Kelią įveikia einantis – jei kliūčių nepaiso

Praėjusių metų gruodžio 11 d. darbą pradėjo trijų centro dešinės partijų suformuota aštuonioliktoji Vyriausybė. Nepaisant kaskart iš naujo įsižiebiančių pranašavimų apie valdančiosios koalicijos griūtį, ir Ministrų kabinetas, ir valdantieji Seime dirba stabiliai.

Pirmųjų Vyriausybės darbo metų apžvalgą skaitykite čia.

Šiai Vyriausybei teko išmėginimai, kurių, ko gero, nepavydėtų nė viena opozicijoje esanti partija: gerą liūto dalį laiko ir pastangų padėta valdant pandemiją, įskaitant ir vakcinavimo skatinimą. Naujų galvosūkių pamėtėjo ir rytinių kaimynų suorganizuoti neteisėtų migrantų srautai bei stabdžius atleidusi infliacija.

Todėl gal ir nekeista, kad imtis esminių reformų, suplanuotų Vyriausybės programoje ir koalicijos sutartyje, nebuvo nei laiko, nei didesnių galimybių. Nepaisant to, rudenį išgirdome apie rengiamas seniai reformų besišaukiančio viešojo sektoriaus permainas – premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė startą valstybės viešojo administravimo pertvarkai. Išsamų viešojo sektoriaus reformos paketą Vyriausybė planuoja pateikti Seimo pavasario sesijai.

Specialiame šioms permainoms skirtame forume „Kompetentingas ir įgalintas veikti viešasis sektorius – misija įmanoma?“ verslininkai pabrėžė, kad viešojo valdymo sektoriui trūksta atvirumo, įtraukties, kompetencijų. Todėl siūloma šį sektorių optimizuoti, peržiūrint funkcijas, depolitizuojant valstybės tarnybą.

Tarp kitų verslo siūlymų – skaitmeninės transformacijos įgyvendinimas, atvirumo ir skaidrumo didinimas. Verslas vis dar pasigenda dialogo – apie tai VŽ puslapiuose pasakoja verslininkai.

„Valdžia visiškai nesikalba su verslu. Lioviausi vaikščioti į susitikimus Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, nes ten pristato prezentaciją ir sako: štai, mes puikiai su jumis pasitarėme ir mes priėmėme tokį sprendimą. Tai pasityčiojimas. Užsienio reikalų ministerija su verslu kalbasi kur kas daugiau“, – pasakoja Tomas Jaskelevičius, „Arginta engineering“ vadovas ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos („Linpra“) prezidentas.

Verslininkai sako, kad santykiai su verslu grindžiami tuo, kad jis pats turi spręsti savo problemas, jeigu tokių kyla, ir negali tikėtis valdžios paramos. Verslas turi tik mokėti mokesčius, iš kurių išlaikoma ir šalies valdžia.

Geresniu žodžiu paminėti Vyriausybės žingsnius verslininkai vengia dar ir dėl to, kad tvyro nežinia dėl mokestinių permainų – visi taškai reformoje vis dar nesudėlioti. Verslas, kuris didina atlyginimus, baiminasi, kad gali būti įvesti didesni mokesčiai, susiję su darbu. Tokias abejones jie sieja su deficitiniu valstybės biudžetu – mat, jei valdantieji neras būdų uždirbti daugiau pajamų, išlaidoms kompensuoti gali pasitelkti didesnius ar naujus mokesčius.

Tokius būgštavimus palydi kone klasika tapusi verslo pasaulio frazė: Vyriausybė niekuo nepadėjo, bet ir labai nepakenkė, esminių blogų žingsnių kol kas nebuvo žengta.

Priimant sprendimus, patvirtinant naujus reguliavimus, pasigendama strateginio mąstymo, gebėjimo matyti visumą, ryškėja administracinių gebėjimų trūkumas.

„Prabėgo metai, rinkiminiuose šūkiuose buvo sakyta „daugiau jėgos Lietuvai“. Jeigu pažiūrėtume, ar mes per tuos metus įgavome daugiau jėgos Lietuvai, pasakyčiau, kad ne dėl Vyriausybės žingsnių“, – kategoriškumo nevengia Mindaugas Ubartas, asociacijos „Infobalt“ vadovas.

Taip jau „susirikiavo planetos“, kad dešinieji ateina į valdžią krizės sąlygomis – jau trečią kartą, ir šįkart – ypatingos krizės laikotarpiu. Todėl nenuostabu, kad ir kelias nėra rožėmis klotas, ir geresnius darbus dažniau nustelbia kritikos ir nepasitenkinimo natos.

VŽ nuomone, būtent krizė yra puiki proga optimizacijai, pokyčiams. Sudėtinga situacija šalyje, reikalaujanti operatyvinių veiksmų, kol kas nedavė galimybės šiai Vyriausybei imtis suplanuotų esminių reformų. Tačiau ir lūkuriuoti ilgai nevertėtų – atkeliavus į valdymo pusiaują, tradiciškai į duris jau ima belstis rinkiminis populizmas, bloškiantis šalin bet kokias rimtesnes permainas.