunančios euro zonos ekonomikos atsigavimas. Tačiau, VŽ nuomone, jau esame liudininkai greitai besikeičiančios centrinių bankų retorikos ir atitinkamai besikeičiančių lūkesčių rinkose, kurie sukelia skaudų finansinių aktyvų perkainojimą. O brangesnių pinigų šviesoje kitaip nušvisti gali ir užkilusios būsto kainos Lietuvoje, šalyje, kurioje plyta yra atsakas į visus poreikius – ir pastogės, ir investavimo, neretai klaidingai painiojant, kad nuosavas būstas nėra investicija.
Suprantama, kad tai, kas išdėstyta viršuje, yra banaliai trivialu ir kelia šypseną bent vieną krizę išgyvenusiems žmonėms.
Tačiau bankų duomenims rodant, kad aktyviausiai būstui skolintis linkę 27–37 metų amžiaus žmonės, yra prasmės priminti gyvenimo su brangesniais finansiniais ištekliais perspektyvą.
„Euribor“ ateities sandorių reikšmės signalizuoja, kad 3 ir 6 mėnesių „Euribor“ į teigiamą teritoriją iškops kitų metų vasarą.
