A. Šlenys. Auganti NT paklausa ir šuoliais kylančios medžiagų kainos smarkiai padidins statybų savikainą

Publikuota: 2021-05-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Statybų UAB „Naresta“ vadovas

Pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui aiškėja, kokią įtaką įvairiems sektoriams padarė jau daugiau nei metus pasaulį kaustanti pandemija. Kainoms nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vis kylant, šio sektoriaus padėtis vis dažniau atsiranda po padidinamuoju stiklu. Statybų sektoriuje permainų netrūksta ir dalis jų verčia sunerimti.

Visų pirma šį sektorių reiktų skirti į dvi dalis – NT vystytojus ir statybos rangovus. NT vystytojams šie metai buvo gana džiuginantys, pardavimai augo ir panašu, kad bent artimiausią pusmetį niekas iš esmės dar nesikeis.

Tuo tarpu rangovų situacija kiek kitokia. Kaip ir daugeliui įmonių, mums teko imtis visų saugumo ir viruso prevencijos priemonių: darbuotojus ne tik aprūpinti kaukėmis ar respiratoriais, bet ir dvigubai padidinti darbuotojų buitinių patalpų plotus, testuoti, tinkamai suplanuoti darbus pamainomis – kartais tai reiškė ir pajėgumų mažinimą, kad visi mūsų žmonės būtų saugūs. Visa tai taip pat pareikalavo didelių papildomų išlaidų, kurios pradėtiems projektams nebuvo numatytos, tad jas tenka padengti patiems, o ne užsakovams, ir kai kuriems projektams sudaro nemenką dalį užsakymo vertės.

Vienas iš didžiausių iššūkių statybų sektoriui, kuris iškilo praėjusių metų lapkričio pabaigoje – staigus statybinių medžiagų brangimas. Visi statybose naudojami tiek juodieji, tiek spalvotieji metalai (armatūra, karkasai ir metalinės konstrukcijos) per šį laikotarpį pabrango net 30-40%, polistirolas, mediena ir kitos medžiagos pabrango daugiau nei 30%. Tokio kainų šuolio jau seniai nebuvo ir numatyti iš anksto jo tiesiog nebuvo įmanoma, tad dabar planuoti tolesnius veiksmus reikia dar atidžiau nei anksčiau ir ieškoti sprendimų nenumatytoms išlaidoms padengti.

Negana to, metų pabaigoje taip pat pastebėjome ir apie 10% darbo užmokesčio augimą – tai taip pat neįprastas pokytis tokiu metu. Žinoma, mūsų darbuotojams tai puiki žinia, tačiau rangovui – tai dar vienas didelis ir iš anksto nenumatytas biudžeto pokytis.

Visi statybos rangovai metų pradžioje stengiasi surinkti tokį projektų portfelį, kuris užtikrintų, kad šaltuoju metų laiku darbai nesibaigtų ir būtų galima išlaikyti visas darbo vietas. Kartais tai reiškia, jog kai kurių projektų tenka imtis ir su minimalia marža, tačiau šią žiemą pradėjus ženkliai brangti medžiagoms ir kilti darbuotojų užmokesčiui, daugelis rangovų atsidūrė keblioje situacijoje. Projektai ne tik neatsiperka, tačiau nueina į minusą, visas susidariusias papildomas išlaidas reikia padengti iš savo lėšų.

Sunkiausia situacija tenka tiems rangovams, kurie turi ilgus projektus, besitęsiančius daugiau nei metus, nes iš naujo sudaryti ar persiderėti sutarčių galimybės tiesiog nėra. Mes taip pat keletą tokių turime, kalbamės su užsakovais, bandome tartis dėl tam tikrų kainų augimo kompensavimo – tai nėra lengva.

Verta pažymėti, kad nuo 2008 metų dar nebuvo tokios neapibrėžtos situacijos – naujų projektų pasiūla yra, tačiau rangovai delsia sudaryti fiksuotos kainos rangos sutartis, ypatingai — didesnių apimčių, nes šiandien itin sudėtinga numatyti galimus kainų šuolius. Toks delsimas gali turėti įtakos bendram statybos projektų kainų augimui. Taip pat gali atsirasti rangos sutartys, kuriose pagrindinių naudojamų medžiagų kainos bei tam tikri subrangos darbai gali būti peržiūrimi projekto eigoje. NT vystytojams toks pasikeitimas nėra patrauklus.

Kaip per šiuos metus pasikeitė užsakovų poreikiai?

Vienas iš pagrindinių pokyčių yra tai, jog biurų paskirties projektuose daug daugiau dėmesio skiriama mikroklimatui – anksčiau šis aspektas nebuvo centrinė projektų ašis, tačiau virusas šį požiūrį pakeitė. Sveikata tapo kertine naujų projektų ašimi.

Dėl nuotolinio darbo šios paskirties objektų poreikis natūraliai šiek tiek sumažėjo, bet ženklaus pokyčio kol kas nematome ir tikėtis nereikėtų. Pandemijai pasibaigus, žmonės grįš į darbus biuruose – galbūt, darbuotojų kiekis vienoje patalpoje sumažės ar užimtumas bent kurį laiką bus reguliuojamas, tačiau biurų poreikis išliks.

Gyvenamosios paskirties objektų poreikiai pasikeitė šiek tiek ryškiau. Dabar, kai tiek daug laiko praleidžiama namuose, dirbant nuotoliniu būdu, nebeužtenka tik energetiškai efektyvių sprendimų. Būstų mikroklimato poreikiai taip pat keičiasi – dažniau reikalinga priverstinė oro cirkuliacija, rekuperacinės sistemos, vien natūralios oro ventiliacijos nebeužtenka.

Matome ir tai, kad pokyčiai įgauna vis didesnį pagreitį, rinka keičiasi ne per metus, o net kas pusmetį. Kai kurie pakeitimai atsiranda jau pradėjus projektus, o nuspėti tai, kas bus reikalinga ar aktualu po dar metų darosi itin sunku.

Kaip atrodys 2021-2022 m. statybų sektoriuje?

Gana aiškiai matome, jog dalis šiais metais baigiamų projektų, ypatingai tų, kurie buvo pradėti prieš kainų šuolį pernai, bent jau rangovams, bus nuostolingi. Dauguma sektoriaus atstovų džiaugsis, jeigu objektus pavyks užbaigti pilnai padengiant visas papildomai atsiradusias išlaidas.

Likusiai 2021 metų daliai dauguma įmonių jau yra užpildžiusios savo projektų portfelius, mes taip pat savąjį esame suformavę, tad dabar naujų projektų dairomės jau 2022-iesiems. Šiuo metu projektų pasiūla yra didesnė nei paklausa.

Didžiausią projektų gausėjimą matome gyvenamojoje statyboje, biurų galbūt šiek tiek mažiau nei pernai, bet taip pat matome ir logistikos, prekybos paskirties pastatų projektų – intensyviai susitraukusių apimčių tikrai kol kas nepastebime.

Kokios statybų tendencijos dominuos 2021 m.

Pastebime, kad smarkiai išaugo gelžbetonio gaminių poreikis – pagrindiniai jų gamintojai nespėja tenkinti paklausos ir medžiagų tenka laukti nuo penkių iki dvylikos mėnesių. Tai reiškia, kad rangovams būtina numatyti papildomus darbų atlikimo terminus, kitaip, laiku negavus medžiagų, vėluos visas projektas arba teks didinti pajėgumus, galbūt net keisti konstrukcinius sprendinius, kas ne visuomet yra realu.

Iš technologinės pusės šiuo metu labai stipriai atsižvelgiama į mikroklimato sprendimus, akustiką ir gerą garso izoliaciją – visa tai jau tapo neatsiejamais tvarių ir energetiškai efektyvių projektų aspektais. Jau nekalbant apie tai, kad vis daugiau objektų yra iš karto planuojami su saulės elektrinėmis ant stogų, bekontakčiais santechnikos prietaisais ar kitais tvariais sprendimais.

Komentaro autorius – Arūnas Šlenys, UAB „Naresta“ generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Nieko neveikimas kainuos brangiai 4

Po kelių dienų prasidedantis Glazgo COP26 – Jungtinių Tautų (JT) aukščiausio lygio susitikimas dėl klimato...

Kamuolys dabar – šalies vadovo rankose 52

Vadinamųjų antivakserių choras pasipildo vis naujais „solistais“: vakar bendrą giesmę užtraukė ir...

Verslo aplinka
2021.10.27
Lietuvos ateities matymas: mums ir dėl mūsų 4

Paskelbtas startas rengti valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“: ilgalaikės valstybės pažangos...

Verslo aplinka
2021.10.26
R. Vilpišauskas. Ar dabar metas diskutuoti apie Lietuvą 2050-aisiais? 3

Lietuvos Vyriausybė pakvietė diskutuoti apie tai, kokią šalį norėtume matyti po trijų dešimtmečių. Taip...

Verslo aplinka
2021.10.25
Į priekį - sraigės tempu 15

Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikimas aptariant neteisėtos migracijos problemas baigėsi gana...

Verslo aplinka
2021.10.25
V. Simanavičius. Teisių gynimas internete – sunki, bet įmanoma misija 1

Gyvenant nuolatos tobulėjančioje skaitmeninėje eroje paprastam žmogui darosi vis lengviau gauti prieigą prie...

Verslo aplinka
2021.10.24
M. Ivanauskas. Naujas iššūkis: (ne)grįžtantys darbuotojai 1

Nuo pandemijos pradžios praėjus daugiau nei pusantrų metų vis daugiau įmonių, remdamosis vakcinacijos įkvėptu...

Verslo aplinka
2021.10.23
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 172

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku