„Google“ monopolio pažabojimo priemonės: kokią įtaką jos turėtų technologijų industrijai?

Dėl šių priežasčių JAV Teisingumo departamento bandymas atverti „Google“ interneto paieškos sistemą, pagrindinį šios kompanijos verslą, yra kritiškai svarbus momentas visai technologijų industrijai. Anksčiau šią vasarą JAV konkurencijos prievaizdai, rugpjūtį laimėję antimonopolinę bylą prieš „Google“, pristatė savo pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti šios kompanijos verslą.

Iki šiol paskelbti tik gana plataus pobūdžio pasiūlymai, kurių JAV vyriausybė galėtų prašyti teismo tam, kad pakoreguotų konkurencijai kenkiantį „Google“ elgesį. Konkrečius pasiūlymus teismui planuojama pateikti lapkričio 20 d.

Spalį paskelbti pasiūlymai yra pirmas šūvis kovoje dėl pernai 175 mlrd. USD pajamų sugeneravusio interneto paieškos verslo ir žymi potencialiai istorinius pokyčius technologijų pasaulyje, o ši situacija galėtų sukurti daugybę tiek laimėtojų, tiek pralaimėtojų.

Galutinis rezultatas galėtų būti, pavyzdžiui, draudimas „Google“ mokėti milijardus dolerių kitoms technologijų kompanijoms už tai, kad jų įrenginiuose „Google“ paieškos variklis iš anksto būtų įdiegtas kaip numatytasis. Įmanoma, kad kainos mažės milijonams reklamos užsakovų, kurie, anot teisėjo JAV, permoka dėl „Google“ antikonkurencinių praktikų. Taip pat nemokamai gali būti nebeprieinami kai kurie svarbūs „Google“ technologijos elementai, pavyzdžiui, „Android“ operacinė sistema išmaniesiems įrenginiams ar „Chrome“ interneto naršyklė, nuo kurių yra priklausomi daugybė programų kūrėjų bei įrenginių gamintojų.

Svarbiausia – pokyčiai pirmą kartą nuo „Google“ išpopuliarėjimo galėtų atverti duris realiai konkurencijai interneto paieškos srityje. Jie galėtų palengvinti kelią naujos kartos startuoliams, kurie su „Google“ dominavimu norėtų kovoti į pagalbą pasitelkdami generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) technologiją. Tarp tokių pretendentų – paieškos varikliai „Perplexity“ ar „You.com“ arba grynos DI kompanijos kaip „OpenAI“.

Savaitę, kai buvo paskelbta apie konkurencijos prievaizdų planuojamus veiksmus, „Google“ valdytojos „Alphabet“ akcija smuktelėjo vos 3%. Daugumai investuotojų antimonopolinių bylų įtaka kompanijos verslui tebėra per daug tolima tam, kad ji būtų įskaičiuota į dabartinį įvertį. Tačiau, potencialioms pralaimėjimo teisme pasekmėms tampant vis realesnėms, kai kurie investuotojai į šią situaciją ima žiūrėti rimčiau.

„Situacija primena Romos imperiją: vyriausybės barbarai jau stovi prie vartų, – sako Davidas Wagneris, „Aptus Capital Advisors“ investicijų į akcijas vadovas. Jis „Alphabet“ akcijas pardavė rugpjūtį baimindamasis antimonopolinės bylos pasekmių, nors iki šiol tebėra neaišku, kaip ši situacija pasibaigs. – Labai sunku įžvelgti scenarijų, kaip „Google“ galėtų likti nesužeista.“

Nors apie potencialią baigtį kalbama daug, JAV Teisingumo departamento tebelaukia didžiulis darbas. Pirmiausia teismą reikės įtikinti dėl siūlomų „Google“ verslo modelio pokyčių, vėliau lauks apeliacijų procesas, kuris potencialiai galėtų pasiekti ir Aukščiausiąjį Teismą. Net tada, kaip teigia teisės ekspertai ir „Google“ konkurentai, nebus lengvų ar paprastų būdų, kaip užtikrinti efektyvesnę konkurenciją.

„Monopolizacijos bylas yra sunku laimėti, bet dar sunkiau yra rasti priemonių, kaip užtikrinti konkurenciją, – sako Davidas Balto, konkurencijos teisės ekspertas ir buvęs Federalinės prekybos komisijos (FTC) pareigūnas. – Labai, labai sunku pakeisti rinkos natūrą.“

Jis priduria, kad tai ypač galioja verslams su „tinklo efektu“, nes tokiuose versluose „yra normalių priežasčių, dėl kurių atsiranda dominuojančios kompanijos“, – tai yra būdinga ne vienai technologijų rinkai.

Teisingumo departamentui reikės ne tik įtikinti teismą, kad šis uždraustų specifines „Google“ verslo praktikas, bet ir priimti visą pokyčių paketą, kuris paliestų ne vien tik tas verslo praktikas, apie kurias buvo pastatyta visa departamento byla.

Pasiūlymai buvo pateikti po to, kai rugpjūtį teisėjas Amitas Mehta sutiko su JAV vyriausybės bei kelių valstijų argumentais ir paskelbė joms palankų verdiktą. Jis nutarė, kad daugiau nei dešimtmetį „Google“ naudojo išskirtinumo sutartis su kitomis technologijų kompanijomis, kad šios savo įrenginiuose „Google“ paieškos varikliui suteiktų palankesnes sąlygas, taip neteisėtai išstumdama potencialius konkurentus.

Technologijų milžinė teigė sprendimą skųsianti. Tačiau ji taip pat priduria, kad jeigu A. Mehtos verdiktas bus nepakeistas, sprendimas galėtų būti labai paprastas: uždrausti išskirtinumo sutartis, kurios buvo viena pagrindinių bylos ašių.

Vien tai gali turėtų rimtų finansinių pasekmių. „Google“ kasmet sumoka „Apple“ apie 20 mlrd. USD už tai, kad jos paieškos variklis gautų pirmenybę „iPhone“ išmaniuosiuose telefonuose ir kituose „Apple“ įrenginiuose. Ironiška, kad, uždraudus tokius mokėjimus, laimėtoja gali tapti pati „Google“, nes ji teigia, kad daugumos įrenginių naudotojai vis tiek rinktųsi jos interneto paieškos variklį.

Nors Teisingumo departamentas nusitaikė į išskirtinumo sutartis, institucija taip pat teigia ruošianti gerokai platesnį veiksmų planą. „Google“ tai kritikuoja ir vadina radikaliu planu, kuriame ruošiamos priemonės siekia daug toliau nei antimonopolinėje byloje numatyti punktai. Tačiau „Google“ konkurentai teigia, kad jeigu teismai iš tiesų nori įnešti daugiau konkurencijos, jiems nebus jokio kito pasirinkimo, išskyrus palaikyti Teisingumo departamento siūlomus veiksmus.

Jei teismas suskaidytų „Google“, tai nepakeistų monopolistinių sąlygų, – sako Michaelas Cusumano, Masačusetso technologijos instituto vadybos profesorius.

Nepalankiame sprendime „Google“ teisėjas jau atkreipė dėmesį į pranašumus, kuriuos kompanija įgaudavo dėl neteisėto savo elgesio. Tarp jų – milžiniškas surenkamų duomenų pranašumas, kylantis iš „Google“ buvimo akivaizdžiu rinkos lyderiu, kuris leidžia bendrovei pateikti daug tikslesnius paieškos rezultatus, nei tai gali padaryti konkurentai. Dėl tos pačios priežasties kompanija iš reklamos paieškos variklyje gali generuoti daug didesnes pajamas, todėl konkurentai negali vartotojų srauto savuose paieškos varikliuose monetizuoti taip efektyviai, kaip tai daro „Google“. Siekiant iš tiesų atverti paieškos rinką, pasak Teisingumo departamento, teismams teks apriboti šiuos ir kitus pranašumus, kurie įtvirtino nepajudinamas technologijų giganto pozicijas.

Visgi daugiausia dėmesio ir diskusijų sulaukė griežčiausia potenciali priemonė – kompanijos suskaidymas. Institucijos pirštu bedė į „Android“ operacinę sistemą, „Chrome“ interneto naršyklę bei „Play“ mobiliųjų programėlių parduotuvę, taip užsimindamos, kad suskaidymas būtų apribotas svarbių kanalų, kurie garantuoja platų paieškos variklio naudojimą, atskyrimu.

Pats suskaidymas gali turėti mažai tiesioginės įtakos konkurencijai. „Android“ ar „Chrome“ patys turi stiprius tinklo efektus – kuo daugiau žmonių naudojasi šiais produktais, tuo patrauklesni jie tampa. Be to, jeigu „Android“ ar „Chrome“ taptų atskiromis kompanijomis, jos vis tiek turėtų stiprią paskatą toliau bendradarbiauti su „Google“.

„Jei teismas suskaidytų „Google“, tai nepakeistų monopolistinių sąlygų“, – sako Michaelas Cusumano, Masačusetso technologijos instituto vadybos profesorius. Jis priduria, kad išskaidymas būtų per žiauri bausmė kompanijai, kuri didžiąją dalį savo sėkmės pasiekė per interneto paieškos inovacijas.

Jei Teisingumo departamentui iš tiesų pavyktų priversti nuo „Google“ atskirti „Android“ ir „Chrome“, tai turėtų toli siekiančių pasekmių visame technologijų pasaulyje. Daugybė įrangos gamintojų – nuo išmaniųjų telefonų iki televizorių – „Android“ ir „Chrome“ gali naudoti nemokamai, ir tai, atėjus naujiems savininkams, galėtų pasikeisti. Pasak „Google“, vien dėl tokių pasekmių teismas turėtų neabejodamas atmesti išskaidymo galimybę.

Kompanijos kritikai teigia, jog tokie šalutiniai efektai kartais yra būtini tam, kad iškraipyta rinka būtų pataisyta. Pasak Megan Grey, buvusios FTC teisininkės bei paieškos bendrovės „DuckDuckGo“ patarėjos, milžiniška „Google“ pažeidimų apimtis ir daugybę metų tebesitęsiantis antikonkurencinis elgesys lemia tai, kad bet kokių prevencinių veiksmų įtakos zona bus milžiniška ir juntama visoje technologijų industrijoje. Ji priduria, kad bet koks neigiamas potencialių sprendimų efektas per laiką turėtų būti subalansuotas, nes vartotojai gautų naudos iš „geresnės paieškos, daugiau startuolių, daugiau galimybių įsidarbinti, daugiau inovacijų“.

Mažiau dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė, bet ne mažesnę įtaką galėtų turėti kita Teisingumo departamento idėja, kad „Google“ savo konkurentams turėtų suteikti prieigą prie duomenų, kurių pagrindu veikia jos paieškos verslas.

Tarp tokių duomenų būtų visos paieškos užklausos, kurias „Google“ naudotojai įveda į sistemą, rezultatai, kuriuos jiems ši sistema grąžina, ir informacija apie įvairiausius faktorius, į kuriuos atsižvelgiama šiuos atsakymus generuojant, – tai žinoma kaip reitingavimo signalai (angl. ranking signals). Iš esmės toks sprendimas atvertų „Google“ paieškos „juodąją dėžę“ ir leistų konkurentams atkurti jos rezultatus arba pakoreguoti paiešką pagal savo viziją.

Pasak „Google“, paieškos užklausų ir rezultatų perdavimas konkurentams keltų grėsmę naudotojų privatumui, todėl apie tokią idėją svarstyti nė neverta. O „DuckDuckGo“ ir kiti konkurentai atkreipia dėmesį, kad jokių asmens duomenų suteikti neprašoma, be to, visada yra būdų, kaip išfiltruoti užklausas, kuriomis būtų galima pasinaudoti identifikuojant konkretų asmenį.

Man būtų beveik gaila „Google“, jeigu jiems reikėtų atskleisti viską apie tai, kaip jie treniruoja DI modelius, – sako „You.com“ vadovas R. Socheris.

„Google“ taip pat skundžiasi, kad duomenų dalybų siūlymas atskleistų dalį kompanijai svarbių komercinių paslapčių ir taip padarytų žalą vienam iš didžiausių jos konkurencinių pranašumų. Konkurentai atsikerta, kad teismai istoriškai nesidrovėdavo reikalauti iš dominuojančių kompanijų praskleisti savo intelektinės nuosavybės paslapties šydą. Pavyzdžiui, prieš 25 metus pralaimėjusi antimonopolinę bylą, „Microsoft“ buvo priversta konkurentams atskleisti patentuotą techninę informaciją, kad šie galėtų kurti su „Microsoft“ programine įranga geriau sąveikaujančius produktus.

Be to, Teisingumo departamentas užsiminė, kad „Google“ konkurentams turėtų suteikti prieigą prie savo reklamos tinklo ir sudaryti galimybę jiems taip pat monetizuoti savo paieškos variklio srautą, kaip tai daro pati „Google“.

„Šiuo metu problema yra tai, kad net jeigu sukurtum geresnį interneto paieškos variklį, be reklamos jo monetizuoti nepavyks, – sako Richardas Socheris, interneto paieškos bendrovės „You.com“ vadovas. – Teisingumo departamento pasiūlymas dėl reklamų daugiau žmonių suteiktų stimulą pabandyti perlaužti („Google“ monopolį – FT).“

Teisingumo departamento siūlymai taip pat gali turėti reikšmingą įtaką generatyvinio DI srityje. Ši byla gali tapti pirmuoju reguliavimo ginču dėl augančios generatyvinio DI rinkos ir padėti startuoliams giliau įsiskverbti į pagrindines „Google“ rinkas.

„Teisingumo departamentas turi neblogą galimybę palaipsniui mažinti „Google“ paieškos dominavimą stodamas į generatyvinio DI startuolių pusę“, – sako Paulas Gallantas, „Cowen“ analitikas Vašingtone.

Vienas pasiūlymų, pavyzdžiui, apribotų „Google“ galimybes įgauti tokį pat nesąžiningą jos DI produktų sklaidos pranašumą, kokį ji turi paieškoje. Baimė dėl tokio apribojimo, tikėtina, sulaikė „Google“ nuo susitarimo dėl „Gemini AI“ produktų licencijavimo „iPhone“ išmaniuosiuose telefonuose, sako P. Gallantas.

„Man būtų beveik gaila „Google“, jeigu jiems reikėtų atskleisti viską apie tai, kaip jie treniruoja DI modelius“, – sako „You.com“ vadovas R. Socheris. Pasak jo, toks sprendimas padarytų prieinamą apčiuopiamą vertę daugybei kitų kompanijų.

Pasak P. Gallanto, Teisingumo departamento pateiktų potencialių priemonių paketas yra „gana išsamus planas, skirtas padėti naujos kartos generatyvinio DI startuoliams. Tačiau netgi kai kurie „Google“ konkurentai abejoja, ar teismai išdrįstų eiti tiek toli.

„Tai yra gana platūs (Teisingumo departamento – FT) užmojai, – sako R. Socheris. – Būčiau nustebęs, jeigu jie visi išsipildytų.“