JAV užsimojus švelninti DI reguliavimą, ES bijo tapti „inovacijų muziejumi“

DI aktas Europos Sąjungoje (ES) buvo priimtas 2023 m. Tuomet ES „reguliacinis aparatas“ nusprendė, jog, sparčiai progresuojant technologijoms, svarbu turėti tam tikras taisykles, kad rizikos būtų suvaldytos, o žmogaus interesai – apsaugoti. 

Kad būtų laiko pasiruošti, numatyta, jog ES aktas taps galiojantis palaipsniui – šiemet jau spėjo įsigalioti pirmosios nuostatos, numatančios „pakankamo DI raštingumo“ reikalavimą dirbant su DI įrankiais. O paskutinės DI akto nuostatos įgis teisinę galią 2030 m.

Nors vos priėmus DI aktą nuogąstauta, kad griežtos taisyklės gali kenkti inovacijų proveržiui, ilgainiui su šia idėja susigyventa. ES pėdomis ėmė sekti ir kitos šalys – panašius taisyklių rinkinius (tiesa, dažniausiai kiek lankstesnius) priėmė JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė. Tačiau dabar naujo parako į diskusijas įpylė pasaulio tvarką keičiantis D. Trumpas, norintis dereguliuoti DI sritį.

Kaip skelbia „Bloomberg“, D. Trumpas, siekdamas išlaikyti JAV dominavimą DI srityje, iškart po inauguracijos pasirašė vykdomąjį įsaką, kuris pakeitė anksčiau galiojusį Joe Bideno priimtą dokumentą dėl DI. 

D. Trumpo nurodymu numatyta nedelsiant peržiūrėt J. Bideno laikotarpiu priimtas taisykles bei reglamentus ir juos atšaukti, jeigu šie trukdo DI inovacijoms.

Vasarį JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sakydamas kalbą Prancūzijos aukščiausiojo lygio susitikime dėl DI, pasisakė prieš perteklinį reguliavimą ir įspėjo, kad „DI turi išlikti laisvas nuo ideologinio šališkumo“.

Neapsieita ir be tiesioginės kritikos ES – J. D. Vance'as kritikavo institucijas, kad šios „veržia varžtus“ JAV technologijų įmonėms, ir paragino Europos šalis žvelgti į DI su optimizmu, o ne baime.

„Big Tech“ pasipiktinimas

Šią dereguliavimo iniciatyvą smarkiai palaiko didžiosios JAV technologijų bendrovės, dar žinomos kaip „Big Tech“, kartu keldamos spaudimą ir pagrindinėms ES institucijoms.

Pavyzdžiui, Joelis Kaplanas, bendrovės „Meta“ pasaulinių reikalų vadovas, vasarį įspėjo Briuselio auditoriją, kad ES reguliavime nustatyti „neįgyvendinami ir techniškai neįvykdomi reikalavimai“. 

Kitos JAV technologijų bendrovės, tokios kaip „Google“, „OpenAI“, „Apple“, taip pat kritiškai vertina Europos DI reguliavimą. 

Praktiškai tai jau pajuto ir ES gyventojai. Vienas aiškiausiai matomų ribojimų pavyzdžių – ES vartotojams sustabdytos kai kurios DI inovacijos. Pavyzdžiui, naujausiuose „iPhone“ telefonuose įdiegtos DI funkcijos nebuvo iškart prieinamos Europos gyventojams. 

Be to, „Meta“ teigė, kad dėl Bendrijos privatumo taisyklių negali iškart vartotojams pristatyti daugialypės terpės didelės kalbos modelių ir savo naujausio DI asistento. Panašiai sulėtinamos ir „OpenAI“ naujos technologijos. 

Susirūpinimas dėl konkurencingumo

Nors šiuo DI aktu ES tik dar labiau įtvirtino savo kaip pagrindinio technologijų reguliuotojo vaidmenį, kuris diktuoja sąlygas tiek JAV, tiek kitoms didžiosioms demokratinėms pasaulio ekonomikoms, kartu dar labiau save atitolino nuo inovatorės įvaizdžio. 

Technologinis atotrūkis toks gilus, kad Europa gali tapti „inovacijų muziejumi“, įspėjo Ulfas Kristerssonas, Švedijos premjeras.

„Manau, kad Europoje tikrai turime paspartinti savo veiksmus... Amerikos ir Kinijos ekonomika per pastaruosius 20 metų augo daug sparčiau nei Europos ekonomika“, – sakė premjeras Stokholme vykusio renginio „Techarena“ dalyviams.

Kaip rašo CNBC, U. Kristerssono nuomonė atspindi didžiosios dalies Europos lyderių poziciją – jie vasarį Paryžiuje vykusiame susitikime pabrėžė, kad regionui būtina tapti konkurencingesniu žaidėju pasaulinėse DI lenktynėse.

Konkurencinėje kovoje su JAV tenka nepamiršti, kad už kampo stovi ir Azija, jau spėjusi visus vasarį nustebinti Kinijos DI startuoliu „Deepseek“.

Kaip VŽ dabartinę situaciją apibūdina Simonas Černiauskas, asociacijos „Infobalt“ vadovas, DI srityje Europa jau dabar smarkiai atsilieka tiek nuo JAV, tiek nuo Kinijos. O šį atotrūkį papildomai didina griežtas reguliavimas. 

„Dėl neapibrėžtumo rizikų investuotojai linkę nukreipti kapitalą į kitus regionus, o tai riboja augančių Europos DI įmonių galimybes pritraukti finansavimą ir skatina keltis į JAV. Atitinkamai ir geriausi talentai iš Europos juda į Palo Altą arba Bostoną. O Europoje dominuojant JAV „Big Tech“, Europa praranda skaitmeninį suverenitetą“, – teigia jis.

Lietuvių nuogąstavimai

Ne paslaptis, kad „Big Tech“ skundus tenka vertinti atsargiai dėl jų susikurto monopolio ir ne karta pastebėtų pažeidimų, nesirūpinant vartotojų privatumu ir saugumu. Už tai jie ne kartą buvo ir nubausti ne tik ES, bet ir kitų valstybių reguliuotojų. Visgi, iššūkių DI aktas kelia ne tik jiems, bet ir mažesnėms įmonėms. 

Vienas jų – auganti biurokratija. O jeigu bendrovė dar veikia skirtingose jurisdikcijose, šie iššūkiai tik dar labiau išauga. 

„Šis reguliavimas lemia padidėjusias atitikties sąnaudas ir administracinę naštą, o galiausiai – inovacijų sulėtėjimą ir ilgesnį jų kūrimo ciklą. Aktas galioja tiek didelėms, tiek ir mažoms įmonėms bei startuoliams. Nors gresiančios baudos pirmosioms yra didesnės, atitikties užtikrinimo kaštai antrosioms yra dažnai sunkiau pakeliami“, – rizikas įvardina S. Černiauskas.

Jis pateikia vietinį pavyzdį: „Vienas sėkmingiausių Lietuvos medicinos technologijų startuolių „Ligence“ pripažįsta, kad jau šiuo metu atitikčiai užtikrinti jis turi skirti 50% savo žmogiškųjų resursų, kuriuos vietoj to galėtų sėkmingai skirti inovacijų vystymui.“

Pasak jo, jau įsigaliojantis DI aktas dar kelia nemažai neaiškumų dėl inovacijų ir reguliavimo balanso, lankstumo atliepiant ateities pokyčius ir skirtingų ES šalių priežiūros institucijų efektyvaus atitikties užtikrinimo.

„Pati didžiausia rizika, kad, be skėtinio reguliavimo ES lygmenyje, turėsime daug skirtingų papildomų reguliavimų kiekvienoje ES šalyje, o tai sėkmingą DI inovacijų vystymą ir plėtrą Europoje darys sunkiai įmanomą. Lietuvoje tai bus RRT atsakomybė, tačiau šiandien turime daugiau klausimų nei atsakymų“, – nurodo jis.

Bandė rasti balansą

Tiesa, ES sukurtame DI akte bandė rasti pusiausvyrą ir numatyti skirtingo lygmens taisykles. 

DI akte technologijos skirstomos į tris kategorijas, atsižvelgiant į jų keliamą riziką žmonių sveikatai ir saugumui, pavyzdžiui, jei jos taikomos medicinoje arba naudojamos viešajame transporte. 

Kuo aukštesnės rizikos kategorija, tuo didesni reikalavimai. Pavyzdžiui, galingiems DI modeliams taikomi papildomi įpareigojimai, kaip kad skaidrus ir aiškus nurodymas ataskaitose, kaip modeliai yra mokomi.

Tad štai su efektyvumo ir kontrolės DI sprendimais pramonėje dirbantis Dalius Mašalas, UAB „Dirbtinis intelektas pramonei“ vadovas, teigia, kad jiems DI aktas didelio poveikio nedaro. 

„Mes darbuojamės su projektais, kurie laikomi „neturinčiais rizikos“ arba „minimalios rizikos“, tad jiems taikomas skaidrumo reikalavimas, tai reiškia kad būtina informuoti, jog šių sistemų turinys buvo sugeneruotas DI. Pagrindinė DI akto reguliavimo našta keliama taikymams, kurie yra „didelės rizikos“, t. y. sistemoms, naudojamoms medicinos diagnostikoje, biometrinės sistemos, kredito rizikos ar draudimo įmokos apskaičiavimuose“, – VŽ sako D. Mašalas.

Tiesa, jis sutinka, kad dar nėra nusistovėjusios praktikos, kaip interpretuoti tam tikrus DI akto keliamus reikalavimus: „O kol tai nėra nusistovėję, DI aktą verslai traktuoja kaip papildomą verslo riziką, tad tie, kas gali, rinksis „aukštos rizikos“ DI projektus vystyti ne Europoje.“

ES pozicija sudrebėjo

Visgi po D. Trumpo pareiškimų ir didžiųjų technologijų bendrovių, kurios meta iššūkį Europos pastangoms reguliuoti DI kūrimą, lobizmo EK kovą pradėjo rengti diskusijas, kurių turinys sukasi apie galimą DI akto švelninimą, rašo „The Financial Times“.

Iškelta idėja, kad galbūt kai kurios DI akto dalys galėtų būti labiau savanoriškos, o ne priverstinės. 

Vos tai išgirdę, svarbiausi šio dokumento projektuotojai paragino Briuselį sustabdyti „pavojingus“ žingsnius, kuriais siekiama sušvelninti taisykles, dėl kurių tokioms didelėms JAV technologijų grupėms kaip „OpenAI“ ir „Google“ nebūtų taikomi pagrindiniai įstatymo elementai.

Numatydami galimas politines tokių švelninimų pasekmes, jie kreipėsi į EK raštu: „Jei įtakingiausių DI modelių teikėjai užimtų kraštutines politines pozicijas, įgyvendintų politiką, kuri pakenktų modelio patikimumui, palengvintų užsienio kišimąsi ar manipuliavimą rinkimais, prisidėtų prie diskriminacijos, ribotų informacijos laisvę ar skleistų neteisėtą turinį, pasekmės galėtų giliai sutrikdyti Europos ekonomiką ir demokratiją.“ 

Tarp laišką pasirašiusiųjų yra dauguma EP narių, kurie derėjosi dėl DI akto, ir Carme Artigas, buvusi Ispanijos skaitmeninimo ir DI ministrė, vadovavusi deryboms ES valstybių narių vardu, kai 2023 m. gruodį buvo susitarta dėl galutinės DI akto versijos.