Ne jei, o kai kils palūkanos

Publikuota: 2022-01-27
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Nėra jokios abejonės, kad Europos centrinio banko (ECB) skatinamoji pinigų politika su ultražemomis palūkanų normomis ir pandemine turto supirkimo programa atliko esminį vaidmenį euro zonos ekonomikai susidorojant su pandemijos smūgiu.

Nėra abejonės, kad pigūs pinigai prisidėjo ir prie Lietuvos nekilnojamo turto (NT) rinkos bumo. Tačiau svarbu apmąstyti ir galimas neigiamas pasekmes namų ūkių finansinei disciplinai.  

Praėjusią savaitę matėme simbolinį momentą – Vokietijos 10 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas pirmą kartą nuo 2019 m. trumpam iškopė į teigiamą teritoriją, primindamas, kad tokie reiškiniai kaip investuotojų primokėjimas mainais į pasiskolinimą iš jų, nemokami pinigai jau eina į pabaigą. Tiesa, ECB kone paskutinis iš didžiųjų centrinių bankų imsis kelti palūkanas.

Taigi neretam namų ūkiui, šiuo metu susirūpinusiam dėl infliacijos, energetinių išteklių kainų, brangesnis finansinių įsipareigojimų aptarnavimas asmeninių finansų prioritetų sąraše kol kas nežybsi raudona lempute.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tarpbankinių palūkanų normos „Euribor“ neigiamoje teritorijoje atsidūrė dar 2015 m. Turintieji įsipareigojimus kintamomis palūkanomis jau kone 7 metus mėgaujasi pigiais skolos padengimo kaštais.

Šio laikotarpio veikiausiai užteko, kad neretas namų ūkis ar šviežiai pasiskolinusieji būstui priprastų prie esamos situacijos kaip duotybės, pamiršdami, kad tokia būsena yra laikina, ir nuo šiol palūkanų kryptis – tik aukštyn.

Ne veltui kredituotojams yra taikomi Atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuose numatyti kredito palūkanų normos jautrumo testai, įvertinantys įsipareigojimų naštą ir jų santykį su namų ūkio mėnesinėmis pajamomis tuo atveju, kai palūkanų normos pakyla iki 5% ir daugiau.  

Kelias nuo dabartinių iki 5% palūkanų už būsto paskolą gali pasirodyti pernelyg tolimas, kad į šį testą formaliai nepasižiūrėtų jei ne bankas, tai jo kredituojami klientai – na va, matote, teoriškai įtilpsime, „pasispausime“ ir įtilpsime, viskas gerai.

Tačiau per praėjusį pusmetį buvome liudininkai, kai neva „pereinamoji“ turėjusi būti infliacija užsiliko ir centriniai bankai pradėjo griežtinti retoriką kur kas labiau, nei tikėtasi prie pigių pinigų pripratusiose rinkose.

Tarkime, 100.000 Eur 25 metams būstui besiskolinantis namų ūkis išsidera iš banko 1,9% maržą, kreditas grąžinamas anuiteto metodu. Prieš akis švyti viso labo 419 Eur bendra mėnesinė įmoka. Esant 5% palūkanoms, mokėtina jau 585 Eur, arba kone 40% didesnė, mėnesinė įmoka.

Suprantama, kad palūkanų pakilimas neįvyks staiga, per 1 metus, tokiu atveju būtų uždusintas iš po pandemijos atsigaunančios euro zonos ekonomikos atsigavimas. Tačiau, VŽ nuomone, jau esame liudininkai greitai besikeičiančios centrinių bankų retorikos ir atitinkamai besikeičiančių lūkesčių rinkose, kurie sukelia skaudų finansinių aktyvų perkainojimą. O brangesnių pinigų šviesoje kitaip nušvisti gali ir užkilusios būsto kainos Lietuvoje, šalyje, kurioje plyta yra atsakas į visus poreikius – ir pastogės, ir investavimo, neretai klaidingai painiojant, kad nuosavas būstas nėra investicija.

Suprantama, kad tai, kas išdėstyta viršuje, yra banaliai trivialu ir kelia šypseną bent vieną krizę išgyvenusiems žmonėms.

Tačiau bankų duomenims rodant, kad aktyviausiai būstui skolintis linkę 27–37 metų amžiaus žmonės, yra prasmės priminti gyvenimo su brangesniais finansiniais ištekliais perspektyvą.

„Euribor“ ateities sandorių reikšmės signalizuoja, kad 3 ir 6 mėnesių „Euribor“ į teigiamą teritoriją iškops kitų metų vasarą.

 

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 4

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 18

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 54

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku