J. Akelis. Ilgalaikė veiklos vertė – stipresnio verslo varomoji jėga

Publikuota: 2021-02-17 12:53
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse

Viena iš įdomiausių patirčių, kurią suteikia auditoriaus bei konsultanto darbas, yra galimybė stebėti, kaip Lietuvoje keičiasi įvairių verslų identitetas ir vaidmenys visuomenėje, santykiai su bendruomenėmis ir valstybe. Ambicijos augti, tobulėti, pritraukti investicijų verslui visada kėlė ir kels naujus skaidrumo standartus. Bet dar svarbiau, kad tai neatsiejama nuo verslo kuriamos ilgalaikės veiklos vertės. Ar pandemija nukreips mūsų dėmesį nuo jos, ar kaip tik paskatins dar labiau susifokusuoti ties ja?

Ilgalaikė veiklos vertė (angl. long-term value) yra tarsi įdėmus žvilgsnis į horizontą, ieškant atsakymų į klausimus, kaip toli ir kur nukeliaus verslas per ateinančius 20, 30 ar 50 metų, kokį pėdsaką ir palikimą paliks. Analizuodami ilgalaikės vertės klausimus kartu su Lietuvos ir tarptautinėmis įmonėmis matome, kad tolimoje perspektyvoje laukiantys išbandymai ir neišvengiami pokyčiai – ne tik verslo kaip valdomos struktūros, bet pasaulio ar atskirų šalių bei visuomenių – gali būti gerokai didesni lyginant su dabartiniais COVID-19 pandemijos iššūkiais.

Naujas verslo valdymo imperatyvas

Globalūs įvykiai ir megatendencijų reiškiniai neišvengiamai paveikia mūsų sveikatą, aplinką, visuomenę ir ekonomikas. Pasauliniai verslo lyderiai aktyviai ieško atsakymų, kaip suvaldyti minėtus iššūkius ir jų sukeliamas rizikas. Būtent todėl tvarus vystymasis įgyja vis didesnę svarbą, tampa verslo valdymo imperatyvu – įmonės skiria vis daugiau dėmesio investicijoms, kurios užtikrintų ne vien geidžiamą finansinę grąžą, bet ir ilgalaikį verslo gyvybingumą, gebėjimą prisitaikyti prie naujų sąlygų, atliepti visuomenei svarbius poreikius.

Dalydamiesi patirtimi pasauliniame „EY“ tinkle mes pastebime, kad ieškoti tvarių sprendimų verslą labiausiai skatina keturios pagrindinių suinteresuotųjų šalių grupės: investuotojai, vartotojai, kiti to paties sektoriaus atstovai ir vyriausybės. Visos keturios grupės verslui kelia specifinių strateginių reikalavimų, kurių neįmanoma atspindėti vien finansinėse ataskaitose.

Bendraudami su klientais Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse taip pat matome, kad įmonės atranda vis daugiau sričių, kuriose gali suteikti vertę skirtingoms suinteresuotoms šalims ir kartu pasiekti pergalių. Pažymėtina, kad per šiuos tris dešimtmečius nuo Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo organizacijos augo ir evoliucionavo – verslas išmoko kurti ne tik aiškiai išmatuojamą finansinę vertę, bet puoselėti nematerialius turtus, tokius kaip organizacijos kultūra, darbo metodai, darbuotojų kompetencijos, valdysena ir kt., taip atrasdamas būdų, kaip suteikti didesnę vertę vartotojams, darbuotojams ir, apskritai, visuomenei. Todėl suinteresuotų šalių reikalavimus galima vertinti ir kaip spaudimą, ir kaip tam tikrą pagrindą ilgalaikiams santykiams kurti.

Šie reikalavimai gali būti patys įvairiausi – tvarumas ir aplinkosauga, skaidrumas ir saugumas, tolerancija ir lygios galimybės ir t. t. Juos išgirsti, analizuoti, suprasti ir rasti savo indėlį yra strateginė būtinybė organizacijoms ir jų proaktyviai mąstantiems vadovams, siekiantiems sėkmingai veikti ateityje. Pavyzdžiui, ne veltui bankai ir kiti kapitalo rinkų dalyviai verslams vertinti vis aktyviau pasitelkia ESG kriterijus (angl. environmental, social and governance indicators) ir nori matyti aiškių įrodymų, kaip įmonės šiose srityse progresuoja. Atitinkami ESG rodikliai investuotojams leidžia daryti išvadas, ar organizacija pajėgi kurti bei išlaikyti ilgalaikį konkurencinį pranašumą, panaudodama finansinius išteklius. Tuo pačiu neseniai pasauliniu mastu atlikto „EY“ tyrimo išvados nuskambėjo kaip įspėjimo signalas: net 90% institucinių investuotojų yra linkę peržiūrėti investicijas, jeigu kompanijos neįtraukia ESG kriterijų į savo verslo modelius.

Tvarumas – nebe mada

Tvarumas kaip verslo kuriamos ilgalaikės vertės ašis ėmė ryškėti ir, galima sakyti, dominuoti pastaruosius keletą metų. To svarbą akcentuoja, pirmiausia, vartotojai, kaip niekada anksčiau išreiškiantys poreikį naudotis tvariais produktais ar rinktis tų įmonių paslaugas, kurios ne tik deklaruoja, bet ir demonstruoja rezultatą tvarios veiklos srityje. Vis daugiau ir daugiau žmonių bei organizacijų permąsto poreikius ir pirkimo įpročius, atsižvelgdami į produktų, paslaugų įtaką aplinkosaugai ar socialinei sferai. Naujausi tyrimai rodo, kad 50% pirkėjų yra pasirengę už prekes mokėti daugiau, jeigu tiekimo grandinės įtaka socialiniu ar/ir aplinkosauginiu atžvilgiu yra palanki. Šios nuostatos ypač būdingos jaunesnės kartos vartotojams, kurių perkamoji galia kasmet didėja.

Be to, pastebima, kad organizacijų pastangos kurti ilgalaikę vertę prisidedant prie klimato krizės suvaldymo, padeda labiau įtraukti darbuotojus, pritraukti naujų specialistų. Verslas, taikydamasis prie pokyčių darbo rinkoje, kurioje jau ima dominuoti X kartos darbuotojai ir pamažu ateina Z kartos atstovai, tiesiog nebegali ignoruoti fakto, kad tvarumo temos – nebe mados reikalas. Naujoms kartoms – tai svarbios problemos, prie kurių sprendimo talentai nori prisidėti tiek asmeniškai, tiek rinkdamiesi, kur ir kam dirbs.

Ir galiausiai, šiuo metu vykstantys ir planuojami teisinio reguliavimo pokyčiai yra dar viena iš išorinių jėgų, kuri verslą skatina pergalvoti savo kuriamos ilgalaikės vertės svarbą. Pavyzdžiui, Vokietijos Bundestagas rengia naują tvarką, kuri įpareigotų bendroves įvertinti kiekvieną tiekimo grandinės etapo tvarumą. Už tvarumo reikalavimų neatitikimus greičiausiai būtų numatytos baudos. Panašūs politikų ir vyriausybių sprendimai Europos Sąjungoje pastaraisiais metais leidžia daryti prielaidą, kad planuodamas savo veiklą verslas ateityje turės pateikti vis daugiau įrodymų, jog savo veikla nesukelia neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenei.

Pažvelgti už finansinių ataskaitų ribų

Siekiant kurti ilgalaikę vertę būtina plėsti akiratį ir peržengti finansinių ataskaitų ribas. Ignoruodamos socialines, aplinkosaugos, geopolitikos ar kitas įtakas, kompanijos ir investuotojai šiandien gali greitai atsidurti aklavietėse. Naujausių „EY“ tyrimų duomenimis, tik 1 iš 4 investuotojų sutinka, kad finansinės ataskaitos aiškiai perteikia, kaip bendrovė gali kurti vertę ateityje.

Nefinansinių verslo rodiklių ekosistemai vis daugiau dėmesio skiria ir įvairios tarptautinės organizacijos bei institucijos – nuo Europos Komisijos iki Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC). Vis plačiau pripažįstama, kad ne visos verslo kuriamos vertės bei turtas yra tiesiogiai išmatuojamas tradiciniais finansiniais – monetariniais finansinių ataskaitų rodikliais. Todėl ir Pasaulio ekonomikos forume jau kelerius metus paeiliui diskutuojama apie verslo poreikį nustatyti ir matuoti tokius rodiklius kaip darbuotojų sveikata ir saugumas, mokymasis, inovacijos, lyčių lygybė (ir ne tik atlygio srityje) ar aplinkosauga.

Verslo bendruomenės diskusijos, į kurias aktyviai įsitraukia ir „EY“, virsta realiais projektais. Kartu su kitais Didžiojo Ketverto nariais įsitraukėme į bendrą Pasaulio ekonomikos forumo Tarptautinės verslo tarybos (WEF IBC) projektą, kurio tikslas sukurti nefinansinės ataskaitos modelį, apimantį keturias ilgalaikės vertės matavimo rodiklių kategorijas: valdyseną, planetą, žmones ir klestėjimą (angl. governance, planet, people and prosperity). Naująją sistemą, pavadintą „World Economic Forum’s Stakeholder Capitalism Metrics“, savo veikloje jau įsipareigojo taikyti daugiau negu šešios dešimtys tarptautinio verslo lyderių, o dabar prie šios grupės prisijungia vis daugiau didžiausių organizacijų vadovų.

Iki tol vientiso konvencinio vertinimo modelio trūkumas neleido aiškiai analizuoti kompanijų ilgalaikių investicijų vertės. Daugeliu atvejų investuotojai, priimdami sprendimus, iš esmės buvo priversti naudotis šiuolaikinės verslo aplinkos jau neatitinkančiais – trumpalaikės vertės, ketvirčių ar metinių ataskaitų – orientyrais.

Nuo šiol verslas gali aiškiai matyti ir suvokti nefinansinės vertės rodiklių svarbą ir jais vadovautis nustatydamas strateginius tikslus, vertindamas pažangą ir rezultatus.

O geriausia žinia yra ta, kad ilgalaikės vertės potencialą turi ne vien didžiausios tarptautinės bendrovės. Ilgalaikės vertės kūrimo principus ir praktikas gali taikyti ir smulkus bei vidutinis verslas. Tai, kad vis daugiau Lietuvos įmonių atkreipia dėmesį ir domisi galimybėmis kurti ilgalaikę vertę, rodo, jog esame globalios rinkos dalis ir keičiamės kartu su pasauliu.

Komentaro autorius - Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Petraitis. Lietuvos konkurencingumas: viešasis sektorius atsilieka, tačiau efektyvios vadybos galima išmokti 3

Analizuojant Lietuvos konkurencingumo indeksą (39 vieta iš 141 pasaulio šalies), kurį reguliariai skelbia...

E. Ramonas. Y ir Z kartos iš verslo nori daugiau nei tik pardavėjo ir pirkėjo santykių

Pandemijos pristabdytas gyvenimas mums atnešė daugiau ir staigesnių pokyčių nei galima pamatyti siužeto...

Verslo aplinka
2021.03.05
E. Leontjeva. Estiškas pelno mokestis iš tiesų yra lietuviškas 1

Tarp oficialiai paskelbtų sprendimų, kaip keisti pelno mokesčio paskatas, įvardijamas estiškas pelno mokesčio...

Verslo aplinka
2021.03.05
Vis tolstanti „kita savaitė“ 3

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vieną po kito platina pranešimus apie „sėkmingai verslui...

Verslo aplinka
2021.03.05
M. Ivanauskas. COVID-19 brėžia naują ribą tarp darbuotojų kartų – po „Z“ ateis „C“

Kiekviena šiandien rinkoje aktyvi darbuotojų karta dažniausiai apibūdinama viena išskirtine savybe. „Kūdikių...

Verslo aplinka
2021.03.04
„Medaus mėnesio“ iliuzija 6

Lietuvos vidaus politinė įtampa, pakrikštyta „sostų karais“, kaista. Situacija, žinoma, nė iš tolo...

Verslo aplinka
2021.03.04
E. Šreiberytė. Per Europą vilnijanti žalioji banga neaplenks ir finansų sektoriaus

Nors pandemijos suvaldymas bei ekonomikos gaivinimas ir toliau kausto pagrindinį Senojo žemyno dėmesį,...

Verslo aplinka
2021.03.03
Renovacijai ieško atspirties taško 2

Renovacija Lietuvoje taip ir neįgavo planuoto pagreičio: ypatingo entuziazmo nerodo nei gyventojai, į tokius...

Verslo aplinka
2021.03.03
M. Gabriel. Investicijos į inovacijas atsigaunant po COVID-19

Pasaulinis atsakas į COVID-19 buvo tiesiogiai susijęs su moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Po...

Verslo aplinka
2021.03.02
Kas svariau – argumentai ar šuolis ant ambrazūros 5

Europos Komisija (EK) šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai (ES) taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems...

Verslo aplinka
2021.03.02
M. Jurgilas. Švietimas, mokslas, inovacijos, o gal teatras? 1

Šiandien Vyriausybė nacionalinio lygmens viešoje konsultacijoje visuomenei pristato Vyriausybės programos...

Verslo aplinka
2021.03.01
Atakuoja ne tik virusas, bet ir namų mada

Lietuvos tekstilės pramonė išgyvena ne pačius geriausius laikus – gamybos nuosmukį sukėlė pandemijos metu...

Verslo aplinka
2021.03.01
Baterijų negaminame ir neperdirbame, tačiau naudojame ir kaupiame: ar pasiruošę už tai atsakyti? 1

Kodėl Lietuvoje turėtume kalbėti apie baterijas? Mūsų šalyje jos nebegaminamos, iškastinių išteklių tam irgi...

Verslo aplinka
2021.02.28
G. Makuševas. Įmonių finansinėse ataskaitose pilna klaidų, bet Finansų ministerijai profesionalai nereikalingi

Kaip parodė pastarųjų 5 metų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vykdomos...

Verslo aplinka
2021.02.27
D. Vitkauskas. Verslas imasi teisminio būdo priešintis karantino draudimams 41

COVID-19  pandemija iškėlė iššūkių ne tik sveikatos apsaugai ir ekonomikai, bet ir žmonių santykiams su...

Verslo aplinka
2021.02.27
V. Ušackas. Galimybių slenkstis Lietuvai: jaukas užsienio rezidentams 3

Netrukus prasidės pandemijos virtuvėje iškepto ES paramos pyrago dalinimas. Tačiau godžiai žvelgiant į...

Verslo aplinka
2021.02.26
Gal ramybės neduoda S. Jakeliūno „šlovė“? 22

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) su pirmininku Mykolu Majausku priešakyje iškėlė problemą dėl bankų...

Verslo aplinka
2021.02.26
Investicinė mažakraujystė! Būtina paskubėti! 5

Vyriausybės programoje numatyta svarstyti apie galimą perėjimą prie reinvestuoto pelno neapmokestinimo.

Verslo aplinka
2021.02.25
L. Boguševičius. Elektromobilių strategija: pirma atlikite namų darbus 2

Lietuvoje turime dar vieną strategiją, kuri svarbi kiekvienam iš mūsų – ir kuri nebus įgyvendinta. Kalbu apie...

Verslo aplinka
2021.02.24
J. Vėželis. Slėpynės ir kvadratas

Turbūt visi esate pastebėję, kaip keičiasi to paties žodžio naudojimas bėgant laikui.

Verslo aplinka
2021.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku