Kelià áveikia einantis – jei kliûèiø nepaiso

Praëjusiø metø gruodþio 11 d. darbà pradëjo trijø centro deðinës partijø suformuota aðtuonioliktoji Vyriausybë. Nepaisant kaskart ið naujo ásiþiebianèiø pranaðavimø apie valdanèiosios koalicijos griûtá, ir Ministrø kabinetas, ir valdantieji Seime dirba stabiliai.

Pirmøjø Vyriausybës darbo metø apþvalgà skaitykite èia.

Ðiai Vyriausybei teko iðmëginimai, kuriø, ko gero, nepavydëtø në viena opozicijoje esanti partija: gerà liûto dalá laiko ir pastangø padëta valdant pandemijà, áskaitant ir vakcinavimo skatinimà. Naujø galvosûkiø pamëtëjo ir rytiniø kaimynø suorganizuoti neteisëtø migrantø srautai bei stabdþius atleidusi infliacija.

Todël gal ir nekeista, kad imtis esminiø reformø, suplanuotø Vyriausybës programoje ir koalicijos sutartyje, nebuvo nei laiko, nei didesniø galimybiø. Nepaisant to, rudená iðgirdome apie rengiamas seniai reformø besiðaukianèio vieðojo sektoriaus permainas – premjerë Ingrida Ðimonytë paskelbë startà valstybës vieðojo administravimo pertvarkai. Iðsamø vieðojo sektoriaus reformos paketà Vyriausybë planuoja pateikti Seimo pavasario sesijai.

Specialiame ðioms permainoms skirtame forume „Kompetentingas ir ágalintas veikti vieðasis sektorius – misija ámanoma?“ verslininkai pabrëþë, kad vieðojo valdymo sektoriui trûksta atvirumo, átraukties, kompetencijø. Todël siûloma ðá sektoriø optimizuoti, perþiûrint funkcijas, depolitizuojant valstybës tarnybà.

Tarp kitø verslo siûlymø – skaitmeninës transformacijos ágyvendinimas, atvirumo ir skaidrumo didinimas. Verslas vis dar pasigenda dialogo – apie tai VÞ puslapiuose pasakoja verslininkai.

„Valdþia visiðkai nesikalba su verslu. Lioviausi vaikðèioti á susitikimus Ekonomikos ir inovacijø ministerijoje, nes ten pristato prezentacijà ir sako: ðtai, mes puikiai su jumis pasitarëme ir mes priëmëme toká sprendimà. Tai pasityèiojimas. Uþsienio reikalø ministerija su verslu kalbasi kur kas daugiau“, – pasakoja Tomas Jaskelevièius, „Arginta engineering“ vadovas ir Lietuvos inþinerijos ir technologijø pramonës asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Verslininkai sako, kad santykiai su verslu grindþiami tuo, kad jis pats turi spræsti savo problemas, jeigu tokiø kyla, ir negali tikëtis valdþios paramos. Verslas turi tik mokëti mokesèius, ið kuriø iðlaikoma ir ðalies valdþia.

Geresniu þodþiu paminëti Vyriausybës þingsnius verslininkai vengia dar ir dël to, kad tvyro neþinia dël mokestiniø permainø – visi taðkai reformoje vis dar nesudëlioti. Verslas, kuris didina atlyginimus, baiminasi, kad gali bûti ávesti didesni mokesèiai, susijæ su darbu. Tokias abejones jie sieja su deficitiniu valstybës biudþetu – mat, jei valdantieji neras bûdø uþdirbti daugiau pajamø, iðlaidoms kompensuoti gali pasitelkti didesnius ar naujus mokesèius.

Tokius bûgðtavimus palydi kone klasika tapusi verslo pasaulio frazë: Vyriausybë niekuo nepadëjo, bet ir labai nepakenkë, esminiø blogø þingsniø kol kas nebuvo þengta.

Priimant sprendimus, patvirtinant naujus reguliavimus, pasigendama strateginio màstymo, gebëjimo matyti visumà, ryðkëja administraciniø gebëjimø trûkumas.

„Prabëgo metai, rinkiminiuose ðûkiuose buvo sakyta „daugiau jëgos Lietuvai“. Jeigu paþiûrëtume, ar mes per tuos metus ágavome daugiau jëgos Lietuvai, pasakyèiau, kad ne dël Vyriausybës þingsniø“, – kategoriðkumo nevengia Mindaugas Ubartas, asociacijos „Infobalt“ vadovas.

Taip jau „susirikiavo planetos“, kad deðinieji ateina á valdþià krizës sàlygomis – jau treèià kartà, ir ðákart – ypatingos krizës laikotarpiu. Todël nenuostabu, kad ir kelias nëra roþëmis klotas, ir geresnius darbus daþniau nustelbia kritikos ir nepasitenkinimo natos.

VÞ nuomone, bûtent krizë yra puiki proga optimizacijai, pokyèiams. Sudëtinga situacija ðalyje, reikalaujanti operatyviniø veiksmø, kol kas nedavë galimybës ðiai Vyriausybei imtis suplanuotø esminiø reformø. Taèiau ir lûkuriuoti ilgai nevertëtø – atkeliavus á valdymo pusiaujà, tradiciðkai á duris jau ima belstis rinkiminis populizmas, bloðkiantis ðalin bet kokias rimtesnes permainas.