A. Šlenys. Auganti NT paklausa ir šuoliais kylančios medžiagų kainos smarkiai padidins statybų savikainą

Publikuota: 2021-05-20
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Statybų UAB „Naresta“ vadovas

Pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui aiškėja, kokią įtaką įvairiems sektoriams padarė jau daugiau nei metus pasaulį kaustanti pandemija. Kainoms nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vis kylant, šio sektoriaus padėtis vis dažniau atsiranda po padidinamuoju stiklu. Statybų sektoriuje permainų netrūksta ir dalis jų verčia sunerimti.

Visų pirma šį sektorių reiktų skirti į dvi dalis – NT vystytojus ir statybos rangovus. NT vystytojams šie metai buvo gana džiuginantys, pardavimai augo ir panašu, kad bent artimiausią pusmetį niekas iš esmės dar nesikeis.

Tuo tarpu rangovų situacija kiek kitokia. Kaip ir daugeliui įmonių, mums teko imtis visų saugumo ir viruso prevencijos priemonių: darbuotojus ne tik aprūpinti kaukėmis ar respiratoriais, bet ir dvigubai padidinti darbuotojų buitinių patalpų plotus, testuoti, tinkamai suplanuoti darbus pamainomis – kartais tai reiškė ir pajėgumų mažinimą, kad visi mūsų žmonės būtų saugūs. Visa tai taip pat pareikalavo didelių papildomų išlaidų, kurios pradėtiems projektams nebuvo numatytos, tad jas tenka padengti patiems, o ne užsakovams, ir kai kuriems projektams sudaro nemenką dalį užsakymo vertės.

Vienas iš didžiausių iššūkių statybų sektoriui, kuris iškilo praėjusių metų lapkričio pabaigoje – staigus statybinių medžiagų brangimas. Visi statybose naudojami tiek juodieji, tiek spalvotieji metalai (armatūra, karkasai ir metalinės konstrukcijos) per šį laikotarpį pabrango net 30-40%, polistirolas, mediena ir kitos medžiagos pabrango daugiau nei 30%. Tokio kainų šuolio jau seniai nebuvo ir numatyti iš anksto jo tiesiog nebuvo įmanoma, tad dabar planuoti tolesnius veiksmus reikia dar atidžiau nei anksčiau ir ieškoti sprendimų nenumatytoms išlaidoms padengti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Negana to, metų pabaigoje taip pat pastebėjome ir apie 10% darbo užmokesčio augimą – tai taip pat neįprastas pokytis tokiu metu. Žinoma, mūsų darbuotojams tai puiki žinia, tačiau rangovui – tai dar vienas didelis ir iš anksto nenumatytas biudžeto pokytis.

Visi statybos rangovai metų pradžioje stengiasi surinkti tokį projektų portfelį, kuris užtikrintų, kad šaltuoju metų laiku darbai nesibaigtų ir būtų galima išlaikyti visas darbo vietas. Kartais tai reiškia, jog kai kurių projektų tenka imtis ir su minimalia marža, tačiau šią žiemą pradėjus ženkliai brangti medžiagoms ir kilti darbuotojų užmokesčiui, daugelis rangovų atsidūrė keblioje situacijoje. Projektai ne tik neatsiperka, tačiau nueina į minusą, visas susidariusias papildomas išlaidas reikia padengti iš savo lėšų.

Sunkiausia situacija tenka tiems rangovams, kurie turi ilgus projektus, besitęsiančius daugiau nei metus, nes iš naujo sudaryti ar persiderėti sutarčių galimybės tiesiog nėra. Mes taip pat keletą tokių turime, kalbamės su užsakovais, bandome tartis dėl tam tikrų kainų augimo kompensavimo – tai nėra lengva.

Verta pažymėti, kad nuo 2008 metų dar nebuvo tokios neapibrėžtos situacijos – naujų projektų pasiūla yra, tačiau rangovai delsia sudaryti fiksuotos kainos rangos sutartis, ypatingai — didesnių apimčių, nes šiandien itin sudėtinga numatyti galimus kainų šuolius. Toks delsimas gali turėti įtakos bendram statybos projektų kainų augimui. Taip pat gali atsirasti rangos sutartys, kuriose pagrindinių naudojamų medžiagų kainos bei tam tikri subrangos darbai gali būti peržiūrimi projekto eigoje. NT vystytojams toks pasikeitimas nėra patrauklus.

Kaip per šiuos metus pasikeitė užsakovų poreikiai?

Vienas iš pagrindinių pokyčių yra tai, jog biurų paskirties projektuose daug daugiau dėmesio skiriama mikroklimatui – anksčiau šis aspektas nebuvo centrinė projektų ašis, tačiau virusas šį požiūrį pakeitė. Sveikata tapo kertine naujų projektų ašimi.

Dėl nuotolinio darbo šios paskirties objektų poreikis natūraliai šiek tiek sumažėjo, bet ženklaus pokyčio kol kas nematome ir tikėtis nereikėtų. Pandemijai pasibaigus, žmonės grįš į darbus biuruose – galbūt, darbuotojų kiekis vienoje patalpoje sumažės ar užimtumas bent kurį laiką bus reguliuojamas, tačiau biurų poreikis išliks.

Gyvenamosios paskirties objektų poreikiai pasikeitė šiek tiek ryškiau. Dabar, kai tiek daug laiko praleidžiama namuose, dirbant nuotoliniu būdu, nebeužtenka tik energetiškai efektyvių sprendimų. Būstų mikroklimato poreikiai taip pat keičiasi – dažniau reikalinga priverstinė oro cirkuliacija, rekuperacinės sistemos, vien natūralios oro ventiliacijos nebeužtenka.

Matome ir tai, kad pokyčiai įgauna vis didesnį pagreitį, rinka keičiasi ne per metus, o net kas pusmetį. Kai kurie pakeitimai atsiranda jau pradėjus projektus, o nuspėti tai, kas bus reikalinga ar aktualu po dar metų darosi itin sunku.

Kaip atrodys 2021-2022 m. statybų sektoriuje?

Gana aiškiai matome, jog dalis šiais metais baigiamų projektų, ypatingai tų, kurie buvo pradėti prieš kainų šuolį pernai, bent jau rangovams, bus nuostolingi. Dauguma sektoriaus atstovų džiaugsis, jeigu objektus pavyks užbaigti pilnai padengiant visas papildomai atsiradusias išlaidas.

Likusiai 2021 metų daliai dauguma įmonių jau yra užpildžiusios savo projektų portfelius, mes taip pat savąjį esame suformavę, tad dabar naujų projektų dairomės jau 2022-iesiems. Šiuo metu projektų pasiūla yra didesnė nei paklausa.

Didžiausią projektų gausėjimą matome gyvenamojoje statyboje, biurų galbūt šiek tiek mažiau nei pernai, bet taip pat matome ir logistikos, prekybos paskirties pastatų projektų – intensyviai susitraukusių apimčių tikrai kol kas nepastebime.

Kokios statybų tendencijos dominuos 2021 m.

Pastebime, kad smarkiai išaugo gelžbetonio gaminių poreikis – pagrindiniai jų gamintojai nespėja tenkinti paklausos ir medžiagų tenka laukti nuo penkių iki dvylikos mėnesių. Tai reiškia, kad rangovams būtina numatyti papildomus darbų atlikimo terminus, kitaip, laiku negavus medžiagų, vėluos visas projektas arba teks didinti pajėgumus, galbūt net keisti konstrukcinius sprendinius, kas ne visuomet yra realu.

Iš technologinės pusės šiuo metu labai stipriai atsižvelgiama į mikroklimato sprendimus, akustiką ir gerą garso izoliaciją – visa tai jau tapo neatsiejamais tvarių ir energetiškai efektyvių projektų aspektais. Jau nekalbant apie tai, kad vis daugiau objektų yra iš karto planuojami su saulės elektrinėmis ant stogų, bekontakčiais santechnikos prietaisais ar kitais tvariais sprendimais.

Komentaro autorius – Arūnas Šlenys, UAB „Naresta“ generalinis direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 36

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku