„Nvidia“ perkelia savo tiekimo grandinę iš Azijos į JAV, tam skirs milijardines investicijas

Anot Jenseno Huango, „Nvidios“ generalinio direktoriaus, tokį sprendimą, paskatino prezidento Donaldo Trumpo prekybos politika ir auganti rizika tiekimo grandinėse, ypač Azijoje.

Kaip skelbia „Financial Times“, šis žingsnis rodo, kad „Nvidia“ aktyviai prisijungia prie didžiųjų technologijų bendrovių – tokių kaip „Apple“ – siekio perkelti savo tiekimo grandines atgal į JAV. 

Tokios permainos laikomos atsaku į D. Trumpo administracijos grasinimus muitais Taivano mikroschemoms ir pastangas sumažinti priklausomybę nuo Kinijos bei kitų geopolitinės rizikos zonų.

„Iš viso, įsigysime apie 0,5 trln. USD vertės elektronikos. Manau, galime lengvai įsivaizduoti, kad keli šimtai milijardų dolerių iš mūsų suplanuotų pirkimų bus gaminami čia, JAV“, – sakė J. Huangas naujienų portalui „Financial Times“, pažymėdamas, kad naujausi „Nvidios“ lustai „Blackwell“ jau konstruojami JAV.

Pasak jo, tai ne tik geopolitinis atsakas, bet ir technologinis sprendimas – ypač dabar, kai naujausios „Nvidia“ dirbtinio intelekto (DI) sistemos gali būti gaminamos JAV, bendradarbiaujant su tokiais partneriais kaip TSMC ar „Foxconn“.

Praėjusį mėnesį TSMC paskelbė apie naują 100 mlrd. USD investiciją į lustų gamyklas Arizonoje, kuri papildys dar 65 mlrd. USD, kurie buvo numatyti pagal susitarimą su buvusio JAV prezidento J. Bideno administracija. 

Pasak J. Huango, tai ženkliai sustiprins tiekimo grandinių atsparumą.

„Svarbiausia – būti pasiruošus. Jei kokia nelaimė sutrikdytų gamybą Taivane, tai būtų nepatogu, bet neturėtų būti katastrofa“, – teigė J. Huangas, turėdamas omenyje tiek Kinijos agresijos grėsmę Taivanui, tiek seismiškai aktyvią regiono geografiją.

Įsielektrinusi konkurencija su Kinija

Šią savaitę „Nvidios“ metinėje programinės įrangos kūrėjų konferencijoje J. Huangas pristatė naujos kartos DI mikroschemą „Vera Rubin“. Taip pat pristatė planą kurti milijonus tarpusavyje sujungtų lustų klasterius milžiniškuose duomenų centruose, kurie reikalaus didžiulių kiekių energijos.

Reaguodamas į tai, J. Huangas „Financial Times“ pabrėžė D. Trumpo politikos galimą naudą – ypač DI sektoriui: „Turėti administraciją, kuri rūpinasi šios pramonės sėkme ir neleidžia energijos tiekimui tapti kliūtimi – tai nuostabus rezultatas DI sektoriui JAV.“

Vis dėlto, nors „Nvidia“ vis dar uždirba milijardines pajamas iš Kinijos rinkos, ji susiduria su atgimstančia konkurencija iš kinų technologijų bendrovės „Huawei“, kurios „Ascend“ DI lustai pastaruoju metu padarė reikšmingą pažangą.

O Vakarų sankcijos, pasak J. Huango, jų nesustabdė: „Jie užkariavo kiekvieną rinką, kurioje veikė.“ 

Jo vertinimu, JAV sankcijos prieš „Huawei“ buvo „blogai įgyvendintos“, nes technologijų milžinė vis tiek sugebėjo išlikti konkurencinga, o „Huawei“ vaidmuo DI srityje stiprėja kiekvienais metais. 

Visa tai vyksta, nors Kinijos gamintojams, tokiems kaip „Huawei“, uždrausta įsigyti pažangią lustų gamybos įrangą – ypač Nyderlandų bendrovės ASML litografijos mašinas, būtinas modernių mikroschemų gamybai. Vis dėlto tai nesutrukdė Kinijai toliau judėti į priekį.

Kalbėdamas apie JAV pramonės pajėgumus, J. Huangas paminėjo ir „Intel“. Tai vienintelė Amerikos bendrovė, kuri teoriškai gali gaminti tokio pat aukšto lygio mikroschemas kaip geba „Nvidia“. 

Visgi, pastaraisiais metais „Intel“ susidūrė su gamybos iššūkiais ir vadovavimo krize. Praėjusią savaitę, bandydama stabilizuoti padėtį, įmonė paskyrė naują generalinį direktorių – Lip-Bu Taną, kas sukėlė trumpalaikį teigiamą akcijų šuolį biržoje.

Nors buvo spekuliacijų dėl „Nvidios“ dalyvavimo konsorciume su TSMC ir kitais partneriais, investuojančiais į „Intel“, J. Huangas tai paneigė. 

Visgi, jis neatmetė galimybės naudotis „Intel“ mikroschemų pakuočių paslaugomis ateityje: „Reguliariai vertiname jų technologijas, ir toliau tai darysime. „Intel“ sėkmė ir gerovė yra svarbios. Tačiau prireikia laiko įtikinti tiek save, tiek kitus, kad verta kurti naują tiekimo grandinę.“