J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Publikuota: 2021-04-05
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų vadovas (CFO) dažniausiai vadinamas dešiniąja vadovo (CEO) ranka, todėl ir jam ar jai tenka spręsti anksčiau nematytas lygtis.

CFO – tarsi duomenų valdovai

Pasauliniai „EY Global“ tyrimai bei ilgametė auditoriaus ir konsultanto darbo patirtis leidžia teigti, kasdien iš CFO tikimasi vis kokybiškesnio informacijos srauto ir platesnio konteksto, puikaus įsiklausymo į suinteresuotųjų šalių poreikius ir, aišku, lyderystės – tiek prisitaikant prie aplinkybių, tiek verslui atveriant naujas galimybes.

Būtent finansų komandas ir jų vadovus šiandien vienus pirmųjų pasiekia įvairūs vidiniai ir išoriniai pokyčių signalai. Ir būtent jiems tenka spręsti, kaip šiuos signalus iššifruoti, nustatyti jų duomenų šaltinius ir patikimumą, o gautą informaciją paversti kitiems įmonės vadovams ir suinteresuotosioms šalims – akcininkams, klientams, darbuotojams ir kt. – suprantama kalba bei išmatuojamais rodikliais – dažniausiai ataskaitų pavidalu.

Be to, „EY“ tyrimo duomenimis, net du trečdaliai (67% proc.) finansų vadovų mano, jog ateityje tradicinėms pareigoms atlikti CFO galės skirti vis mažiau laiko, nes vis didesnė dalis užduočių ir funkcijų bus susijusi su skaitmenine įmonės transformacija ir plėtra. O tai reiškia – dar daugiau duomenų, naujų jų pjūvių ir sinergijos.

Augantis dėmesys iš išorės

Pandemija kasdien tikrina, kaip įmonių vadovybės atlieka namų darbus – ne tik kalba apie pokyčius, bet ir juos įgyvendina. Be to, įvairios kritinės situacijos, kurių per COVID-19 protrūkį netrūksta, apnuogina tikruosius verslo santykius su suinteresuotomis šalimis – akcininkais, klientais, darbuotojais, bendruomenėmis ir kt. Kinta jų lūkesčiai ir poreikiai, susiję su verslo skaidrumu, tvarumu, ilgalaikės vertės (angl. long-term value) kūrimu ir kitomis sritimis. Tad augantis suinteresuotųjų šalių dėmesys yra dar viena iš priežasčių, kodėl finansų vadovams tenka iš naujo apmąstyti savo ir savo komandos funkcijas ir įprastus modelius.

Štai pernai „EY Global“ atlikta daugiau kaip tūkstančio globalių įmonių finansų vadovų apklausa (angl. Financial Accounting and Advisory Services Research) parodė, kad 72% jų sutinka, jog iš finansų komandų vis labiau tikimasi informacijos ir rodiklių, atskleidžiančių, kaip organizacija kuria ilgalaikę vertę investuotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims. 69% respondentų nurodė, kad finansų vadovams suinteresuotosios šalys vis dažniau priskiria pareigą ir atsakomybę kurti ilgalaikę verslo vertę.

Baltijos šalių rinka – ne išimtis. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad investuotojams reikia vis daugiau ir vis įvairesnės informacijos. Lūkesčiai atspindi vis aukščiau keliamą kartelę – organizacijų vadovai spaudžiami efektyviau, lanksčiau, kruopščiau sudaryti įžvalgas, pagrįsti įvairialypes prognozes, kurios taptų atramos tašku tolesniems investuotojų sprendimams. Tad, vaizdžiai tariant, CFO pasirodymui rezervuojama pagrindinė scena.

Domina ir nefinansiniai rodikliai

Kintančias CFO funkcijas ir jų veiklos svarbą atspindi ir didėjantis nefinansinių ataskaitų svoris. Žinoma, tai tapo aktualu ne per naktį. Verslas nefinansines ataskaitas rengia jau daug metų, pradedant pavyzdžiui, nuo „Global Reporting“ iniciatyvos paskelbtos dar 2000 metais. Tiesiog šiandien tai įgijo didžiausią svorį negu kada nors anksčiau. Pasauliniai tyrimai rodo, kad 98% investuotojų daugiau ar mažiau nuolat vertina įmonių ESG (angl. Environmental, Social, and Corporate Governance) rodiklius. Iš jų 72% analizuoja struktūrizuotą verslo ESG pasiekimų apžvalgą, kai prieš porą metų taip elgėsi tik 32%. Dalis investuotojų (39%) pripažįsta, kad dabar į ESG rodiklius žvelgia neformaliai, tačiau rengiasi ateityje užimti griežtesnę poziciją.

Tad nenuostabu, kad nefinansinės ataskaitos įgyja vis didesnį svorį ir vertę. O kad kylantys iššūkiai ateityje nevirstų itin didelėmis rizikomis ar savalaikiai neišnaudotomis galimybėmis, jau dabar verslui būtina užimti atitinkamas pozicijas skaitmenizacijos, duomenų analitikos ir ESG srityse.

Be to, būtent nefinansinės ataskaitos smarkiai prisideda prie to, kad tiek organizacija, tiek suinteresuotosios šalys atranda naujų pjūvių ir ryšių, kaip verslo rezultatai susiję su organizacijų įtaka aplinkai ir bendruomenėms. Baltijos regione taip pat daugėja pavyzdžių, kai investuotojai verslui kelia aiškius reikalavimus tobulėti ESG srityje – pažanga mažina rizikas, suteikia tvirtesnį pagrindą ilgalaikei vertei kurti ir suteikia daugiau galios valdyti netikėtumus, tokius kaip COVID-19 keliami iššūkiai. Europos Sąjungos lygiu vystomi tvarumo ataskaitų standartai ir dvi pastarosios „European Financial Reporting Advisory Group“ ataskaitos su rekomendacijomis tik patvirtina, kad nauji pokyčiai ne už kalnų.

Kokybiškas ir patikimas dialogas

Skaitmenizuotoje aplinkoje gaudamas dar daugiau duomenų ir informacijos CFO tampa dar aktyvesniu organizacijos ir suinteresuotųjų šalių dialogo iniciatoriumi bei dalyviu, nes duomenų analitika pagrįstos – ir ypač prognozių – ataskaitos kuo toliau, tuo labiau tampa neatsiejama sprendimų priėmimo dalimi. O nefinansiniai duomenys leidžia įvertinti kur kas platesnį veiklos aplinkybių spektrą, modeliuoti labiausiai tikėtinus scenarijus, atrasti rizikas ir galimybes, kurių nebūtų įmanoma užčiuopti nagrinėjant vien finansines ataskaitas.

Šiame kontekste finansų vadovams greta savęs labai svarbu turėti tinkamų kompetencijų komandą ir efektyvų centralizuotą sprendimą. Vienas tokių įrankių yra „Enablon“, sukurtas remiantis „EY“ komandų patirtimi ESG srityje. Pažangūs technologiniai sprendimai naujas užduotis finansų vadovams leidžia atlikti patogiau, nes, pavyzdžiui, gana paprasta patikrinti, ar ataskaitoms naudotini ESG rodikliai atitinka tarptautinius standartus ir modelius, o taip pat įvertinti ir raportuoti su klimato kaita susijusią riziką. Tuo pačiu pateikiant nefinansinę informaciją išlaikoma aukšta finansinių ataskaitų kokybė, atitinkanti Tarptautinius apskaitos standartus (IFRS) ar dėl COVID-19 situacijos kylančius naujus reikalavimus apskaitai.

Mano manymu, platesnės CFO funkcijos, įvairesnė patirtis ir kompetencijos įmonių vadovybei ir valdyboms gali padėti diegti ir formuoti veiksmingesnes valdysenos praktikas, palaikančias pasitikėjimu ir skaidrumu pagrįstus santykius su suinteresuotomis šalimis. Todėl dabar yra pats geriausias laikas atlikti greitą, bet kruopščią finansų funkcijos valdymo strateginę apžvalgą – iš naujo įvertinti, kaip, iš kur ir kokie duomenys turėtų būti surenkami, apdorojami ir pateikiami ataskaitose. Juolab, kad naujieji nefinansinių ataskaitų teikimo standartai dar nėra tvirtai nusistovėję, bet pažangiausios praktikos suteikia peno apmąstymams: kaip finansinės ir nefinansinės ataskaitos atrodys ateityje, kaip jos atspindės santykių su suinteresuotomis šalimis raidą, kaip padės pagrįsti sprendimus itin sudėtingais momentais. Visa tai suteikia CFO naujas galimybes lyderiauti.

Komentaro autorius — Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 4

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08
M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti 25.000 Eur 12

Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimus, numatančius naują mokestį už...

Verslo aplinka
2021.04.07
„Fintech“ krašte – bazinių poreikių lygio rūpesčiai 1

Labai džiugu, kad Lietuva ir „Bloomberg“ tituliniuose naujienų puslapiuose nuskamba kaip viena aktyviausių...

Verslo aplinka
2021.04.07
Skaitmeninę revoliuciją pasitinkant 1

Net pagaliau prikėlus šiokiam tokiam gyvenimui nusenusius muitinės serverius, padėtis pasienyje keitėsi...

Verslo aplinka
2021.04.06
J. Akelis. Klausimas CFO: koks yra naujasis jūsų vaidmuo?

Pastarasis laikotarpis verslo lyderiams suteikia kaip niekada daug išbandymų ir pamokų. Kadangi finansų...

Verslo aplinka
2021.04.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku