Dirbate nuobodų darbą? Nesijaudinkite – jį iš jūsų pasiruošęs perimti dirbtinis intelektas

Šiais metais Lietuvoje virtualiai vykstantis Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ žvelgia toli į ateitį – į 2051-uosius – ir klausia – kaip mūsų kasdienybę pakeis dirbtinis intelektas? Vizijos šia tema pasiteiravome pašnekovų, kurie jau yra įkūrę dirbtinį intelektą sėkmingai pritaikiusius startuolius.

Galėtų sumažinti darbą 1000 buhalterių

Įmonės „RoboLabs“ dalininkas ir vienas iš steigėjų, „Lietuvos Junior Achievement“ jaunimo antreprenerystės ugdymo programų alumnas Deividas Tumas sukūrė sistemą, kuri gali atpažinti finansinius dokumentus, juos suvesti į apskaitos programas ir suklasifikuoti.

nuotrauka::1 right

„Iki mūsų įsikūrimo egzistavo programos, kurios gali atpažinti sąskaitas ar čekius – bet dokumento duomenų suvedimas į apskaitos lenteles yra daug sudėtingesnis. Mūsų sukurtas įrankis, kuriame naudojamas dirbtinis intelektas, gali dokumente surasti ir datą, ir užsakovą, kas pirkta, sumą, sumą su PVM ir panašiai. Dokumentas gali būti netgi parašytas ranka arba nors ir japoniškas (jeigu įmonė iš Japonijos ką nors įsigijo) – reikiami duomenys bus atpažinti“, – sukurtą įrankį pristatė D. Tumas.

Praktiškai kiekviena Lietuvos įmonė dalį lėšų išleidžia mobiliosioms paslaugoms arba kurui. Tad sąskaitas iš, pavyzdžiui, mobiliųjų operatorių ar degalinių dirbtinis intelektas jau atpažįsta itin lengvai ir greitai. Beje, turbūt pastebėjote, Lietuvoje sąskaitos yra įvairiausių formatų – būtent tai apsunkina užduotį, kad esminė sąskaitų informacija būtų rasta bet kur dokumente.

Pasak D. Tumo, jeigu būtų susitarta, kad visos sąskaitos Lietuvoje išrašomos vienoda forma, dirbtinio intelekto apskritai nereikėtų, kaip ir nereikėtų tūkstančių apskaitininkų, kurie pirminius dokumentus dabar suvedinėja rankomis. Tad... ką šios profesijos atstovai apskritai veiks 2051-aisiais?

Dirbtinis intelektas? Pirmiausia reikia kovoti su „natūraliu kvailumu“

„Aukšto lygio finansų specialistų, jų gebėjimų – visada reikės. Bet darančių tik techninius darbus –ne. Ataskaitos mokesčių inspekcijai? Manau, kad 2051-aisiais nieko mokesčių inspekcijai teikti nereikės  – ši institucija vos jums ką nors įsigijus po minutės jau turės šiuos duomenis. Šiandien atliekame gan absurdiškus darbus: spausdiname gautas sąskaitas, tada jų duomenis suvedinėjame į apskaitos programas. Žinoma, rankiniu būdu suvesdami informaciją pridarome klaidų. Ar negalėtų prekę pardavusi įmonė iškart siųsti šią sąskaitą tiesiai VMI?“ – idėją ateičiai pateikė D. Tumas.

Kokiose dar srityse dirbtinis intelektas apvers šiandien įprastą rutiną ir ją perims į savo „geležines smegenis“?

„Kai kur dirbtinio intelekto neprireiks – tiesiog atsiras nauja sistema, naujas susitarimas, kaip darome vieną ar kitą. Pavyzdžiui, mūsų sukurta sistema gali pasiimti įmonės sąskaitos išrašą iš daugumos Lietuvos bankų – automatiškai. Pasinaudojome jau seniausiai egzistuojančia technologija, tiesiog niekas iki šiol iki galo to nepadarė. Arba e-sveikatos sistema – tiesiog elementarus sprendimas, kad nereikėtų tų daugybės popierinių pacientų kortelių. Žinote, kad pasitelktum kurioje nors srityje dirbtinį intelektą, pirmiausia reikia nugalėti „natūralų kvailumą“, t.y. tiesiog skaitmenizuoti elementarius procesus,“ – juokauja D. Tumas.

Pašnekovas pabrėžia, jog dar kelerius metus tikrai galvosime, kaip panaikinti daugybę beprasmiškų, laiką ėdančių, monotoniškų ir beprasmiškų darbų. Kai už mus juos darys technologijos – štai tada imsimės dirbtinio intelekto. Verslus vyras svarsto, jog ateityje keisis, bus automatizuotas finansų sektorius – tobulėjant kripto technologijoms, tradicinėms finansų įstaigoms reikės permąstyti savo veiklos modelius.

Parduotuvė be pardavėjų – kaip tik pandemijai

Lietuvių sukurto įrankio dėka dirbtinis intelektas sėkmingai valdo vieną iš Vilniaus senamiesčio parduotuvių. Mindaugo Eglinsko valdomos technologijų bendrovės „Magma Solutions“ įkurta parduotuvė „Pixevia Vilnius“ (Didžiojoje gatvėje) veikia be kasininko ir apskritai be kasos. Pirkėjai susikuria paskyrą arba nuskenuoja mokėjimo kortelę prieš įeidami, o tuomet šioje parduotuvėlėje susirenka ko širdis geidžia ir tiesiog... išeina. Dirbtinis intelektas seka pirkėjo judesius, užregistruoja kokios prekės paimtos iš lentynų ir nuskaito atitinkamą sumą nuo pirkėjo kortelės. Čia galima gauti įvairių rūšių kavos, taigi, parduotuvėlė atlieka ir kavinės funkciją.

nuotrauka::2 left

„Dirbtinis intelektas galėtų atpažinti paimamus drabužius ir drabužių parduotuvėse, bet kol kas mes drabužių parduotuvėms savo paslaugos siūlyti neplanuojame. Maisto ir su jais susiję produktai visame pasaulyje sudaro apie 12 trilijonų eurų rinką. Tai turbūt pati didžiausia pasaulio rinka, kuri iki šiol liko neautomatizuota. Ji taip pat veikia nuo kokio II-ojo Pasaulinio karo laikų... Ir apie 2–3 % visų darbuotojų dirba šioje rinkoje. Tai, matyt, mes pirmiausia susitvarkysime su tais 12 trilijonų eurų, o jau tada plėsimės“, – juokavo M. Eglinskas.

Dirbtinis intelektas gali valdyti net didžiules parduotuves. Tačiau mažose parduotuvėse šis įrankis geriau atsiperka, todėl „Pixevia“ kol kas yra orientuota į 30–200 kv. metrų parduotuvėles. Dirbtinio intelekto valdomas parduotuves Londone yra įrengusi milžinė „Amazon“, dar viena tokia parduotuvė yra atidaryta Lenkijoje ir minėtoji – Vilniuje. Tad ši technologija dar vis yra ateitis. M. Eglinskas prognozuoja, kad tokios parduotuvės per artimiausius kelerius metus atvers duris dalyje Europos šalių.

Atrodytų, jog „Pixevia“ buvo taikliausias sprendimas apsipirkimo per pandemiją iššūkiui spręsti, tačiau pašnekovas vertina, jog pastarieji metai buvo gan chaotiški viruso valdymo prasme. Nors dirbtinio intelekto valdoma parduotuvė tikrai yra pats saugiausias ir greičiausias būdas apsipirkti siaučiant virusui, prekybos tinklai visame pasaulyje dar neskubėjo ar nesuspėjo diegtis pažangiausių sprendimų.

Ateityje kasų ir kasininkų turėtų nebereikėti ir degalinėms

M. Eglinskas prognozuoja, jog ateityje vis daugiau parduotuvių nebeliks kasų – jos iš esmės taps nereikalingu atributu. Kas dar keisis ilgus metus be pokyčių veikusiame prekybos sektoriuje?

„Dar vienas svarbus klausimas – parduotuvės užpildymas prekėmis. Mūsų siūlomo produkto atveju lentynas prekėmis užpildys patys kurjeriai. Kartais kurjeris ne atveš prekes, o atvyks apsipirkti už žmogų – jam reikės sudaryti sąlygas kuo paprasčiau rasti prekes ir operatyviai sutikrinti, ar tikrai paėmė tai, ką žmogus užsakė. Anksčiau ar vėliau atsiras pristatymas antžeminiais robotais – išmaniosios parduotuvės tam bus visiškai pasiruošusios. Taigi, šios parduotuvės ne tiek plėsis į plotį, bet keisis tai, kas apskritai yra parduotuvė“, – aiškina M. Eglinskas.

Dirbtinis intelektas galės perimti ir parduotuvės vadybininko pareigas – nuspręsti, kurioms prekėms jau metas suteikti nuolaidą, kurias prekes galbūt padėti labiau matomoje pirkėjams vietoje.

„Tai galima palyginti kaip buvusius „Nokia“ telefonus ir šiuolaikinius išmaniuosius telefonus – telefonai vis dar atlieka skambučio, žinučių siuntimo funkcijas, tačiau kartu prisiėmė ir įgavo daugybę naujų funkcijų, kurios jau sunkiai sulyginamos su tuo, kas buvo prie 10–15 metų“, – sakė pašnekovas.

Na, o išėję už išmaniosios parduotuvės ribų ateityje pateksime į išmanųjį miestą. Dirbtinis intelektas jau valdo miesto šviesoforus, nuskaito jūsų automobilio numerius įvažiuojant į prekybos centro aikštelę ir iš jos išleidžia. Tokią pat sistemą, kai nereikės stovėti eilėse prie kasos ir kasų apskritai nebeliks, greičiausiai perims ir degalinės. Galėsite įsipilti degalų ir išvažiuoti, o pinigai už degalus nuo mokėjimo kortelės bus nuskaitomi automatiškai.

Greičiau, efektyviau, nekuriant dar daugiau monotoniškų darbo vietų – tokia kryptimi pasak M. Eglinsko ateityje plėtosis dirbtinis intelektas.

Be darbo lieka tik tie, kurie nelinkę keistis

Ir jei šiuo metu jaučiate kylančią baimę, jog technologijos pavogs jūsų darbą – jau daugybė pokyčių įrodė, kad tokia baimė nėra pagrįsta. Technologijos jau ne kartą apvertė aukštyn kojom mūsų gyvenimą, bet darbuotojų – kaip trūksta, taip trūksta. Vienoje ar kitoje srityje pritaikius patobulinimą, atsiranda daugiau laiko prasmingesniems darbams, kartu – ir daugiau verslo galimybių. Tad darbuotojai, ypač tie, kurie bent kiek linkę keisti savo darbo pobūdį – išlieka paklausūs. Pasak „RoboLabs“ įkūrėjo Deivido Tumo, jei ateityje nebereikės apskaitininkų ir kasininkų, tuomet reikės dirbtinio intelekto mokytojų, programuotojų-mokslininkų ar tokių darbuotojų, kurių specialybės šiandien dar net negalime apibūdinti.

Jaunimo verslumo ir finansinio raštingumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir birželio 29–liepos 15 dienomis nuotoliniu būdu Lietuvoje vykstantis didžiausias Europos antreprenerystės festivalis „Gen-E 2021“ kviečia: ateitį įsivaizduok iš naujo. Ketvirtoji iš 7 svarbių rytdienos temų: dirbtinis intelektas. Daugiau informacijos – festivalio internetinėje svetainėje www.gen-e.eu.

„Gen-E 2021“ rėmėjai Lietuvoje: institucinis partneris Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nacionaliniai partneriai SEB bankas, „Moody‘s“, „UPS“ ir Vilniaus miesto savivaldybė, vietos partneriai „Scandagra“ ir Kauno miesto savivaldybė, informaciniai partneriai „Delfi“ ir „Verslo žinios“.